Vakar Panevėžio apskrities viršininko administracijoje
vykusiame darbo grupės savarankiškai aukštajai mokyklai steigti pasitarime
suruseno viltis, kad po penkiolikos metų tuščių kalbų Panevėžys visgi gali
turėti universitetą. Išjudinusi iš mirties taško regioninio sąvartyno steigimą
Pakalnių kaime, apskrities viršininkė Gema Umbrasienė ėmėsi iniciatyvos, kad
birželio pradžioje miesto Savivaldybėje būtų sušaukta Aukštaitijos regiono
aukštosios mokyklos steigiamoji konferencija. Pasak jos, šioje konferencijoje
turėtų dalyvauti trijų apskričių administracijų ir tų teritorijų savivaldybių
atstovai, verslo visuomenė, švietimo ekspertai, suinteresuoti fiziniai ir
juridiniai asmenys.
Universitetui pritaria dar dvi apskritys
Pradėjusi pasitarimą G.Umbrasienė akcentavo, kad penkiolika metų kalbama apie Panevėžio savarankiškos aukštosios mokyklos steigimą, tačiau nė kiek nepasistūmėta į priekį. Pasak jos, vadinasi, idėja niekam tikusi, o jei ji perspektyvi, pagaliau reikia žengti pirmą žingsnį. Viršininkė sakė buvo susitikusi su Mokslo akademijos, KTU vadovais, miesto visuomene, todėl esanti optimistė ir mananti, kad pats laikas iš esmės kalbėti apie savarankiškos aukštosios mokyklos ateitį.
“Yra Vilniaus universitetas, Kauno universitetas, Šiaulių universitetas, tikiuosi, kad ir mes turėsime savo universitetą,- teigė G.Umbrasienė.- Tačiau Panevėžio universitetas turėtų atstovauti visam Aukštaitijos regionui ir šią idėją palaiko dar dvi apskritys. Ar steigimo proceso nepaspartintų, jei tam suteiktume regioninį aspektą ir sukonkretintume iniciatorių sąrašą”.
Ir Šiauliuose mokosi
Vicemeras Petras Luomanas sakė, kad strateginiame miesto plane yra numatyta atlikti universitetinės mokyklos steigimo galimybių studiją ir už jo atlikimą turėtų būti atsakinga ne tik miesto Savivaldybė, bet ir apskrities viršininko administracija, verslo partneriai. “Reikia judėti ir neaikčioti,- sakė jis.- Vyksta apskrities savivaldybių vadovų pasitarimai, todėl ir apskrities savivaldybės turėtų pareikšti iniciatyvą dėl universiteto steigimo”. P.Luomanas teigė, kad Šiaulių universitete mokosi 8 tūkstančiai absolventų, jie nesigėdija diplomo, todėl ir į Panevėžį galima pritraukti specialistų. Tiesa, vicemeras priminė, kad prieš steigiant universitetą pirmiausia reikia atlikti išsamius galimo profilio tyrimus, o tik paskui teikti iniciatyvinę paraišką.
Kas rengs mokslininkus?
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Eimutis Žvybas sakė, kad mokslus baigusieji Vilniuje nelabai nori vykti į provinciją, kai kurie išvažiuoja į užsienį. Jis baiminosi, ar baigusieji Panevėžio universitetą (aišku, jei jis čia bus) liks mūsų mieste. E.Žvybas, prisistatęs kaip ir KTU bei KTU Panevėžio instituto tarybos narys, teigė, kad kol kas skiriasi savivaldos ir verslo pozicijos. Jis buvo įsitikinęs, kad universitetą steigti turi Aukštaitijos bendruomenė.
“Visi žinome, kad savarankiškos aukštosios mokyklos reikia, bet nežinome, kaip ją kurti,- kalbėjo E.Žvybas.- Pirmiausia reikia mokslinių darbuotojų, bet kiek skiriame lėšų jiems ugdyti? Lėšų nėra, todėl instituto vadovybė irgi nežino, kur žengti. Miesto meras žadėjo iš biudžeto skirti tikslinių lėšų mokslininkams rengti, tačiau net tokia iniciatyva miesto Taryboje nebuvo pareikšta. Jei nebus iniciatyvos, dar kelerius metus trypčiosime vietoje. Universiteto steigimo vilkinimas menkina Panevėžio įvaizdį”.
P.Luomanas atsakė, kad miesto Savivaldybė galėjo skirti 200 tūkst. Lt, bet kol neatlikta galimybių studija, nėra kur tų pinigų investuoti. Vicemerui susidarė įspūdis, kad ryžto trūksta KTU PI vadovybei.
Universitetas – ne pirmoje vietoje
E.Žvybas sakė kalbėjęsis su KTU vadovybe ir buvo pasakyta, kad jei Aukštaitijos regionui reikia aukštosios mokyklos, ji atsisako Panevėžio padalinio, tačiau nedalyvauja steigiant universitetą. Jis išreiškė nuomonę, kad reikia iniciatoriaus – žmogaus fanatiko arba jų grupės, kurie suburtų kitus. Pasak Panevėžio PPAR prezidento, kol nebus tokio žmogaus, nebus ir universiteto. Pats E.Žvybas sakė neketinantis būti tokiu žmogumi, nes jam universitetas – ne pirmaeilis uždavinys. Jis sakė galintis užimti nebent universiteto tarybos pirmininko postą, tačiau tik tada, kai kas nors konkretaus bus padaryta.
Sutiktų vykti į Panevėžį
Parlamentaras Julius Dautartas teigė, kad universitetui steigti Panevėžyje niekada nebuvo palankių sąlygų, be to, aktualus studijų kokybės klausimas. Jis siūlė, kad diskusijos būtų svaresnės, pasikviesti ir kitus Seimo narius – Gintarą Šileikį, Alfredą Pekeliūną ir Skirmantą Pabedinską. “Dabar rengiamuose įstatymuose tokie filialai kaip KTU Panevėžio institutas išlieka,- sakė Seimo narys.- Vilniuje turime labai daug draugų ir jie sako, kad aukštoji mokykla Panevėžyje reikalinga. Tačiau pirmiausia Panevėžio institute reikia išspręsti vidines problemas. Čia yra net tai, kad bakalaurai verčiami rašyti darbus net neišdėsčius kreditų. Teko bendrauti su kadenciją baigiančiais katedrų vedėjais ir jie mielai sutiktų važiuoti į Panevėžį. Vienas žmogus universiteto neįsteigs, tačiau koordinatoriaus reikia”. J.Dautartas pridūrė kalbėjęsis su vieno Minske uždaryto universiteto rektoriumi ir, kaip jam žinoma, šis universitetas turėtų būti atidarytas Lietuvoje, geriausia būtų – Panevėžyje. Parlamentaras pritarė, kad steigti regioninį universitetą – gera idėja.
Mažės studentų?
KTU PI direktorius profesorius Algirdas Jurkauskas pažymėjo, kad Švietimo įstatyme įrašyta nepalankių dalykų, be to, institutui nepavyko gauti juridinio asmens statuso. Direktorius apgailestavo, kad svarstoma galimybė į šalies aukštąsias mokyklas priimti 5 tūkstančiais studentų mažiau, todėl universiteto steigimas tampa dar labiau problematiškas.
J.Dautartas pakartojo, kad nėra geranoriškiau nusiteikusių žmonių, kaip KTU vadovybė, ir paprašė A.Jurkausko išspręsti vidines problemas.
Sušauks konferenciją
G.Umbrasienei pasiūlius liautis trypčioti vietoje ir žengti pirmą žingsnį, t.y. gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje sušaukti steigiamąją konferenciją, šiai idėjai pritarė visi darbo grupės savarankiškai aukštajai mokyklai steigti nariai. Tiesa, iki to laiko nuspręsta susitikti su kitų apskričių, savivaldybių vadovais, verslo partneriais, kitais suinteresuotais asmenimis ir organizacijomis. Lieka tikėtis, kad bus žengtas konkretus tuščiomis kalbomis neliksiantis žingsnis.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
A.Repšio nuotr. G.Umbrasienė ėmėsi iniciatyvos ir įtikino darbo grupę sušaukti universiteto steigiamąją konferenciją.
