Ukrainos Aukščiausiasis teismas ketvirtadienį uždraudė skelbti sekmadienį įvykusio šalies prezidento rinkimų antrojo turo rezultatus, kol bus išnagrinėti visi skundai ir ieškiniai. Tai pranešė Aukščiausiojo teismo spaudos tarnyba.
Pagal galiojančius įstatymus, rinkimų rezultatai turi būti paskelbti per tris dienas laikraščiuose “Uriadovy kurjer”, “Golos Ukrainy”. Po to per 30 dienų turi būti surengta naujojo prezidento inauguracija.
Centrinė rinkimų komisija (CRK) paskelbė rezultatus
trečiadienio vakare. Ketvirtadienį opozicija pateikė ieškinį Aukščiausiajam
teismui, tuo būdu užprotestuodama CRK sprendimą.
Kaip sakė žurnalistams CRK spaudos tarnybos vadovė Zoja Kazanži, pagal Rinkimų įstatymą, įpareigojantį paskelbti rezultatus per tris dienas, CRK ketvirtadienį perdavė parlamento ir vyriausybės laikraščiams oficialius rinkimų rezultatus, kad jie būtų oficialiai paskelbti penktadienį.
“Žinoma, turint omenyje Aukščiausiojo teismo sprendimą, jie nebus skelbiami”, – pareiškė Z. Kazanži. Pareigūnė pridūrė, kad šis draudimas jai buvo netikėtas. Prezidento rinkimų įstatyme nenumatoma galimybė atšaukti rinkimų. Pagal jį, gali būti pripažinti negaliojančiais tik rezultatai atskirose rinkimų apylinkėse.
Žinoma Ukrainos politikė ir teisininkė Ina Bogoslovskaja mano, kad šalis “pakliuvo į teisinę koliziją dėl Ukrainos rinkimų įstatymo netobulumo”. Jos manymu, “padėti gali tik gera valia”. Aukščiausiasis teismas gali tik “rekomenduoti” CRK pripažinti antrąjį rinkimų turą neįvykusiu. Savo ruožtu CRK gali su tuo sutikti ir paprašyti parlamento leidimo surengti pakartotinį balsavimą.
Tuo tarpu Viktoro Janukovičiaus štabo vadovas Sergejus Tigipka pareiškė, kad niekas, net Aukščiausiasis Teismas, neturi teisės panaikinti prezidento rinkimų rezultatų. “Rinkimai įvyko, Centrinė rinkimų komisija juos pripažino ir taip priėmė galutinį sprendimą”, – pabrėžė jis.
Štabo vadovas priminė, jog Rinkimų įstatymą Ukrainos Aukščiausioji Taryba priėmė opozicijos pasiūlymu, už jį balsavo 400 deputatų. “Aukščiausiasis teismas neturi jokio juridinio pagrindo panaikinti šį sprendimą. Mes turime naują prezidentą – V. Janukovičių”, – pasakė S. Tigipka.
Galutiniais oficialiais CRK duomenimis, už dabartinį premjerą Viktorą Janukovičių antrajame ture balsavo 49,46 procento rinkėjų, už opozicijos lyderį V. Juščenką – 46,61 procento.
Tačiau Ukrainos opozicijos lyderis Viktoras Juščenko ketvirtadienį pasveikino Aukščiausiojo teismo sprendimą neskelbti prezidento rinkimų rezultatų, kol teismas neišnagrinės jo skundo. “Mes einame teisingu keliu”, – sakė jis perskaitęs teismo nuosprendį daugiau nei 100 tūkst. Kijevo Nepriklausomybės aikštėje susirinkusių savo šalininkų.
“Aukščiausiojo teismo sprendimas yra tik pradžia. Tai tik nedidelė kompensacija už tai, ką mums teko iškęsti”, – sakė jis. Kaip pranešė teismo atstovė spaudai, teismas pradės nagrinėti V.Juščenkos skundą pirmadienį 11 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Ukrainos opozicija ketvirtadienį apskundė apeliaciniam teismui prezidento rinkimų rezultatus, remiantis kuriais, abejotina pergalė atiteko prorusiškajam šalies premjerui Viktorui Janukovičiui.
V.Juščenko kaltina vyriausybę, kad ši prisidėjo prie rinkimų rezultatų klastojimo. Tuo tarpu vienas iš opozicijos lyderių, rinkimų štabo vadovas Oleksandras Zinčenka paragino V.Juščenko šalininkus kurti “liaudies savigynos” būrius, kurie drauge su teisėtvarkos institucijomis palaikytų tvarką.
“Sukurti liaudies savigynos organizaciją, kuri kartu su saugumo ir milicijos institucijomis turi garantuoti teisėtvarką”, – sakė O.Zinčenka, skaitydamas opozicijos įkurto Nacionalinio gelbėjimo komiteto dekretą.
Daugiatūkstantiniame opozicijos mitinge Kijeve ketvirtadienio vakarą buvo paskelbti “pirmieji prezidento Viktoro Juščenko dekretai”. Jų iš viso šeši. Pirmajame numatoma atkurti liaudies valdžią. Antruoju ir trečiuoju sudaromas V. Juščenkos vadovaujamas Nacionalinio gelbėjimo komitetas ir šio komiteto vykdomasis organas, į kurį įtraukta 15 žmonių.
Kitais dekretais, kaip jau minėta, sudaroma liaudies savigyna ir Ukrainos gvardija. Kaip buvo pareikšta mitinge, visi šie dokumentai įsigalioja nuo jų paskelbimo momento. Ketvirtadienį mitinge V. Juščenko paragino savo šalininkus “stoti ginti Ukrainos”.
Opozicija paskelbė prezidento administracijos pastato blokadą
Opozicija nuo ketvirtadienio vakaro pradeda Ukrainos prezidento administracijos pastato blokadą, o nuo penktadienio bus blokuojamos visos valstybinės įstaigos. Tai per mitingą Kijeve paskelbė artimiausia opozicijos lyderio Viktoro Juščenkos bendražygė Julija Timošenko.
“Mes šiandien visus žmones, dirbančius ir prezidento administracijoje, mielai išleisime, bet rytoj rytą ten niekas neįeis. Mes užblokuosime visas valstybinių įstaigų prieigas”, – sakė J. Timošenko.
Kaip pareiškė opozicijos atstovė, “jie turės priverstinių atostogų”. J. Timošenko tvirtino, kad tarp dabartinės valdžios tarnautojų yra daug opozicijos šalininkų.
V. Juščenkos bendražygė įspėjo: “Jeigu Leonidas Kučma penktadienį savo noru neatiduos valdžios, šeštadienį Ukrainoje bus užblokuotos visos be išimties magistralės”.
Kiek anksčiau V.Juščenko šalininkai paskelbė pradedą pasienio srityse esančių tarptautinių kelių blokadą. Tačiau rytinė šalies dalis, kur dauguma gyventojų palaiko promaskvietiškąjį premjerą Viktorą Janukovičių, prie protesto akcijų prisidėti neketina ir planuojamame visuotiniame streike nedalyvaus.
Vienas artimiausių V. Juščenkos patikėtinių Aleksandras Zinčenka žurnalistams pareiškė, kad opozicijos šalininkai jau užblokavo kai kuriuos tarptautinius kelius Vakarų ir Vidurio Ukrainoje.
“Savo veiksmais norime įrodyti, kad mus palaiko ne tik vakarinė šalies dalis, bet visi regionai”, – tvirtino A. Zinčenka ir išvardino užblokuotus kelius, esančius keturiuose šalies regionuose.
Tiesa, nepaisant itin aktyvių V.Juščenko šalininkų protestų šalies sostinėje Kijeve, V. Janukovičiaus pozicijos ganėtinai tvirtos Ukrainos rytuose, kur sukoncentruota didžioji šalies pramonės dalis ir veikia didžiausios anglies šachtos. Tuo tarpu Ukrainos ūkio ir Europos integracijos ministras protestuodamas dėl oficialių rinkimų rezultatų pareiškė atsistatydinąs.
Lenkijos prezidentas vyks į Ukrainą
Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis ketvirtadienį pareiškė, jog artimiausiomis dienomis ketina vykti į Kijevą ir prisidėti sprendžiant politinę krizę, kurią sukėlė prezidento rinkimai. Tarptautinių stebėtojų, Ukrainos opozicijos ir Europos Sąjungos šalys išreiškė nuogąstavimų dėl galimo rinkimų rezultatų suklastojimo.
Šimtai tūkstančių opozicijos kandidato į prezidentus Viktoro Juščenko šalininkų išėjo į gatves protestuodami prieš Centrinės rinkimų komisijos sprendimą patvirtinti premjerą Viktorą Janukovičių rinkimų nugalėtoju.
“Labai atsargiai galima prognozuoti, kad kelionė gali įvykti artimiausiomis dienomis, o galbūt ir anksčiau”, – sakė A.Kwasniewskis per spaudos konferenciją.
A.Kwasniewskis palaiko glaudžius santykius su Ukrainos prezidento postą paliekančiu Leonidu Kučma. Be to, jis yra vienas didžiausių glaudžių Ukrainos santykių su Vakarais, neatmetant nė galimos narystės ES, propaguotojų.
Trečiadienį A.Kwasniewskis sakė, kad V.Juščenko ir L.Kučma kviečia jį atvažiuoti į Kijevą. Tačiau tada jis suabejojo kelionės tikslingumu, kol neatsiras “medžiagos rimtoms diskusijoms”.
L. Walęsa susitinka su V.Juščenko ir V.Janukovičiumi
V. Juščenko ketvirtadienio rytą susitiko su buvusiu Lenkijos prezidentu Lechu Walęsa, paskirtu Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) įgaliotuoju atstovu Ukrainoje. Pasak L.Walesos, dabar jis laukia formalaus dokumento, patvirtinančio šį paskyrimą.
Po susitikimo V. Juščenko pareiškė viltį, kad Lenkijos vyriausybė nepripažins sekmadienį įvykusio antrojo Ukrainos prezidento rinkimų turo oficialių rezultatų.
Lenkijos eksprezidentas Nobelio taikos premijos laureatas L. Walęsa po susitikimo su V. Juščenko kalbėjo Kijeve vykstančiame daugiatūkstantiniame opozicijos lyderio šalininkų mitinge. Jis pareiškė ketinąs vesti derybas su visomis įtakingomis Ukrainos politinėmis jėgomis, kad pavyktų sureguliuoti valdžios ir opozicijos konfliktą.
Ketvirtadienį antrojoje dienos pusėje jis susitiks su Ukrainos premjeru V. Janukovičiumi, oficialiai paskelbtu rinkimų nugalėtoju.
V.Juščenko rėmėjų nestabdo nei šaltis, nei oficialūs pareiškimai
Ketvirtadienio rytą Kijevo Nepriklausomybės aikštėje tūkstantinės minės vėl susirinko reikalaudamos taikiai perduoti valdžią V.Juščenko. Naktį, spiginant 15 laipsnių šalčiui, Ukrainos sostinės centre stoviniavo tūkstančiai opozicijos šalininkų.
Daug demonstrantų ketvirtą naktį iš eilės praleido prie parlamento. Naktį Kijevo gatvėmis žygiavo ir nedidelės grupelės vyriausybės vadovo, paskelbto prezidento rinkimų Ukrainoje nugalėtoju Viktoro Janukovičiaus, šalininkų.
Anot liudininkų, abi pusės stengėsi išvengti konfrontacijos. Taiki situacija buvo ir prie akylai saugomo prezidentūros bei Rinkimų komisijos pastato.
Prezidento rinkimų nugalėtoju oficialiai paskelbto Viktoro Janukovičiaus atstovas paneigė opozicijos pranešimus, kad V. Janukovičiaus inauguracija planuojama jau šį ketvirtadienį.
Tuo tarpu opozicija ieško galimybės juridiškai užginčyti rinkimų rezultatus. Kaip pranešė V.Juščenko rinkimų štabo spaudos tarnyba, teisininkai rengia dokumentus, kad ketvirtadienį galėtų paduoti skundą į Aukščiausiąjį Teismą dėl Centrinės rinkimų komisijos, paskelbusios nugalėtoju V.Janukovičių, veiksmų.
ES ieško derybų galimybės
Agentūra Reuters paskelbė, kad Europos Sąjungos atstovai gali tarpininkauti derybose tarp valdžios atstovų ir V.Janukovičiaus bei V.Juščenko šalininkų.
Kadenciją baigęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma trečiadienio vakarą kalbėjosi telefonu su Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovu Javieru Solana, kuris pareiškė pasiryžimą tarpininkauti derybose.
“Javieras Solana pabrėžė pasiryžęs jose (derybose) dalyvauti, kad politinės jėgos pasiektų tarpusavio supratimą”, – sakoma Ukrainos prezidento spaudos tarnybos pranešime.
Be to, Kijeve lankosi buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa. Kaip pranešė agentūrai “Reuters” Lenkijos ambasados Kijeve atstovas, L.Walesa turi susitikti su abiem kandidatais į Ukrainos prezidentus.
Ukrainos opozicija ketvirtadienį paragino Vakarų pasaulį nepripažinti išvakarėse paskelbtų oficialių prezidento rinkimų rezultatų. Opozicijos išplatintame pareiškime sakoma, jog Europos šalys turi įtikinti dar prezidento pareigas einantį Leonidą Kučmą perduoti valdžią tautos dauguma balsų išrinktam Viktorui Juščenko.
V.Juščenko teigia, kad prezidento postas iš jo atimtas apgaule. Jis paragino rengti streiką, kai rinkimų pareigūnai nepakluso Vakarų valstybių raginimams ir paskelbė Maskvos remiamą ministrą primininką Viktorą Janukovičių nugalėtoju.
Ukrainos kariuomenė tebėra nuolatinėse savo dislokavimo vietose
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalys šiuo metu tebėra nuolatinio dislokavimo vietose ir jokio kariuomenės padalinių judėjimo nėra, pareiškė ketvirtadienį šalies gynybos ministro pavaduotojas Ihoris Timofejevas.
“Visa Ukrainos kariuomenė dabar yra nuolatinio dislokavimo vietose. Vakar gynybos ministras oficialiai patikino šalies žmones ir ginkluotųjų pajėgų karius, kad nevyksta jokių, nesusijusių su kovinio parengimo planais, kariuomenės judėjimų ir perdislokavimų”, – sakė I.Timofejevas, atvykęs į Maskvą dalyvauti NVS valstybių Gynybos ministrų tarybos eiliniame posėdyje.
Pasak jo, vakar savo pareiškime Ukrainos gynybos ministras pareikalavo, Kad Ukrainos kariai tiksliai atliktų savo konstitucinę pareigą. “Žinoma, tai jokiu būtu negali būti susiję su gandais apie karių panaudojimą susipriešinimui šalyje sureguliuoti”, – pabrėžė gynybos viceministras.
Tuo tarpu Ukrainos televizijos “5 kanalas” pranešė, kad trečiadienį į Kijevo Borispolio oro uostą atskrido du lėktuvai su Rusijos specialiosios paskirties būrio “Vitiaz” kariais.
Televizijos kanalo žurnalistams tai pranešė Viktoro Juščenko rinkimų štabas. Jo žiniomis, užnugario aviacijos brigados vado pavaduotojas pulkininkas Liašenka, kuris turi būti atsakingas už atskridusių lėktuvų aptarnavimą, atsisakė vykdyti įsakymą ir padavė atsistatydinimo raportą.
Specialiosios paskirties padalinio “Vitiaz” kariai, V.Juščenkos štabo duomenimis, atvežti į Kijevą. Jų dislokavimo vieta nežinoma.
Tuo tarpu Ukrainos saugumo tarnybos atstovai paneigė informaciją, kad į Kijevą atskrido Rusijos specialiosios paskirties būrio karių. Tačiau jie patvirtino, kad pulkininkas Liašenka iš tikrųjų buvo užnugario aviacijos brigados vado pavaduotojas ir atsistatydino. Atsistatydinimo priežasties jie nenurodė.
V.Janukovičius žada pasiūlyti opozicijai “planą”
Tuo tarpu Ukrainos premjeras Viktoras Janukovičius, kurio ginčijamą pergalę prezidento rinkimuose patvirtino Centrinė rinkimų komisija, vadindamas save “prezidentu” pareiškė, jog yra pasirengęs pateikti planą, kaip sureguliuoti politinę krizę šalyje, ir išklausyti opozicijos siūlymus.
“Aš, Ukrainos prezidentas, privalau sudaryti visas sąlygas kiekvienam piliečiui, kiekvienai šeimai”, – sakė V.Janukovičius, kalbėdamas per valstybinį televizijos kanalą trečiadienį vėlai vakare po to, kai CRK paskelbė savo sprendimą.
V.Janukovičius sakė, jau rytoj pasiūlys opozicijai “parengtą planą”. “Mes nuo rytojaus pradedame derybas su V.Juščenko komanda ir ieškosime su ja bendros kalbos. Aš pasiūlysiu parengtą planą, ir mes būsime pasirengę išklausyti jų siūlymus”, – sakė jis.
Rinkimų kampanijos metu V. Janukovičių rėmęs kadenciją baigiantis Leonidas Kučma įspėjo, kad Ukraina gali įsivelti į civilinį konfliktą, bei paragino Vakarus nesikišti į šalies reikalus.
“Nepripažįstame rinkimų rezultatų oficialiais”, – sakė V. Juščenko tūkstančiams žmonių sniego nuklotoje Kijevo Nepriklausomybės aikštėje trečiadienio vakarą. “Valdžia pasirinko patį primityviausią kelią, plėsdami konfliktą ir atsisakydami dialogo”, – sakė jis. V.Juščenko bei jo sąjungininkai nusprendė pradėti “politinį streiką” ir įspėjo, kad Ukraina – prie civilinio konflikto ribos.
V.Juščenko sąjungininkas socialistų lyderis Aleksandras Morozas pažymėjo, kad ketinama sustabdyti eismą ir uždaryti fabrikus bei mokyklas. Tačiau rėmėjus jis įspėjo vengti “radikalių veiksmų” ir teigė, jog krizę dar galima išspręsti surengiant naujus rinkimus, kaip V.Juščenko siūlė anksčiau trečiadienį.
JAV atmeta Ukrainos rinkimų rezultatus
JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas trečiadienį atmetė ginčijamus Ukrainos prezidento rinkimų rezultatus ir perspėjo valdžią Kijeve dėl pasekmių, jeigu nebus ištirti pranešimai apie klastojimus.
C.Powellas prašė visas šalis Ukrainoje išspręsti krizę dėl sekmadienį įvykusio antrojo rinkimų rato, kurio laimėtoju buvo paskelbtas Maskvos remiamas premjeras Viktoras Janukovičius. Su juo varžėsi provakarietiškų pažiūrų opozicijos lyderis Viktoras Juščenka, kuris taip pat teigia laimėjęs rinkimus.
“Negalime pripažinti šių rezultatų kaip teisėtų, nes jie neatitinka tarptautinių standartų, (be to), nebuvo ištirta daug patikimų pranešimų apie sukčiavimą ir piktnaudžiavimą”, – per skubiai surengtą spaudos konferenciją sakė C.Powellas.
“Jeigu Ukrainos vyriausybė nedelsdama nepradės atsakingai veikti, bus pasekmių, (paveiksiančių) mūsų santykius, Ukrainos viltis dėl euroatlantinės integracijos ir individus, atsakingus už sukčiavimą”, – pridūrė jis.
JAV pareigūnai sako, kad tarp galimų pasekmių gali būti sukčiavimu įtariamų asmenų lėšų įšaldymas ir atsisakymas išduoti jiems JAV vizas, taip pat – maždaug 140 mln. JAV dolerių (367 mln. litų) metinės JAV paramos Ukrainai apkarpymas.
Kanada taip pat pareiškė, jog negali pripažinti Ukrainos opozicijos ginčijamų oficialių prezidento rinkimų rezultatų, pagal kuriuos nugalėtoju tapo valdžios kandidatas, premjeras Viktoras Janukovičius.
“Kanados vyriausybė nesutinka su tuo, kad Centrinės rinkimų komisijos paskelbti rezultatai atspindi tikrąją, demokratišką Ukrainos žmonių valią… Kanada nepripažįsta paskelbtų galutinių rezultatų”, – sakė vicepremjerė Anne McLellan parlamente, deputatams pritariant plojimais.
Kanadoje gyvena maždaug vienas milijonas etninių ukrainiečių; tai sudaro apie tris procentus šalies gyventojų.
Antradienį į Kanados užsienio reikalų ministeriją buvo išsikviestas Ukrainos ambasadorius, kuriam pareikšta, kad Kijevas turi nedelsdamas “ištirti pranešimus apie rimtas klastotes” per antrąjį prezidento rinkimų ratą.
Trečiadienį vakare Ukrainos centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad sekmadienį vykusius rinkimus laimėjo V.Janukovičius, pelnęs 49,46 proc. balsų; už provakarietiškų pažiūrų opozicijos lyderį Viktorą Juščenką balsavo 46,61 proc. rinkėjų.
