L. Svilainis.
Dienos šviesą pagaliau išvydo ekspertų grupės parengti pasiūlymai dėl universitetų tinklo optimizavimo. Pertvarkos poreikis buvo pribrendęs jau seniai.
Mano galva, pertvarka reikalinga dėl trijų priežasčių:
1. Lietuvos universitetus reikia stambinti, kad jie įgytų didesnį svorį tarptautinėje erdvėje – dabar esame užgožti milžiniškų Vakarų universitetų. Didesnė aukštoji mokykla būtų geriau matoma ir keltų Lietuvos prestižą.
2. Didelis kiekis tų pačių studijų programų, siūlomų kone visuose universitetuose, išsklaido joms skiriamą ir taip menką finansavimą. Sukoncentravus lėšas tik viename universitete, pagerėtų programų finansavimas. Pedagoginis personalas būtų koncentruojamas vienoje vietoje – pagaliau būtų galima pasiūlyti orų atlyginimą. Šiuo metu skiriamos lėšos neužtikrina net minimalios studijų kokybės.
3. Mažesnį aukštųjų mokyklų kiekį būtų lengviau valdyti (rektorių konferencija su trim rektoriais?).
Bet už minėtus privalumus visoms pusėms tektų sumokėti savo kainą. Valstybė turėtų surasti lėšų pertvarkai finansavimui: išeitinėms pašalpoms, organizacinei, o gal net geografinei pertvarkai. Ne ES lėšomis, o savo. Ir pakankamai svarų finansavimą.
Pavyzdžiui, Suomija Aalto universiteto pertvarkai (apjungtos trys Helsinkio aukštosios mokyklos) skyrė 500 mln. eurų ir kiekvienais metais naujam dariniui finansavimą iš biudžeto padidino 200 mln. eurų. Beje, Aalto universitetas maždaug perpus mažesnis už planuojamą Kauno universitetą. Jei valstybė nori Suomijos lygio mokslo, reikės rasti 3 mlrd. litų pirmaisiais metais ir po 1 mlrd. papildomai – vėlesniais. Ar bus taip, kaip su universitetų tarybom? Pareikalauta persitvarkyti o papildomų lėšų nebuvo skirta.
Taip pat reikės užtikrinti pagrindinį finansavimą naujųjų universitetų studijų programoms. Tačiau jei privatūs universitetai ir toliau galės pretenduoti į valstybės finansavimą, o privatūs universitetai nebus jungiami ar naikinimi, jiems atitenkanti dalis tik išaugs. Mat visi dabartiniai universitetai turi populiariųjų studijų programų, kurias vykdyti gan nebrangu – dažniausiai tai socialinių mokslų programos.
Lėšos, gautos vykdant šias programas, teikia universitetams papildomą finansavimą, kuris per visas valstybines aukštąsias mokyklas dabar yra didesnis, nei bus jų kiekį sumažinus. Vadinasi, dėl minėto reiškinio universitetai gaus menkesnį finansavimą.
Tačiau iš esmės tik minėtos „nebrangios programos“ yra panašios planuojamuose apjungti universitetuose. Taigi, tai reiškia, kad ir Klaipėdoje, ir Šiauliuose, ir Kaune, ir Vilniuje bus siūlomos tos pačios studijos. Tai apie kokią lėšų konsolidaciją kalba ekspertų grupė? Kurios studijų programos dubliuojasi Technologijos universitete ir Sveikatos mokslų universitete?
Aš pritariu šiam sujungimui: mokslų integracija pravers. Tik ar iš tiesų toks jungimas leis taupyti lėšas? O gal vis tik daugiau yra besidubliuojančių KTU ir VGTU studijų programų? Tokia alternatyva ekspertų buvo svarstyta, bet jokių išvadų nepateikta. Kodėl? Vadinasi, šis dubliavimasis išliks?
Jeigu finansavimas privačiam mokslui nebus nutrauktas ir nebus sumažintas besidubliuojančių „sudėtingų“ studijų programų kiekis, situacija ne tik nesikeis, bet ir pablogės.
Manau, kad apjungtieji universitetai gaus ženkliai mažesnį pagrindinį finansavimą dėl sumažėjusio finansavimo, ateinančio per socialinių mokslų programas ir vis dar išskaidyto finansavimo besidubliuojančioms „sudėtingoms“ studijų programoms. Jeigu finansavimas privačiam mokslui nebus nutrauktas ir nebus sumažintas besidubliuojančių „sudėtingų“ studijų programų kiekis, situacija ne tik nesikeis, bet ir pablogės.
Be to, reikės surasti tokių didelių universitetų administravimo būdą. Primityvus administravimo principas skelbia, kad vadovas negali turėti daugiau kaip 7 pavaldinių. Iš tiesų ryšiai sudėtingesni, bet esmė ta pati – naujasis darinys administravimo išlaidų nemažins, bet didins. Iš kur bus paimtas naujasis valdymo modelis? Finansai? Jau matau naujojo darinio rektoriaus įsakymą: „Dėl augančių universiteto išlaidų administravimui …įsakau padidinti atskaitymus nuo visų projektų iki 70 procentų…“. Ar norės mokslininkai vykdyti mokslinius tyrimus tokiomis sąlygomis? Ar būsime konkurencingi tokiu atveju Europos erdvėje? Pasaulyje? Aišku, kad tai bus universitetų galvos skausmas.
Ką daryti su žlungančiais universitetais? Pastebėjau, kad stiprių universitetų vadovai pertvarkai iš esmės pritaria (su aukščiau paminėtom išlygom), tačiau tam itin priešinasi mažieji. Perėmus tokį universitetą naujasis darinys tik susilpnės: reikės ne tik papildomo finansavimo (išlaikyti nuostolingus pastatus, studijų programas, personalo išlaidoms), bet ir jėgų (studijų programų pertvarka, vadyba, marketingas). Žinoma, kad tai bus universitetų rūpestis.
Akademinė bendruomenė turės keisti savo aplinką, gal net darbą. Keisis kolegos ir administracija. Tai iššūkis ir taip perkrautiems, mažą atlyginimą gaunantiems dėstytojams. Ar panorės jaunoji karta eiti dirbti tokiomis sąlygomis? Pramonė net krizės metu siūlo dvigubai didesnį atlyginimą. Ar bežiūrint esminių pertvarkos dalykų neprarasime dar vienos pedagogų kartos? Jei valstybė ženkliai padidins finansavimą, tokia grėsmė neegzistuoja, bet ar pertvarkoje toks šaltinis numatytas? Ar viskas bus palinkta savieigai, t. y. patiems universitetams?
Pabaigai norėčiau pasidžiaugti, kad universitetų kiekis pagaliau mažinamas – didžioji dalis akademinės bendruomenės laukė tokios pertvarkos. Bet jei pertvarka atneš tik naujus nepatogumus ir radikaliai nekeis dabartinės situacijos, atsiras milžiniškas nusivylimas ir pasipriešinimas, ir galbūt ir mes išvysime Graikijos vaizdų mūsų gatvėse. Todėl geriau pažiūrėkime į šiaurinius kaimynus.
____________________
Linas Svilainis yra Kauno technologijos universiteto profesorius
