Europos Sąjungos direktyvų paraidžiui skrupulingai besilaikančioje Lietuvoje po viena saule nebeišsitenka žemdirbiai ir Europoje laisvėje retai tesutinkami elniai, danieliai, netgi į Raudonąją knygą įtraukti galiūnai stumbrai.
Krekenavos krašto ūkininkas Laisvūnas Valikonis apstulbo atėjęs į kukurūzų lauką – šernų banda nusiaubė ne vieną hektarą žemdirbio užaugintos produkcijos.
Lig šiol atlaidžiai į laukinių žvėrių pridarytas eibes žvelgdavę ir kompensacijas už ištryptus, nuskabytus pasėlius pasiimdavę ūkininkai – sutrikę ir pasipiktinę. Miškų turtingai agrarinei Lietuvai pritaikytos tokios pačios taisyklės, kokios galioja ne tik gyvo stumbro, bet ir danieliaus laisvėje nemačiusioms ES valstybėms.
Praėjusių metų lapkritį įsigaliojus Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintai Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo metodikai, ūkininkai liko it musę kandę. Europos Komisijos direktyvų griežtai besilaikančios ministerijos nusprendė, kad dėl žvėrių niokojamų pasėlių kompensacijas gaunantys žemdirbiai per daug praturtės valstybės sąskaita, ir nustatė, kad bendra valstybės pagalba, suteikta žemės ūkio įmonei ar ūkiui, negali viršyti 7500 eurų (25,9 tūkst. Lt) per trejus metus.
Tokia tvarka pradžiugino urėdijas, lig šiol už jų miškuose gyvenančių žvėrių išdaigas ūkininkams kasmet išmokėdavusias šimtatūkstantines kompensacijas. Vien praėjusiais metais Panevėžio rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos skaičiavimo komisija suskaičiavo, kad Panevėžio miškų urėdija žemdirbiams turėtų pakloti per 230 tūkst. Lt.
Atlygino perpus mažiau
Išsigandusi urėdija netgi grasino per teismą aiškintis, ar Savivaldybės komisijos skaičiavimai teisingi. Bylinėtis miškininkams neprireikė, bet ir urėdijos biudžetas nenukentėjo. Žemdirbiai, su siaubu pavasarį apžiūrėję žvėrių ištryptus pasėlius, gavo tik dalį Savivaldybės suskaičiuotų kompensacijų, o kai kuriems už keturkojų eibes nebuvo atlyginta nė lito.
Panevėžio miškų urėdo Vaclovo Šiušio teigimu, urėdija žemdirbiams pernai kompensacijų išmokėjo apie 90 tūkst. Lt, tai yra net 2,5 karto mažiau nei buvo skaičiuota.
Kiek ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms iš tiesų priklauso kompensacijų, V. Šiušis sako važiavęs aiškintis į Konkurencijos tarybą ir jos duomenų bazėje tikrinęs, kiek Panevėžio krašto žemdirbiai yra gavę valstybės pagalbos per 2011–2013 metus.
Pasak V. Šiušio, paaiškėjo, kad kai kuriems, prašiusiems atlyginti žvėrių padarytą žalą, per pastaruosius trejetą metų valstybė jau buvo išmokėjusi 26 tūkst. Lt.
„Tiems, kuriems per 2011–2013 metus valstybės pagalba nebuvo viršijusi 7500 eurų, išmokėjome kompensaciją. O kam viršijo šią sumą, negalėjome mokėti, nes Vyriausybės nutarimų reikia laikytis. Šita taisyklė, nurodanti valstybės pagalbos ribas, galiojo jau seniai, bet kodėl ji nebuvo užakcentuota ir mokėjome kompensacijas, nežinau“, – aiškino urėdas.
Korupcijos skandalai – šventė žvėrims
Kad žemdirbiams galima neatlyginti visos žalos, kurią pridarė žvėrys, apsižiūrėta buvo pernai pakeitus Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pasėliams apskaičiavimo metodiką. Į ją ir buvo įtraukta ūkininkams keiksmažodžiu, o keturkojų eibes privalančioms kompensuoti valstybės įstaigoms išsigelbėjimu tapusi de minimis (nereikšmingos) pagalbos sąvoka.
Panevėžio urėdijos profesionalios medžioklės plotai sudaro 29 tūkst. ha miško ir laukų. Ūkininkai ne kartą yra viešai išsakę įtarimus, kad urėdija specialiai stengėsi priauginti kuo daugiau žvėrių vadinamoms pramoginėms medžioklėms, kad galėtų daugiau uždirbti iš jose dalyvaujančių medžiotojų.
V. Šiušis pripažįsta, kad 2012-aisiais šiuose plotuose žvėrių populiacija buvo išaugusi. Anot jo, „klausimai dėl žvėrių buvo sutrikę“ dėl visiems žinomų priežasčių. 2012-ųjų sausį Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyba sulaikė tris urėdijos darbuotojus, tarp jų – ir tuometį urėdą Daugirdą Lukoševičių. Pastarasis lig šiol tebėra nušalintas nuo pareigų, o baudžiamąją bylą prokurorai jau gegužę rengiasi atiduoti teismui.
Tačiau per 2013-uosius, pasak V. Šiušio, profesionalios medžioklės plotuose žvėrių gerokai sumažinta. Anot jo, vien šernų sumedžiota 40 proc. daugiau nei įprastai.
„Anksčiau jau sausį medžioklės su varovais sezonas baigdavosi, dabar medžiojome iki balandžio, žvėrių skaičius gerokai sumažintas. Tikrai dabar žala žemdirbiams turi mažėti“, – įsitikinęs urėdas.
Vykdo švietėjišką misiją
V. Šiušis kritikuoja pačius ūkininkus, esą iki pat miško užsėjančius, o medžiotojai negali nei pravažiuoti, nei pasistatyti bokštelių.
„Su kai kuriais klostosi geranoriški santykiai, o kiti sako, kad jų mažas reikalas – vis tiek žalą kompensuos. Kiek reali Savivaldybės suskaičiuojama žala žemdirbiams, galima diskutuoti. Nebūna taip, kad žvėries pažeistas rapso daigas visiškai derliaus nebeduotų. Daug žiemkenčių iššąla, bet pamato ūkininkas pėdas – ir kalti žvėrys. Netgi šiemet vienas man bandė aiškinti, kad žvėrys nukapstė sniegą, dėl to jo pasėliai iššalo, nors to sniego net nebuvo“, – piktinosi urėdas.
Anot jo, urėdija nėra suinteresuota profesionalios medžioklės plotuose gausinti žvėrių populiacijos ir pyktis su žemdirbiais. Anot jo, urėdijos gaunamos pajamos iš medžioklės – tik simbolinės.
„Jei vien tik iš medžioklės gyventume, jau kitą dieną bankrutuotume. Nesakau, kad tai nuostolinga veikla, bet iš jos tik maža pelno, o vargo daug. Ši veikla ne dėl pinigų, mes vykdome ir švietėjišką misiją. Didžiausios mūsų pajamos iš medienos, bet koks gi miškas be žvėries?“ – aiškina urėdas.
Kas tinka Graikijai, netinka Lietuvai
Dėl valstybės teikiamai pagalbai nustatytos ribos labiausiai kenčia Panevėžio krašto ūkininkai. Čia yra didžiausi Lietuvoje profesionalios medžioklės plotai, o žemdirbių pasėlius trypia ne tik elniai, stirnos, danieliai, knisa šernai, bet ir nuniokoja niekur daugiau ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje laisvėje nesutinkami stumbrai.
Kėdainių rajono Vilainių seniūnijos ūkininkas pasakojo, kad kombainu kuldamas rapsus lauke pamatė besiganančią apie 30 stumbrų bandą. Galiūnai nė nesitraukė iš kelio – į šoną sukti teko kombainininkui.
Žemės ūkio bendrovių asociacija prašo Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas kreiptis į Europos Komisiją, kad laukinių žvėrių išdaigos būtų atlyginamos be jokių apribojimų.
Asociacijos generalinio direktoriaus Jono Sviderskio teigimu, ministerijos į prašymą kol kas nereaguoja. Jos motyvuoja tuo, jog nuo šių metų birželio ir taip bus kilstelėta valstybės pagalbos kartelė žemdirbiams – per trejus metus jie galės gauti nebe 7500 eurų, bet dvigubai daugiau – 15 tūkst. eurų.
„Mes ir šiandieną jau matome, kad ta suma bus per maža“, – teigia J. Sviderskis.
Vien pernai Ėriškių žemės ūkio bendrovei laukinių žvėrių eibės kainavo 85 tūkst. litų, tai yra 24,6 tūkst. eurų.
„Jau daug metų asociacija kalba apie tai, kad Europos Komisija per daug reglamentuoja ES šalių veiklą, nustato vienus rėmus visoms valstybėms, nors Ispanija, Italija, Graikija ir Lietuva skirtingos. Nustatyta riba 7500 eurų – ir niekur nedingsi, nors Lietuvos žemdirbiams žvėrys padaro gal gerokai daugiau žalos nei, pavyzdžiui, graikams. Žemdirbys niekada nebuvo prieš gamtą, jis daugiausia joje praleidžia laiko ir kartu gyvena. Bet kai žmonės „nuo asfalto“ pabando sukurti taisykles žemdirbiams, rezultatas labai negeras“, – mano J. Sviderskis.
Užsimos prieš medžioklės plotus
Žemdirbiams nebegaunant kompensacijų už visą žvėrių padarytą žalą, Panevėžio rajono savivaldybė svarsto imtis veiksmų prieš Panevėžio miškų urėdiją – inicijuoti, kad būtų sumažinti jai priklausantys profesionalios medžioklės plotai.
Pasak rajono mero Povilo Žagunio, Savivaldybė jau turi panašios patirties, kai teko spręsti daugelį metų besitęsusį konfliktą tarp Krekenavos seniūnijos ūkininkų ir jų veiklą griežtai ribojusios Krekenavos regioninio parko direkcijos. Savivaldybės tarybai inicijavus regioninio parko statuso panaikinimą, sulaukta paliaubų – reikalavimai parko teritorijoje užsiimantiems ūkine veikla buvo gerokai sušvelninti.
„Žvėrių daroma žala nebepakenčiama žmogui, plėtojančiam ūkinę veiklą nuosavoje ar nuomojamoje žemėje. Kam būtų malonu, jei vienas sėja, kitas derlių ima? Dabar sugalvojo kažkokią de minimis tvarką. Prapuls žemdirbio turtas, o urėdija paskaitys įstatyme parašytą kažkokį nesuprantamą žodį, kurį net ištarti sunku, ir žmogus turės likti patenkintas?“ – piktinosi P. Žagunis.
Upytės seniūnijos ūkininkas Antanas Zopelis, dirbantis 430 ha, pripažįsta po šios žiemos nė nebesivarginęs ir neberašęs prašymo Savivaldybei apskaičiuoti žvėrių padarytą žalą. Pernai ūkininkas patyrė per 60 tūkst. Lt nuostolių.
Anot jo, keturkojai nugraužė daugiau nei 10 ha rapsų lauką. Urėdija ūkininkui atlygino mažiau nei 10 tūkst. Lt.
Už hektarą triskart nemokės
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys siūlo žemdirbiams nerūstauti. Tvarką, kai kompensacijos mokamos įvertinus per trejus metus iš valstybės gautą paramą, L. Budrys vadina logiška.
„Anksčiau ta taisyklė nebuvo taikoma per neapsižiūrėjimą, bet už tą patį hektarą negalima mokėti tris kartus – kompensuoti žalą dėl stichinių nelaimių, kenkėjų, žvėrių. Paskaičiuota kaip priklauso, todėl kai kuriems žemdirbiams jau nebuvo išmokėta, kiek jie tikėjosi“, – „Sekundei“ teigė ministerijos atstovas.
Maža to, anot jo, derėtų patikrinti, ar žemdirbiai per trejetą metų nesusirinko iš valstybės kompensacijų daugiau nei 7500 eurų.
„Pagal viską netgi Valstybinė mokesčių inspekcija galbūt turėtų peržiūrėti, ar ankstesniais metais nebuvo permokėta“, – svarsto L. Budrys.
Žemdirbius žada užstoti Žemės ūkio ministerija. Ji planuoja kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl kompensacijų už žvėrių padarytą žalą atlyginimo tvarkos pakeitimo. Žemės ūkio ministerijos atstovas tvirtina, kad ūkininkus papiktinusi metodika patvirtinta ne jos, o Aplinkos ministerijos iniciatyva.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
