Visi žinome, kad miško uogas – žemuoges, bruknes, spanguoles, – galima naudoti gydomaisiais tikslais, bet ar naudojame?
Kaip taisyklingai rinkti, laikyti uogas ir kokiais atvejais jomis stiprinti sveikatą, pataria gydytojai fitoterapeutai.
Į mišką – su pintine
Bruknes, žemuoges – tiek uogas, tiek ir lapus, – derėtų rinkti tik sausu oru. Spanguolių gydomaisiais tikslais dažniausiai naudojamos tik uogos. Žemuogių lapai tinka rinkti tik prieš pradedant augalams žydėti arba žydėjimo metu, – tada jie jau būna visiškai išsiskleidę ir sultingiausi. Lapeliai nuplėšiami rankomis, kartu su šakele, tada kruopščiai surišami į nedidelius ryšelius ir pakabinami nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje džiūti.
Tiesa, namų vaistinėlei tinka ne tik žemuogių lapai, bet ir stiebai. Pastarieji gali būti su žiedais arba su vos užmegztomis ar įvairaus prinokimo laipsnio uogomis. Jeigu ketinate gydytis tik žemuogių uogomis, rinkite jas visiškai prinokusias – be šakelių ir žiedsosčių.
Bruknių lapai vaistingiesiems mišiniams paprastai ruošiami pavasarį ir skinami tik peržiemojusieji: šiųmečiai jauni lapeliai džiovinami pajuosta. Šių uogų lapų negalima grūsti – juos reikia lengvai suberti, geriausia į neaukštą pintinę.
Visai kas kita – pačios bruknės. Idealus laikas šioms uogoms rinkti, anot specialistų, yra ankstyvas rytas arba vakaras. Surinktos dieną, per karštį, bruknės greitai genda. Svarbu iš anksto bruknėms parinkti specialią tarą. Šiam tikslui idealiai tinka nedidelės ir negilios pintinėlės, iš vidaus apsiūtos drobe ar kitu patvariu audiniu.
Bruknių lapai džiovinti beriami dviem trimis sluoksniais ant brezento atraižos arba kitokio tankaus storo audinio. Uogos – vienu sluoksniu į specialiai tam skirtus padėklus.
Kas palėpėje gyvena
Priminsime: džiovinti vaistingųjų augalų uogas ir lapus dera sausoje, gerai vėdinamoje tamsioje patalpoje – pavyzdžiui, sodybos namo palėpėje.
Tokiam tikslui tiks ir senovinė krosnis: praėjus trims valandoms po to, kai ją pakūrėte, į jos „nasrus“ galima pašauti padėklus su džiovinti paruoštomis uogomis.
Miesto sąlygomis greičiausiai teks pasinaudoti dujine arba elektrine virykle. Tik turėkite omenyje, jog temperatūra orkaitėje neturėtų viršyti 80 laipsnių. Uogos džiovinamos tol, kol tampa birios, lapeliai – trapūs ir traškūs.
Tinkamai išdžiovintos uogos ir lapai puikiausiai išsilaiko supilti į nedidelius maišelius, pasiūtus iš medvilninio audinio ar kelių sluoksnių marlės. Svarbu, kad vieta, kur padėsite tuos maišelius, būtų tamsi ir sausa, nes, kaip ir visoms vaistažolėms, uogoms pražūtingiausia drėgmė.
Išdžiovintas uogas – tiek bruknes, tiek žemuoges, – būtina periodiškai „pravėdinti“ skersvėjyje. Taip užsitikrinsite, kad jose neapsigyvens kokie nors kenkėjai.
Liaudies medicinoje itin populiarios bruknės iš kitų miško uogų išsiskiria tuo, kad ilgiausiai išsilaiko šviežios, transportuojamos nesusimaigo.
Užpilkite bruknes cukrumi arba vandeniu ir galėsite jomis mėgautis labai ilgai (suprantama, jei laikysite vėsioje vietoje).
Štai vienas receptų, kaip paruošti bruknes ilgam laikymui. Raudonas bruknes perrinkite, kad neliktų jokių šapelių ar sugedusių uogų, tada kruopščiai nuplaukite virintame, bet atvėsintame vandenyje ir suberkite į paruoštą tarą – stiklainius, statinaites, – bei užpilkite iš anksto paruoštu 5 procentų koncentracijos cukraus tirpalu. 10 kg mirkytų uogų reikės 7 kg bruknių, 150 g cukraus ir 2,85 litro vandens.
Vis dėlto paprasčiausias būdas paruošti uogų atsargas – jas užšaldyti. Tam švarias prinokusias uogas tereikia paberti vienu sluoksniu ant specialaus padėklo ir palikti šaldiklyje kelias valandas. Kai uogos bus sušalusios, jas bus galima suberti į maišelius ir sudėti šaldiklio stalčiuose.
Keturiasdešimtkart turtingesnės nei vynuogės
Tikrosios miško žemuogės žydi nuo gegužės iki birželio, o aromatingas uogas subrandina birželį–liepą. Vaistinėms atsargoms dažniausiai ruošiamos žemuogių uogos, lapai ir šaknys – rečiau. Nors žemuogių lapų antpilas gana populiari liaudiška priemonė peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui.
Galima naudoti lapus ir kaip švelnią šlapimą varančią priemonę, taip pat sergant inkstų, tulžies pūslės akmenlige, avitaminoze.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad žemuogių lapų antpilas šiek tiek mažina kraujospūdį, lėtina širdies ritmą bei stiprina širdies raumens susitraukimus, plečia kraujagysles. Dėl to jis labai naudingas žmonėms, kuriems diagnozuota pradinė hipertonijos forma.
Žemuogių nuoviras stiprina gimdos raumenų susitraukimus, tad gali būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė esant kraujavimui iš gimdos.
Žemuogių uogos garsėja dietine ir gydomąja verte. Jose daug cukrų ir rūgščių, tarp jų citrinos, obuolių, askorbo. O kur dar daugybė mikroelementų? Pavyzdžiui, geležies druskų kiekiu žemuogės beveik keturiasdešimčia kartų lenkia vynuoges.
Šviežias žemuogių uogas sveika valgyti sergantiesiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, besiskundžiantiesiems vidurių užkietėjimu, podagra ir kitais, su druskų apykaitos sutrikimais susijusiais, negalavimais.
Liaudies medicinoje žemuogės rekomenduojamos kamuojant nuolatiniam silpnumui ir mažakraujystei.
Sutrintomis žemuogėmis išoriškai gydoma egzema.
Džiovintų uogų nuoviras skatina prakaitavimą, šiek tiek varo skysčius.
Sergantiesiems podagra toks gėrimas padeda sumažinti šlapimo rūgšties ir jos druskų kiekį organizme, jį gerdavo susirgusieji skorbutu, avitaminozėmis.
Žemuogių lapai, kaip ir uogos, taip pat gerai skatina prakaitavimą, varo šlapimą. Šaknų nuoviras stiprina kraują. Tačiau naudodami antpilus ir nuovirus gydomaisiais tikslais nepamirškite, kad kai kuriems žmonėms žemuogės gali sukelti alerginę reakciją, pasireiškiančią dilgėlinės tipo bėrimu.
Žemuogių antpilai ir nuovirai
- Skrandžio ir žarnyno ligos – gastritas, storosios ir plonosios žarnų uždegimai, diarėja. Šaukštą žemuogių uogų ir lapų užpilkite 2 stiklinėmis šalto virinto vandens. Palikite 6–8 valandoms nusistovėti, tada nukoškite ir gerkite kasdien po pusę stiklinės.
- Opaligė. Vietoj arbatos gerkite žemuogių lapų ir putino uogų antpilą.
- Tulžies akmenligė. Šaukštą žemuogių uogų ir lapų mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, užvirkite ir palikite 20 minučių nusistovėti, nukoškite. Gerkite po 1/2–1 stiklinę tris kartus per dieną.
- Ginekologinės ligos. Šaukštą smulkintų žemuogių lapų užpilkite stikline verdančio vandens, užvirinkite ir palikite 30 minučių, kad kaip reikiant užsiplikytų, nukoškite. Esant itin gausioms menstruacijoms, gerkite po šaukštą 3–4 kartus per dieną.
- Isterija. Šaukštą žemuogių lapų užpilkite stikline verdančio vandens, pavirinkite dar 10 minučių, o tada pastatykite 2 valandoms nusistovėti. Paskui nukoškite, atšaldykite ir gerkite po šaukštą 2 kartus per dieną.
- Sutrikęs širdies ritmas. Iš žemuogių lapų paruoškite karštą antpilą (santykiu 1:10): pavirinkite ant silpnos ugnies 15 minučių, dar 30 minučių palikite nusistovėti. Gerkite vietoj arbatos.
- Peršalimo ligos. Priberkite pusę butelio – ar bet kokio kito indo – žemuogių ir užpilkite iki viršaus vandeniu. Pastatykite šaltai trims dienoms. Paskui pridėkite cukraus pagal skonį, nukoškite ir gerkite gydomąjį žemuogių vandenį peršalimo ligų profilaktikai.
- Avitaminozė. Šaukštą žemuogių lapų ir uogų (vienodomis dalimis) užpilkite stikline vandens, užvirinkite. Nuovirą pagardinkite medumi pagal skonį ir gerkite karštą po stiklinę 3 kartus per dieną.
Ir lapeliai, ir uogelės
Visžalės bruknės žydi irgi gegužės– birželio mėnesiais, uogas subrandina rugpjūtį–rugsėjį. Šiomis uogomis gydomos avitaminozės, tinka jos ir profilaktikai.
Liaudies medicinoje tiek šviežios, tiek virtos bruknės rekomenduojamos valgyti susirgus gastritu (kai sumažėjęs skrandžio rūgštingumas), viduriuojant, kamuojant reumatui, podagrai.
Bruknių sultys geriamos esant padidėjusiam kraujospūdžiui ir cukriniam diabetui.
Tačiau stipriausiu gydomuoju poveikiu vis dėlto pasižymi bruknių lapai. Juose yra tokių naudingų medžiagų, kaip arbutinas, flavonoidai, rauginės medžiagos, provitaminas A, askorbo rūgštis. Bruknių lapų preparatai pasižymi šlapimą varančiomis, antiseptinėmis ir sutraukiančiomis savybėmis.
Svarbiausia veiklioji medžiaga juose būna jau minėtasis arbutinas – fenolinis glikozidas, kaip tik ir užtikrinantis stiprų baktericidinį bei skysčius varantį poveikį.
Bruknių lapų antpilą ir nuovirą naudinga gerti sergant inkstų akmenlige, sąnarių reumatu, podagra, kitomis ligomis, viduriuojant.
Bruknių antpilai ir nuovirai
- Podagra. Paruoškite nuovirą iš 2 šaukštelių smulkintų bruknių lapų vienai stiklinei vandens: pavirinkite ant silpnos ugnies 10 minučių, nukoškite ir gerkite po 1–2 stiklines 2–3 kartus per dieną.
- Odos ligos. Bruknių sultis vartokite išoriškai.
- Inkstų akmenligė. Šaukštą smulkintų bruknių lapų užpilkite stikline vandens, užvirkite ir palikite 30 minučių nusistovėti, nukoškite. Gerkite po 2 šaukštus 4–5 kartus per dieną kaip inkstų akmenis tirpdančią priemonę.
- Cukrinis diabetas. Sveika valgyti šviežias bruknes. Kiekis neribojamas.
- Gripas, peršalimo ligos. Šaukštą bruknių lapų užpilkite stikline verdančio vandens, palikite nusistovėti 30 minučių. Vartokite po 2 šaukštus 4–5 kartus per dieną, jei peršalote. Susirgus gripu, pagal senuosius liaudiškus receptus derėtų gerti bruknių morsą.
- Hipertonija. 3–4 šaukštelius susmulkintų bruknių lapų užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens. Tegul pastovi 20 minučių. Tada atšaldykite, nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės 2 kartus per dieną.
- Naktinis šlapimo nelaikymas (vaikų). 2 šaukštus bruknių lapų ir uogų mišinio užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, pavirinkite dar 10 minučių ant silpnos ugnies, atvėsinkite, nukoškite. Pusę nuoviro sugirdykite vaikui perdien nedidelėmis porcijomis, likusią pusę – prieš miegą.
- Tinimai. 2 šaukštelius bruknių uogų ir lapų užpilkite stikline vandens ir virinkite 15 minučių. Tada nuovirą atvėsinkite, nukoškite ir gerkite visą dieną nedideliais gurkšneliais.
Stebuklingos uogos
Spanguolės – taip pat, beje, visžalis augalas, – žydi nuo gegužės iki birželio, uogas subrandina rugsėjį, tačiau jos ant šakelių gali prakabėti iki pat pavasario. Todėl rinkti spanguoles galima ne tik rudenį, bet ir nutirpus sniegui.
Spanguolėse yra cukraus, rauginių medžiagų, kalio druskų, vitamino C.
Jei uogos laikomos vėsioje vietoje, jos ilgai išlieka šviežios ir negenda, tačiau ilgesniam saugojimui spanguoles įprasta užmerkti. Tai padaryti labai paprasta: perrinktas uogas suberkite į didelį stiklainį arba emaliuotą puodą, tada iki viršaus pripilkite atvėsinto virinto vandens ir uždenkite.
Spanguolės liaudies medicinoje naudojamos apetitui žadinti ir virškinimui gerinti. Itin populiari sveikatinanti priemonė visais laikais buvo spanguolių morsas. Jis ne tik stimuliuoja virškinimą, bet ir didina organizmo atsparumą. Stipriai karščiuojant šis gėrimas padeda numušti temperatūrą.
Spanguolių uogos įtraukiamos į žmonių, kuriems būtina laikytis bedruskės dietos,valgiaraštį, taip pat avitaminozės profilaktikai.
Pastebėtas gydomasis spanguolių morso poveikis sergant kai kuriomis inkstų ir šlapimo sistemos ligomis – pavyzdžiui, pielonefritu.
Viena vertus, kaip ir visi spanguolių gėrimai, morsas pasižymi baktericidiniu poveikiu. Tačiau jis dar taip pat ir sustiprina poveikį vaistų, skiriamų sergant pielonefritu.
Spanguolių sultis su medumi sveika gerti peršalus – ypač jei smarkiai kosėjama, – kai kamuoja angina, reumatas, kiti panašūs negalavimai.
Spanguolių antpilai ir nuovirai
- Skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimai. 2 šaukštus spanguolių lapų ir uogų mišinio užpilkite 2 stiklinėmis karšto vandens ir pavirinkite 10 minučių ant silpnos ugnies. Atšaldykite, nukoškite ir gerkite po 1–2 stiklines 4 kartus per dieną. Šis nuoviras itin veiksmingas esant diarėjai.
- Odos ligos. Kompresai su spanguolių sultimis padeda sergantiesiems sausąja egzema, dedervine.
- Šlapimo pūslės akmenligė. Šviežių spanguolių sultys naudojamos kaip profilaktikos priemonė – jos stabdo akmenų formavimąsi, be to, padeda gydant šlapimtakių infekcijas. Sultys geriamos po stiklinę 3–4 kartus per dieną.
- Pūliuojančios žaizdos. Tokioms žaizdos išsivalyti ir greičiau užgyti padės šviežių spanguolių sulčių pavilgai.
Parengė Sandra MIŠKINIENĖ
