EKONOMIKA
Nors dar beveik dveji metai liko iki atsisveikinimo su litu, šiam įvykiui Lietuvoje rengiamasi jau dabar. Stengiamasi numatyti saugiklius, kurie neleistų prekybininkams pasinaudoti euro įvedimu kaip priedanga kainoms didinti. “Bet kokie kainų, pensijų, atlyginimų perskaičiavimai turi būti atlikti vartotojo naudai, nors yra bendri apvalinimo principai”,- vakar po susitikimo su Seimo pirmininku Artūru Paulausku kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. LR
Lietuvos banko vadovas pabrėžė, kad kainų pokyčius lems ir vartotojų mokumo galimybės: “Prekybininkai kainų nedidins, jei žmonės neturės pinigų”. LR
Lietuvos bankas rengia euro įvedimą reglamentuojantį statymą, kuris Seimą turėtų pasiekti gegužę. Lietuvos banko rengiamame euro įvedimą reglamentuojančiame įstatyme bus aptariami visi su euro įvedimu susiję klausimai, išskyrus jo įvedimo datą. LR
Lietuvos ekonomikos plėtra artimiausiais metais turės tenkintis vidutiniais augimo tempais – šalies ūkis visiškai nebeturi augimo rezervų ir tapo priklausomas nuo efektyvaus turimų gamybos išteklių naudojimo. Tokias išvadas daro Vilniaus banko analitikai ir pabrėžia, kad Lietuvos ūkis šiemet smarkiai priklausys nuo pasaulinių naftos kainų, EUR ir USD kurso, euro zonos ekonomikos lygio. VŽ
Rytoj uostamiesčio tarybos nariams bus siūloma tapti dovanų negailinčiais labdaros dalintojais. Nors bendrovei Klaipėdos dekoratyviniai augalai” priskirtų sklypų vertė – per 19 milijonų litų, tačiau pačią bendrovę tarybos bus prašoma leisti parduoti už šiek tiek daugiau nei pustrečio milijono litų. Klaipėdai” susidomėjus šiais ketinimais, savivaldybėje staiga ėmė sklisti gandai, jog ketvirtadienio tarybos posėdžio dienotvarkėje gali nelikti klausimo dėl Klaipėdos dekoratyvinių augalų” akcijų pardavimo. K
Palangos valdžia ketina parduoti turimas bendrovės “Mažeikių nafta” akcijas ir už gautus pinigus renovuoti savivaldybės pastatus. Tačiau savivaldybės vadovai neatmeta galimybės, kad miesto politikai gali nuspręsti “Mažeikių naftos” akcijas palaikyti sunkesniems laikams. Šiuo metu bendrovėje, kurios įstatinį kapitalą sudaro 707,4 milijonų litų, palangiškiai teturi 61,5 tūkst. akcijų (0,009 proc.). LR
“VP grupei priklausančiuose greito maisto restoranuose ir picerijose “Delano” dirbantys žmonės pripažįsta besijaučiantys tarsi vergovėje. Kai kurie iš jų neslepia dirbantys po keliolika valandų per parą, turėdami vos keliolikos minučių pietų pertrauką. “Kauno diena” kartu su Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnais įsitikino, kad restoranuose “Delano” išnaudojami darbuotojai ir nepaisoma elementariausių jų teisių. Straipsnis “Moderniame restorane – baudžiavinės prievolės”. KD
Europos socialinio fondo pinigais bendrovės ir asociacijos bandys gydyti skaudžiausius sopulius – darbuotojų stygių, žemą darbo našumą, menką specialistų kvalifikaciją. Taip pat fondo pinigais bus siekiama parengti kolektyvinę sutartį, kuri padėtų sumažinti valstybės kišimąsi į darbuotojų ir darbdavių santykius. VŽ
ENERGETIKA
Vilniaus miesto savivaldybė įsteigė Energijos taupymo programos fondą, kuris skirtas suteikti daugiabučių namų gyventojams paramą, įgyvendinant energiją taupančias priemones. Šį fondą administruoja konkurso būdu atrinktas konsultantas – UAB “Carl Bro” Fondą sudaro 3 mln. JAV dolerių, kuriuos fondui kaip subsidiją suteikė Pasaulio bankas. R
FINANSAI
Planai mažinti mokesčius sutikti palankiai, o naujojo mokesčio tikslingumas sukėlė daug abejonių. Nekilnojamojo turto mokestis užguls kelis būstus turinčių gyventojų pečius. Spėjama, kad dėl naujo mokesčio brangs pigesnių butų nuoma. Ekspertai įspėja, kad gyventojai bandys nuslėpti savo turtą. LR
Ilgą laiką neigusi pranešimus apie planus keisti mokesčius, valdančioji koalicija pirmadienį pranešė gerą ir blogą naujienas: bus mažinamas gyventojų pajamų mokestis, tačiau bus įvestas nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims. Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Remigijus Šimašius teigiamai vertina planus mažinti gyventojų pajamų mokestį. tačiau jis įsitikinęs, kad nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas vertinamas per daug optimistiškai. R
Ekspertai prognozuoja, jog dėl naujo mokesčio labiausiai nukentės paprasti žmonės. Pasak jų, mokesčiai realiai didinami mainais už pažadus mažinti juos ateityje. Manoma, kad nuo nekilnojamojo turto mokesčio labiausiai nukentės ne turtuoliai, o paprasti žmonės, turintys ne vieną butą ar namą. R
Ekspertai abejoja finansų ministro viltimis, jog mažinant gyventojų pajamų mokestį biudžeto nuostolių pavyks išvengti įvedus nekilnojamojo turto mokestį. Specialistai ragina geriau ryžtis nepopuliariam žingsniui – karpyti mokesčių lengvatas. Išankstiniais finansų ministro skaičiavimais, kitais metais planuojama iš gyventojų surinkti apie 120 mln. litų, o iš įmonių – papildomai 200 mln. litų šio mokesčio. Ekonomikos ekspertai abejoja Vyriausybės gebėjimu gauti planuojamas pajamas ir prognozuoja, kad valstybės iždas iš gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio pasipildytų tik 20-30 mln. litų suma. LŽ
Šalies valdžiai pagaliau pasiryžus patvirtinti, jog nekilnojamojo turto mokestis gyventojams yra neišvengiamas, opozicija puolė kaltinti ją cinizmu ir rinkėjų apgaudinėjimu. Tai rodo, jog Seime gali kilti aršūs mūšiai, mat net ir valdančiajai daugumai priklausantys politikai kol kas dar nėra apsisprendę, ar tikrai palaikys naujo mokesčio įvedimą. Beje, prezidentas Valdas Adamkus, kurio parašas įstatyme taip pat yra reikalingas, dar nėra viešai pareiškęs nuomonės apie nekilnojamojo turto mokestį. “Prezidentas savo poziciją žada suformuluoti ketvirtadienį, kai susitiks su finansų ministru”, – “Vakarų ekspresui” sakė Prezidentūros spaudos tarnybos vadovas Marius Lukošiūnas. VE
Mokesčių reformos metmenys sulaukė kritikos. Aritmetinis skaičiavimas, neparemtas ekonomine logika – taip valdžios paskelbtą mokesčių sistemos tobulinimo planą vadina didžioji dalis analitikų. Jie baiminasi, kad politikai eilinį kartą gali pamiršti pažadus sumažinti gyventojų pajamų mokestį, o kitus mokesčius padidinti. VŽ
Valstybės kontrolė atlikdama finansinius auditus jau anksčiau buvo atkreipusi dėmesį, jog didžioji viešųjų įstaigų ir valstybės įmonių išlaidų dalis skiriama darbo užmokesčiui, o biudžeto lėšos nėra efektyviai panaudojamos. Kartais darbuotojų atlyginimams skiriama net iki 80 proc. visų lėšų. Šalyje nėra bendros darbo apmokėjimo sistemos viešųjų įstaigų vadovams. R
Valstybės kontrolės pateikti duomenys rodo, kad pasinaudojant įstatymų spragomis viešųjų įstaigų ir valstybinių įmonių vadovų tarnybiniai atlyginimai, pritaikius įvairias priemokas, padidėdavo 3-4 kartus. R
ĮMONĖS
Privatizavimo komisijos pirmininkas Alvydas Banevičius vakar patvirtino, kad iš teisėsaugos institucijų gautos pažymos, liudijančios, jog “Kauno kelių” aukcioną laimėjusi bendrovė “Vandens pramogų centras” nėra patikimas partneris. Bendrovės “Kauno keliai” privatizaciją gali sužlugdyti STT pažyma apie neva nepatikimus pirkėjus. Milijoninio sandorio laimėtojai spaudžiami trauktis. KD
Pernai daugumos Panevėžio pramonės įmonių pardavimai didėjo, tačiau tikėtą pelną skaičiavo ne visi. Vieniems trukdė bendros nepalankios rinkos tendencijos, kitiems koją kišo po įstojimo į Europos Sąjungą sumažėjusi vidaus rinkos apsauga nuo importo. VŽ
Žalą valstybės tarnautojo prestižui padaręs Vilniaus tarybos narys Stanislovas Šriūbėnas savivaldybės administracijos malone kyla karjeros laiptais miestui priklausančioje bendrovėje. Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratin prieš pusantrų metų patekęs liberalcentristas buvo “paaukštintas” vos tik prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą. Vilniaus tarybos įsteigta bendrovė “Vilniaus kapitalinė statyba” – pagrindinis visų šalies sostinėje vykdomų darbų užsakovas. Jos apyvarta skaičiuojama dešimtimis milijonų litų. LŽ
RŪPYBA
Gargždų socialinių paslaugų centras savo vienerių metų gyvavimo proga surengė padėkos vakarą “Iš širdies – į širdį”. Šiame centre teikiamos dienos globos paslaugos socialinės atskirties šeimų vaikams bei sutrikusio intelekto jaunuoliams.VE
Gargždų socialinių paslaugų centre lankosi 20 socialinės atskirties šeimų vaikų bei 16 sutrikusio intelekto jaunuolių. Į dienos centrą vaikai ateina po pamokų, o per atostogas – nuo pat ryto. Vaikai čia ruošia pamokas, mokosi dirbti kompiuteriu, čia lavinami jų socialiniai ir meniniai įgūdžiai, mokoma asmens higienos ir kt. Panašia veikla Dienos centre užsiima ir sutrikusio intelekto jaunuoliai. VE
TRANSPORTAS
Seimo vicepirmininkas, Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Viktoras Muntianas vakar po pietų turėjo trypčioti Vilniaus policijos Eismo priežiūros tarnyboje. Ten jis nuvyko rašyti pasiaiškinimo dėl Grigiškėse (Vilnius) sukeltos avarijos. Parlamentaras nubaustas pinigine bauda.Avarija kelyje Kaunas-Vilnius, kertančiame Grigiškes, įvyko vakar apie 15 val. LŽ
VERSLAS
Reklamos studijos bando apsidrausti nuo galimų nemalonumų. Šiais metais jos ėmė iš anksto teirautis, ar jų siūlomų įmonių reklamos nepažeis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo. Drąsių reklamų kūrėjai lenkiasi lygių galimybių kontrolierei. Kontrolierės patarėjas Valdas Dambrava pasidžiaugė, kad šalies bendrovės tampa vis labiau socialiai atsakingos. LR
Uolūs Lietuvos pareigūnai Briuselio pastabas dėl neveiksmingo dirbančiųjų kvalifikacijos kėlimo paskubėjo atremti atgaivinta idėja apie darbuotojų mokymo fondą. Ekspertai įspėja, jog, esant didelei migracijai, Lietuvos darbdaviai apmokėtų kvalifikuotų darbuotojų rengimą kitoms ES šalims. VŽ
Prekiautojai iš Centrinės Azijos palaiko stabilias turguje parduodamų naudotų automobilių kainas. Žiemą apmirusią prekybą naudotais automobiliais viename svarbiausių jos centrų – Marijampolėje – kiek atgaivina pirkėjai iš Kazachstano. Neslūgstanti paklausa palaiko ir stabilias parduodamų automobilių kainas. Anot Marijampolės verslininkų, kazachai daugiausiai perka automobilius nuo 7 iki 10 metų senumo. Tokios mašinos, priklausomai nuo markės, kainuoja nuo 1,5 iki 3 tūkst. eurų (5-10 tūkst. Lt). LŽ
ŽEMĖ
Dėl didžiulės konkurencijos tarp supirkėjų ir atsivėrusios ES rinkos šiemet smulkiesiems ūkininkams pieno supirkimo kaina didės gerokai sparčiau, nei didiesiems. Pernai apie 16 proc. pabrangęs natūralus pienas toliau brangs ir šiemet. Kainų kilimą lems augsianti pieno supirkimo kaina smulkiesiems ūkininkams, kurie parduoda apie pusę viso šalyje superkamo pieno. LŽ
Didžiosios ES pieno perdirbimo gamyklos pernai gruodžio mėnesį už superkamo pieno toną vidutiniškai mokėjo po 1020 litų, tarp jų daugiausiai – 1214 litų – Suomijos įmonė “Kymppi Group”. Pieno supirkėjai Lietuvoje už natūralaus pieno toną šiemet sausio mėnesį vidutiniškai mokėjo 711,5 litų. LŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
