Istorija. Nors šuolių į vandenį sporto šakos tradicija Panevėžyje nutrūko 1990-aisiais, tačiau mūsų mieste šios sporto šakos entuziastai savo šuolių į vandenį neužmiršo. U. Mikaliūno nuotr.
Gėlės, sveikinimai, šventinė programa, svečiuojasi būrys sporto veteranų, trenerių, žiūrovų: taip „Aukštaitijos“ sporto rūmų baseinas minėjo penkiasdešimtmetį.
Praėjusį šeštadienį į „Aukštaitijos“ sporto rūmus susirinkusieji audringais plojimais palydėdavo kvapą gniaužiančius, grakščius šuolininkų į vandenį pasirodymus. Išties reta galimybė savo akimis mūsų mieste išvysti tokį reginį, o ji pasitaikė per rūmų baseino 50-ies metų minėjimą.
Išskirtinė programa
Ne tik šuolininkai į vandenį džiugino: parodomąją programą surengė mūsų mieste užmiršti vandensvydžio mėgėjai, šventės sportinėje programoje dalyvavo buvę plaukikai, sporto veteranai, plaukimo ir triatlono treneriai, kurie varžėsi estafetėje bei skirtingų stilių plaukimo rungtyse.
Netrūko gėlių ir linkėjimų: triatlono trenerio Broniaus Kraujelio iniciatyva organizuotoje baseino šventėje nusipelniusius sporto veteranus, trenerius sveikino miesto politikai, Seimo nariai.
„Prieš šuolį lipdama į bokštelį jaučiau jaudulį. Bet, atrodo, viskas buvo gerai“, – šypsojosi nuo 1965-ųjų iki 1992-ųjų baseine dirbusi šuolių į vandenį specialistė Stanislava Adomaitienė.
Šuolių į vandenį specialistė 79-erių Stanislava Adomaitienė daugelį pradžiugino savo šuoliu nuo trijų metrų bokštelio.
Nedaug kas žino, kad pusės amžiaus istoriją skaičiuojančiame baseine pirmame Lietuvoje buvo įrengtas 10-ies metrų šuoliams į vandenį bokštas. Nieko keisto, kad netrukus Panevėžyje atsirado ypač stiprių šuolių į vandenį sporto šakos atstovų. „Panevėžyje šuolininkų liko, tačiau pati sporto šaka jau pamiršta. Greitai nutrūko mūsų užsiėmimai.
Pirmiausia atėmė akrobatikos salę, vėliau duris užvėrė ir pats baseinas“, – prieš 25-erius metus susiklosčiusią situaciją prisiminė daugkartinė Lietuvos čempionė ir pasaulio senjorų pirmenybių prizininkė 79-erių Stanislava Adomaitienė.
Atgavus nepriklausomybę, maždaug dvejus metus baseinas neveikė: šalyje vyravo sudėtinga ekonominė situacija, tad paprasčiausiai miestui trūko lėšų išlaikyti nemažų išlaidų reikalaujantį sporto objektą.
Ši priverstinė pertrauka turėjo skaudžių padarinių ne tik šuolių į vandenį sporto šakos atstovams, bet ir vandensvydininkams – atkūrus nepriklausomybę, vandensvydis buvo greitai užmirštas.
S. Adomaitienė „Aukštaitijos“ baseine dirbo nuo pat jo atidarymo. Tačiau dar prieš 1965-uosius grupė sportininkų sporto salėje tobulino akrobatiką ir kartą per savaitę keliaudavo į Vilniaus, Kauno ar Rygos baseinus treniruotis. Tad Panevėžyje baseino atidarymo renginyje šuolių į vandenį sportininkų grupė jau buvo parengusi savo programą.
Trenerė per savo karjerą parengė ne tik keliolika sporto meistrų, bet ir didžiulį būrį sporto mėgėjų: į baseino šventę atvykę S. Adomaitienės auklėtiniai šiltais žodžiais atsiliepė apie savo trenerę.
Ne rezultatai svarbiausia
Panevėžyje šiame baseine sportinę karjerą pradėjo Kęstutis Buinickas – buvusios Tarybų Sąjungos 1971 m. jaunių 200 m plaukimo krūtine čempionas, buvęs Lietuvos rekordininkas bei daugkartinis plaukimo krūtine rungties nugalėtojas. Jei ne trauma, K. Buinickis būtų pirmasis Panevėžio plaukikas, dalyvavęs olimpinėse žaidynėse.
Baseino sukakties šventėje – čia nuo 1965-ųjų plaukimo treniruotes lankęs buvusios Tarybų Sąjungos jaunių čempionas, daugkartinis šalies rekordininkas Kęstutis Buinickas (dešinėje) ir treniruočių kolega, dabartinis triatlono treneris Bronius Kraujelis.
Lengvais ir techniškais grybšniais K. Buinickas šeštadienį įveikė kelis šimtus metrų: dalyvavo plaukimo laisvu stiliumi rungtyje ir komandinės estafetės varžybose. Žinoma, ne rezultatai čia rūpėjo. Visi džiaugėsi galimybe susitikti su bičiuliais ir kartu nuplaukti 50 ar 100 metrų.
„Pamenu, mūsų grupėje treniravosi aštuoni plaukikai, patys pirmieji išbandėme baseiną. Mus treniravo amžiną atilsį Aldona Navasaitienė ir Alfonsas Puišys. Smagu šiandien sutikti kolegas, draugus, su kuriais kartu sportavome.
Mūsų grupėje treniravosi Bronius Kraujelis, treniruotėje buvome konkurentai, – šypsojosi dabar Rokiškyje gyvenantis K. Buinickas. – Šis baseinas – puikiai pažįstamas: darbo dienomis treniravomės, o savaitgaliais laukdavo varžybos.
Jei norėjai būti tarp stipriausiųjų, turėjai laikytis režimo. Nedidelių pokyčių baseine yra, kai mes treniravomės, neturėjome pirties. Tik dušai tie patys.“
Ateities idėja
Baseine treniruojasi ir Panevėžio triatlonininkai. Čia kasdien jaunąją kartą ugdo B. Kraujelis, Alina Ranceva ir Vidmantas Urbonas. Geležiniu žmogumi tituluojamo triatlono meistro sportinis kelias prasidėjo būtent „Aukštitijos“ sporto rūmuose.
Estafetės plaukime – Vidmantas Urbonas
„1965-ųjų rugsėjį pirmą kartą atėjau į plaukimo treniruotę, čia išmokau plaukti. Įsiminė keli sportinės karjeros iššūkiai, susiję su šiuo baseinu: 1996-aisiais paros triatlono pasaulio rekordo siekimas ir 1999-aisiais 100 kilometrų plaukimas“, – kalbėjo V. Urbonas.
Triatlono specialistas nelinksmai juokavo: reikėtų pasidžiaugti, kad baseino plytelės nė vieno žmogaus nesužalojo ir niekam ant galvos nenukrito ventiliatorius. „Baseinas senas, būtina renovacija. Reikia tikėtis, kad šis svarbus sporto objektas sulauks Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo paramos ir bus galima pakeisti pasenusią filtravimo sistemą, langus.
Kaskart bandau politikams priminti 50 metrų baseino idėją. Pusę Lietuvos plaukimo rinktinės narių – iš Panevėžio, o mes neturime 50-ies metrų baseino. Paliekame dušus, išgriauname mažąjį baseiną ir pastatome 50-ies metrų baseiną“, – kalbėjo V. Urbonas. Jo tvirtinimu, tam pakaktų trijų milijonų eurų.
„Aukštaitijos“ sporto rūmai buvo antrasis Lietuvoje tokio tipo objektas po Kauno sporto halės ir pirmasis, pastatytas tarybiniu laikotarpiu. Sporto bazių teritorijoje buvo įrengti teniso kortai, rankinio bei tinklinio aikštės, pastatyti 2 plaukimo baseinai: didysis (25 m ilgio) ir dabar daugiau nei du dešimtmečius neveikiantis mažasis (12,5 m ilgio).
Nuo 2004-ųjų sporto rūmus ir baseiną administruoja tais metais įsteigtas Kūno kultūros ir sporto centras (KKSC), iki to laiko visas šis sporto kompleksas priklausė „Aukštaitijos“ sporto mokyklai. Nuo pat jo atidarymo viso sporto centro išlaikymu rūpinasi miesto Savivaldybė.
Linas JOCIUS
U. Mikaliūno nuotr.
