Prieš dvi savaites audra su šaknimis rovė medžius, vertė kelio ženklus, tvoras, autobusų stoteles, plėšė pastatų stogus. Tūkstančiai gyventojų liko be elektros. Dalis jos padarinių sėkmingai pašalinti, tačiau dauguma jų dar primena žmones išgąsdinusią gamtos stichiją.
Tvarko medžius
Iki šiol kai kur guli išversti medžiai, autobuso tenka laukti atvirose stotelėse, panevėžiečiai piktinasi, kad Savivaldybė neranda laiko nugenėti medžių šalia daugiabučių namų.
Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidas Darulis teigia, kad dabar pagrindinis dėmesys sutelktas audros padariniams šalinti. Jis skaičiuoja, kad stichija miestui padarė daugiau nei šimto tūkstančių litų žalą.
„Stichijos padarinius šaliname kasdien, tačiau esant tokiai situacijai gali prireikti dar kelių mėnesių. Medžiai išlaužyti ir išvartyti visoje teritorijoje. Esame suskaičiavę, kad išversta 150 medžių“, – tvirtino vedėjo pavaduotojas.
Pasak jo, vienas vėjavartas pašalinti gana lengva, prie kitų tenka darbuotis visą dieną. V.Darulis pažymi, kad medžiai išversti su šaknimis, todėl tai apsunkina darbą, nes pirma reikia išrauti šaknis, išvežti kelmus.
Planinių darbų nevykdo
Praėjusią savaitę Savivaldybės užsakymu „Panevėžio gatvės“ sutvarkė 58 išverstus medžius, šiomis dienomis rūpinamasi kitais.
V.Darulis pabrėžia, kad pirmiausia buvo dirbama pagrindinėse gatvėse, miesto centre. Pasak jo, praūžus audrai buvo stengtasi kuo greičiau pašalinti medžius iš lopšelių-darželių teritorijų, sutvarkyti užvirtusiuosius ant garažų stogų, atsirėmusiuosius į daugiabučius namus.
Šią savaitę nulaužtus medžius pradėta šalinti kapinėse, kad žmonės prieš Vėlines galėtų papuošti artimųjų kapus. Jau sutvarkytos stačiatikių, žydų, Šilaičių, senosios miesto kapinės, vakar darbuotasi Ramygalos gatvėje esančiose.
V.Darulis sako, kad vienoje gatvėje audra išvartė net keliolika medžių, todėl prognozuoti, kada bus baigti darbai, sudėtinga.
„Vienoje vietoje užtenka nulūžusį medį tik išvežti, kitoje jų būna daug ir visi su šaknimis išversti. Prie tokių tenka ir visą savaitę darbuotis“, – aiškina pašnekovas.
V.Darulis teigia, kad specialistai turi automobilinį bokštelį, nes reikia pakelti medį ir gražiai jį supjaustyti.
„Nors stengiamės kuo greičiau likviduoti stichijos padarinius, sulaukiame gyventojų priekaištų, kad neatliekame planinių darbų – negenėjame medžių. Tačiau žmonės turėtų suprasti, kad dabar prioritetas – išvirtę medžiai“, – apgailestauja pavaduotojas. Jis viliasi, kad gyventojai, kuriems išduotas leidimas nupjauti medžius, palauks.
Vaizdas baisus
V.Darulis pažymi, kad spalio 6-osios naktį siautusi didžiulė vėtra pridarė milijoninių nuostolių. Kiemuose skraidė šiukšlių konteineriai, pavėsinės, šiltnamiai, namų stogai. Po audros rytą kone kiekvienoje gatvėje burzgė motoriniai pjūklai ir pokšėjo kirviai.
Uraganiniam vėjui nuplėšus stogą, net kelios panevėžiečių šeimos praleido košmarišką naktį. Piniavoje, Sodžiaus gatvėje, gyvenančius žmones paryčiui iš lovų išvertė vėjo kauksmas ir krintančių plytų garsas. Audra nuplėšė tik prieš kelerius metus pakeistą stogą.
Didžiulių nuostolių pridarė ir virstantys medžiai. Jų, tiesiog su šaknimis išrautų, buvo visame mieste. Stoties, Nemuno, Ramygalos ir kitose gatvėse nedaug trūko, kad virstantys medžiai sugriautų namus. J.Basanavičiaus gatvėje buvo apgadintos net kelios mašinos.
Marijonų gatvėje esančios Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo koplyčios teritorijoje užvirtęs senas medis stipriai suniokojo kunigo automobilį.
Pasak V.Darulio, iki šiol kraupus vaizdas Berčiūnų stovykloje. Ant dviejų namų stogų tebėra užvirtusios trys pušys.
V.Darulis atsiminė, kad pastarąjį kartą prieš dvejus metus maždaug tokią žalą padarė vasarą po didžiulės kaitros praūžusi audra. Tuomet, pasak jo, labiausiai nukentėjo miesto centras ir Vilniaus gatvė. Audra tąkart išvartė apie 130 medžių ir buvo padarytas apie 80 tūkstančių litų nuostolis.
Prašo pagelbėti
Panevėžiečiai stebisi, kodėl tokių garbingų žmonių, kaip aktorės Eugenijos Šulgaitės, kieme stichijos išverstais medžiais niekas nepasirūpina. „Nejaugi miestui visiškai nesvarbu, kad tokio garbingo ir Panevėžiui svarbaus žmogaus kieme guli nuvirtę medžiai?“ – klausė susirūpinusi „Sekundės“ skaitytoja.
Pasak V.Darulio, miestas netvarko privačių namų valdose išvirtusių medžių. Gyventojai tuo turi pasirūpinti patys.
„Jei medžiai nuvirtę miesto teritorijoje, niekam neleidžiame savivaliauti. Jei patys žmonės prie daugiabučių sugalvotų juos šalinti, gali pakenkti“, – pabrėžė pašnekovas.
Tą patvirtina ir Kultūros paveldo skyriaus vedėja Loreta Paškevičienė. Jos teigimu, nevalia brautis į privatų kiemą.
„Namas, kuriame gyvena aktorė E.Šulgaitė, įtrauktas į Paveldo registrą, tačiau yra šeimininkai, jie ir turi pasirūpinti. Jei moteris praneštų telefonu ir paprašytų sutvarkyti, galbūt būtų išduotas leidimas“, – kalbėjo L.Paškevičienė.
Bendrovės „Panevėžio gatvės“ direktorius Gintaras Petrauskas tvirtina, kad į juos kreipiasi pavieniai asmenys ir prašo išvežti kieme nuvirtusius medžius.
„Privačių namų gyventojai kreipėsi ir prašo nupjauti medžius. Jie sako, kad šalia jų pastatų augantys dideli ir seni medžiai kelia pavojų“, – aiškina G.Petrauskas. Tačiau, anot pašnekovo, gyventojams teks palaukti kelis mėnesius, nes dabar tvarkomas miestas.
Tvarkosi bendromis jėgomis
Rajono Savivaldybė iki šiol nesuskaičiavo gamtos stichijos padarytos žalos, nes ne visi seniūnai dar pristatė duomenis. Pasak rajono ekologės Sigitos Biveinienės, didelių nuostolių patyrė Raguvos ir Krekenavos seniūnijos.
Raguvos seniūnas Juozas Skorulskis pasidžiaugė, kad viskas baigėsi palyginti laimingai.
„Nors audra medžių išvartė labai daug, tačiau jie krito „laimingai“ – nesugadino namų stogų. Aišku, kelios sodybos neišvengė žalos, tačiau jau susitvarkė. Iš viso suskaičiavome 62 audros išverstus medžius. Didžiausias nepatogumas buvo žmonėms, kad ilgai neturėjo elektros“, – tvirtino J.Skorulskis. Seniūnas tikino, kad jau beveik visos vėjavartos sutvarkytos, prie to prisidėjo ūkininkai.
Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys sakė, kad stichija išguldė ištisus plotus miškų, išvertė daug medžių, tačiau bendromis jėgomis jau baigiama viską sutvarkyti.
„Dėl nuplėšto stogo kreipėsi tik viena moteris. Padėjome jį perdengti. Vietomis dar yra vėjavartų, tačiau tvarkomės. Sulaukėme didelės ūkininkų pagalbos“, – džiaugėsi seniūnas.
Išmokės apie pusę milijono litų
Pasak draudikų, didžiausia šių metų audra daugiausia nuostolių atnešė Panevėžio rajono ir miesto gyventojams. Jie užregistravo 10 kartų daugiau žalos nei verslo įmonės, tačiau verslas patyrė vidutiniškai 7 kartus didesnių nuostolių nei privatūs asmenys.
Bendrovė „Lietuvos draudimas“ šalyje registravo beveik 1700 pranešimų apie audros padarytus nuostolius, jiems atlyginti prireiks daugiau nei 2,1 milijono litų, daugiau nei pusė milijono litų pasieks labiausiai nukentėjusio Panevėžio miesto ir rajono, 200 tūkstančių – Raseinių, 170 tūkstančių – Utenos bei kitiems nuo audros nukentėjusiems rajonams.
AB „Lietuvos draudimas“ kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas sako, kad vėtra labiausiai įsisiautėjo pačiame Lietuvos centre, iš Panevėžio sulaukta daugiausia pranešimų apie nuostolius.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinis nuostolis verslui siekia 5400 Lt, gyventojų turtui – 800 Lt. Nukentėjo ir ūkininkų turtas –jų vidutinis nuostolis siekia 2700 litų.
„Pastebime, kad didesnė dalis nukentėjusiųjų mieste dažniau atkuria savo turtą – samdo įvairias statybines įmones, o sąskaitas už šias paslaugas pateikia draudikams. Mažesnių miestelių, kaimiškų gyvenviečių klientai dažniau prašo išmokų grynaisiais pinigais, patys perka statybines medžiagas, kviečia talkon kaimynus ir taip tvarkosi audros nuniokotus būstus ar ūkinius pastatus“, – sako G.Matiukas.
Didžiausią žalą – ji siekia 250 tūkst. litų – audra padarė vienai Panevėžio rajone esančiai žemės ūkio bendrovei. Vėtra nuplėšė stogus ir kitaip apgadino net 25 bendrovės pastatus.
|
Faktai |
|
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vėjo greitis siaučiant stichijai siekė 30 metrų per sekundę ir net daugiau.
Nors buvo pranašaujama, kad audra labiausiai smogs pamario kraštui, daugiausia iškvietimų dėl elektros tiekimo sutrikimų buvo gauta iš Aukštaitijos regiono.
Beveik 140 tūkst. vartotojų buvo sutrikdytas elektros energijos tiekimas, todėl Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius buvo paskelbęs ekstremalią situaciją.
Spalio 6 rytą elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs apie 36000 vartotojų Panevėžio regione, daugiausia dėl pažeistų aukštos ir vidutinės įtampos linijų.
