Prie miško – vaiskrūmiai
Panevėžio miškų urėdija didina savo valdas. Vakar urėdijos organizuotoje kasmetėje medelių sodinimo talkoje Naujamiesčio girininkijos buvusiame Druseikių kaime pasodinta 5 tūkstančiai berželių, po 100 juodųjų serbentų, slyvų ir juodavaisių aronijų krūmų. Bene pirmą kartą aštuntus metus surengtoje talkoje medeliai buvo sodinami buvusiose žemės ūkio naudmenose.
Pasak Panevėžio urėdo Daugirdo Lukoševičiaus, per dvejus metus Naujamiesčio girininkijos buvusių žemės ūkio naudmenų plotuose bus net 60 hektarų miškas. Šiemet 20 hektarų ketinama apsodinti beržais, o žemesnėse vietose – juodalksniais. Būsimo miško pakraščiai bus apsodinti krūmais – juodaisiais serbentais, slyvomis, aronijomis.
Vakar talkininkai apsodino tik šiek tiek daugiau nei hektarą, todėl kitus darbus teks nuveikti miškininkams. Kitąmet Naujamiesčio girininkijoje mišku ketinama apsodinti dar 40 hektarų visai neseniai dirbamų laukų. Kasmet Panevėžio urėdija miškais paverčia po 30-40 hektarų teritorijų.
Miškininkas Antanas Auglys talkininkams nurodė berželius sodinti maždaug kas 1,20 metro eilėmis, viena nuo kitos nutolusiomis du metrus. Viename hektare turėjo būti pasodinta maždaug 4 tūkstančiai berželių.
D.Lukoševičius „Sekundei“ sakė, kad urėdija medelių sodinimo talkas rengia jau aštunti metai. Tačiau tik ketvirtą kartą darbuojasi pusšimtis žmonių. Urėdo teigimu, vakar sodintame beržyne maždaug po dešimties metų bus galima patikimai pasislėpti, tikėtina, kad tada ten pradės dygti grybai. Miškas taps brandus, beržai užaugs iki 20 metrų aukščio ir 40 centimetrų storio po 61 metų. Tada jį bus galima kirsti.
Atleistų iš darbo
Talka prasidėjo pasiskirsčius poromis – vienas kasė duobeles, kitas sodino medelius. Jau talkos pradžioje labiausiai atsiliko apskrities viršininkės G.Umbrasienės ir jos pavaldinio Kaimo reikalų tarnybos vadovo Alvydo Kriaučiūno duetas. Pernai geriausios sodintojos titulą gavusi viršininkė sakė dirbanti kruopščiai ir leidžianti pasižymėti kitiems. Jos porininkas dažnai stoviniavo, ilsėjosi atsirėmęs į kastuvą ir nespėjo kasti duobių. Sparčiausiai dirbusieji, tarp jų ir meras P.Žagunis, juokavo, kad tokį net medeliams sodinti netinkamą tarnybos vadovą bematant atleistų iš darbo: ne tik pats nedirba, bet ir meta šešėlį viršininkei.
Energingai darbavosi „Ąžuolo“ mokyklos direktorius Remigijus Glinskis, Panevėžio apskrities savanorių vadas Ričardas Leikus, „Rotary“ klubo prezidentas Algimantas Lukoševičius, urėdas D.Lukoševičius su sūnumi Mykolu, J.Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas, Naujamiesčio seniūnijos seniūnas Antanas Katinas. Energingai triūsė moksleiviai.
Pataikavo valdžiai
Pasibaigus talkai visi buvo pakviesti į miške urėdijos įrengtą poilsio aikštelę. Čia laukė laužas, garavo savanorių išvirta, o paskui ant plonų beržo trinkelių patiekta kareiviška košė, kvepėjo kepami šašlykai. Urėdas D.Lukoševičius, padėkojęs visiems talkos dalyviams už pradėtą sodinti beržyną, prisipažino, kad geriausius sodininkus rinko jo vadovaujama ir jo vieno atstovaujama komisija. Urėdas, kaip ir ankstesniais metais, lyg pataikaudamas geriausiais sodintojais išrinko valdžios atstovus: G.Umbrasienę, P.Žagunį, S.Smirnovą ir jų porininkus. Be dovanų neliko ir urėdo bendrapavardis A.Lukoševičius bei didžiausią pažangą padaręs urėdo sūnus Mykolas. Apdovanoti ir miesto mokyklų moksleiviai, košės ir šašlykų gamintojai.
G.Umbrasienė nusprendė, kad jai apdovanojimas skirtas ne tiek už darbą, kiek už tai, kad, palyginti su kitais regionais, Panevėžio apskrities administracija suranda daugiau žemės valstybiniams miškams sodinti. P.Žagunis tikino talkoje pasikrovęs tiek energijos, kad jos užteks visiems metams.
Gintautas SUBAČIUS
Nuotr. Medelių sodinimo
talkoje darbavosi apie pusšimtį žmonių.
