EKONOMIKA
Šiemet I pusmetį šalies ekonomika toliau sparčiai augo, nedarbas mažėjo. Daugiausia įtakos tam turėjo vidaus paklausa, teigiama Lietuvos banko pranešime, kurį Seimui antradienį pristatė Reinoldijus Šarkinas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Pranešime teigiama, kad šiemet I pusmetį ekonomikos plėtra apėmė visas ūkio šakas ir ypač ryški buvo pramonės, statybos, transporto bei viešbučių sektoriuose. Pavyzdžiui, I ketvirtį apdirbamojoje pramonėje sukurta pridėtinė vertė padidėjo 6,9 proc., panašus augimas užfiksuotas ir II ketvirtį. Teigiamų ūkio raidos tendencijų nepakeitė keli ūkio augimą stabdę veiksniai, nors, uždarius Ignalinos atominės elektrinės pirmąjį reaktorių, didžiausią neigiamą poveikį ūkio plėtrai darė sumažėjęs realusis elektros energijos, dujų ir vandens tiekimo veiklos aktyvumas. Šiemet I ketvirtį šios veiklos sukurta realioji pridėtinė vertė sumažėjo 5,8 proc. ir bendrąjį metinį ūkio augimo tempą sumažino 0,4 procentinio punkto . VŽ
Išlieka pastarojo meto tendencija, kai ekonomikos augimą daugiausia lemia vidaus paklausa. Šių metų I ketvirtį realioji vidaus paklausa (bendros galutinio vartojimo išlaidos ir investicijos, neįskaitant atsargų ir pokyčių) didėjo kiek lėčiau nei ankstesniais ketvirčiais, o II ketvirtį jos metinis augimas vėl paspartėjo ir sudarė 7,9 proc. R. Šarkinas ne pirmą kartą išsakė Lietuvos banko ekspertų nuomonę, kad, vykdydama solidžią ekonominę ir finansinę politiką, Lietuva turi galimybių viena iš pirmųjų tarp naujų ES narių 2007 m. pradžioje įsivesti eurą. Pranešimą apie banko tikslų įgyvendinimą, funkcijų vykdymą bei bankų sistemos būklę Lietuvos bankas pateikia du kartus per metus. VŽ
ENERGETIKA
Oficialios Lietuvos derybos su Rusijos ir Didžiosios Britanijos koncernu TNK-BP dėl “Mažeikių naftos” akcijų pardavimo atidėtos dėl pranešimų apie Amsterdamo teismo uždėtus apribojimus Mažeikų įmonę valdančios kompanijos “Jukos” turtui. “Jukos” kreditorių veiksmai sutrukdė Lietuvos Vyriausybei trečiadienį priimti sprendimą pradėti derybas dėl naftos perdirbimo koncerno “Mažeikių nafta” (MN) su Rusijos ir Didžiosios Britanijos bendrove TNK-BP, kurią Premjeras Algirdas Brazauskas įvardijo kaip tinkamiausią Mažeikių įmonės pirkėją. Vakar po Vyriausybės posėdžio A. Brazauskas pranešė, jog sprendimą dėl derybų pradžios buvo nuspręsta atidėti iki kitos savaitės atsižvelgiant į tai, jog vakar į Vilnių atvyko “Jukos” atstovai, taip pat norint gauti daugiau informacijos apie Nyderlanduose vykstančias teisines procedūras. VŽ, LR
Prieš išvykdamas į Olandiją su vizitu Premjeras Algirdas Brazauskas vakar teigė oficialios informacijos apie Amsterdamo teismo sprendimą negavęs: “Mus šiek tiek sujaudino galimi sprendimai Nyderlandų teismuose, turint galvoje “Juganskneftegaz” paskelbtas pretenzijas “Jukos” kompanijai dėl patiektos žaliavos: tai apie 2,5 mlrd. dolerių, todėl reikia įsigilinti ir turėti papildomos informacijos,o jos šiandien nepavyko gauti”. Vyriausybės vadovas patvirtino, kad ir Olandijoje ketinama aptarti MN reikalus. VŽ, LR
Kokie gali būti tolesni Amsterdamo teismo sprendimai ir kaip jie gali paveikti MN akcijų pardavimo procesą, prognozuoti niekas nesiima. Apribojimas teismo sprendimu gali būti panaikintas arba pakeistas kitomis priemonėmis, kurios trukdytų “Jukos” turimos “Mažeikių naftos” akcijų dalies pardavimui. VŽ, LR
Vyriausybei nebeaišku, kas valdo “Mažeikių naftą”. Valstybinės Rusijos kompanijos pretenzijos stabdo derybas dėl “Jukos” valdomų pelningiausios Lietuvos įmonės akcijų pardavimo. Kremliui siekiant šios žlungančio koncerno “Jukos” turto dalies, Lietuvos ambicijos uždirbti parduodant “Mažeikių naftą” ar parinkti jai patikimesnį investuotoją gali likti tik tuščiomis svajonėmis. Analitikai abejoja, ar “Mažeikių naftos” akcijos galėtų pereiti Rusijos žinion, mat pretenzijas į “Jukos” antrinių bendrovių akcijas reiškia ir Vakarų bankai. “Finastos” analitikas pripažįsta, kad jei “Mažeikių naftos”akcijos vis dėlto atsidurtų valstybinės Rusijos kompanijos rankose, Lietuvos Vyriausybės vaidmuo lemiant būsimąjį įmonės likimą būtų visiškai menkas. LŽ
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai nusikaltėliams, vagiantiems alyvą iš elektros transformatorių, sudavė triuškinamą smūgį – VST užsakymu KTU mokslininkai per metus parinko alyvos priedus, kurie per kelias valandas visiškai sugadina transporto priemonių variklį (pavogtą alyvą provincijos gyventojai iki šiol naudojo kaip degalus žemės ūkio technikai). Be to, degimo metu išsiskiria varikliui kenkiančios medžiagos ir pasklinda nemalonus mėšlo kvapas. VST darbuotojai patys išmėgino naujovę ir įsitikino jos veiksmingumu. Pasak KTU Organinės chemijos katedros docento Virgilijaus Barkausko, “tiksli naujosios alyvos sudėtis – komercinė paslaptis”. Bendrovei VST priklauso 15 tūkst. elektros transformatorių, o elektros laidų ilgis siekia 57 tūkst. kilometrų. LR
Šildymo sezoną Vilniuje planuojama pradėti kitą savaitę. Nurodymą pradėti tiekti šilumą valdininkai turi duoti tuomet, kai 3 paras iš eilės vidutinė paros temperatūra nepakyla aukščiau 10 laipsnių. Pernai tokį nurodymą savivaldybė davė spalio 13-ąją. LR
FINANSAI
Vakar iš Vyriausybės rezervo fondo skirta 200 tūkst. litų Prezidentūros remonto išlaidoms padengti. Neoficialiomis žiniomis, pagrindinių Prezidento rūmų einamasis remontas atsieis maždaug 700 tūkst. litų. Viliamasi, kad kitąmet visam ansambliui restauruoti ir rekonstruoti bus skirta 9,3 mln. litų. Tuomet Prezidentūros įrengimas pagaliau būtų baigtas. Teigiama, kad iš viso šie darbai kainuos 80 mln. litų. LŽ
Valstybinė mokesčių inspekcija tobulina taisykles, pagal kurias gyventojams bus grąžinama pajamų mokesčio permoka dėl patirtų išlaidų įsigyjant kompiuterį su programine įranga ar įsirengiant internetą. Pasak Birutės Černiuvienės, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojos, nuo kitų metų trečiųjų šalių bus prašoma duomenis apie 2005 metais gyventojų sumokėtas įmokas už kompiuterį ar interneto prieigos įrengimą VMI pateikti iki 2006 m. vasario 15 dienos. Šiais metais duomenis prašyta pateikti iki gegužės 1 dienos. Šiemet 39.500 gyventojų, sumokėjusių 81 mln. litų, pateikė prašymus norėdami pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata dėl kompiuterio su programine įranga arba interneto prieiga įsigijimo. Iš valstybės biudžeto grąžintina suma sudaro maždaug 27 mln. litų sumokėto pajamų mokesčio. VŽ
ĮMONĖS
AB “Alita” ir “Vilniaus degtinė” vadovų Vytauto Junevičiaus ir Dano Kerbelio susitikime buvo nuspręsta nutraukti reklaminius karus ir sukurti alkoholinių gėrimų gamintojų bei importuotojų veiklos kodeksą, o prie taisyklių kūrimo kviečiami prisidėti ir kiti Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojai bei importuotojai. V. Junevičiaus teigimu, “užkasam karo kirvį, siekdami įtvirtinti objektyvios ir sąžiningos konkurencijos principus”. Pasak alkoholio gamintojų, veiklos etikos kodeksas garantuotų objektyvios informacijos apie alkoholinius gėrimus sklaidą. VŽ
Vienas didžiausių Klaipėdos apskrities darbdavių – bendrovė “Yazaki” (buvęs “Siemens”) gali pritrūkti darbuotojų. Tada “Yazaki” bus priverstas didžiąją dalį gamybos perkelti į daugiau pigios darbo jėgos turinčias šalis. Dabar trūksta 250 žmonių, o pavasarį gali likti iki 600 laisvų vietų. Šiuo metu “Yazaki” dirba 3.100 darbininkų, iš jų apie 2.500 – Klaipėdoje. K
Klaipėdoje už Rimkų pastatyta plastikinės taros žaliavos gamykla bus atidaryta spalio pabaigoje, tačiau iš karto ji dar neveiks. Vakar susitikime su Klaipėdos meru Rimantu Taraškevičiumi tai pranešė bendrovės “NB Europa” valdybos pirmininkas Klausas Volkeris Frenzelis. Į chemijos gamyklą Lietuvoje investuota maždaug 1 mlrd. litų. Tai viena didžiausių investicijų mūsų šalyje. Gamykloje veiks dvi linijos, vėliau bus sumontuota dar viena – ji jau nupirkta. Įsteigta apie 230 darbo vietų, darbuotojai jau beveik surinkti. Pasak K. V. Frenzelio, bendrovė neatsisako minties greta statyti dar vieną gamyklą, kuri gamintų pagrindinį plastiko žaliavos komponentą – tereftalo rūgštį. Tačiau iki šiol ši idėja susiduria su masišku žmonių pasipriešinimu. K
RINKOS
Investuotojai turės susitaikyti su mintimi, kad milžiniškas pelnas Lietuvos įmonių akcijų rinkoje – jau praeitis. Sparčiai kylantys bendrovių akcijų kursai realią vertę pasieks kitų metų viduryje, o toliau kaitos tendencijas lems įmonių rodikliai. Tokias išvadas pateikė bendrovės “Investicijų portfelio valdymas” (IPV) specialistai, atlikę Lietuvos akcijų rinkos analizę. Pasak IPV generalinio direktoriaus Marijono Ročiaus, “į Lietuvos rinką dar galima investuoti, ir kol kas nereikia baimintis, kad pasiekta viršutinė riba”. Ekspertai prognozuoja, kad ateityje akcijos per metus brangs 6-10 proc. Pernai šalies akcijų kurso dinamiką atspindinčio “OMX Vilnius” (trump. – OMXV) indekso vertė padidėjo beveik 70 proc. Nuo šių metų pradžios šis indeksas padidėjo dar 74,5 proc. LŽ
STATYBA
Kelis mėnesius Vilniaus Žirmūnų 3-iąjį daugiabutį juosia pastoliai, o dabar darbininkai lipdo naujus balkonus ir atnaujina pastato sienas. Žirmūnų daugiaaukštis renovuojamas iš savivaldybės lėšų, bet gyventojai per 15 metų savivaldybei turės grąžinti pusę sumos. Šis namas – pavyzdinis ir pirmasis savivaldybės programos “Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą” renovuojamas pastatas. LR
VERSLAS
Vakar ministrų kabinetas patvirtino Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros 2005-2008 m. kryptis ir priemones, tačiau verslui aktualiausios pataisos iš projekto išbyrėjo. VŽ
Dėl vis sūresnio Kuršių marių vandens žvejai pagauna mažiau žuvų. Vakar skundus dėl uosto gilinimo poveikio žvejybai žvejai pateikė į Dreverną atvykusiems įvairių ministerijų valdininkams. Žvejų asociacijos “Lampetra” vadovo Virginijaus Domarko teigimu, Drevernos ir Juodkrantės žvejai mano, kad Kuršių mariose prie Klaipėdos gyvenusios gėlavandenės žuvys traukiasi tolyn, o jas “stumia” sūrus vanduo, kurio daugiau plūsteli pagilinus uostą. Norėdamas tai patvirtinti ar paneigti, Žuvininkystės departamentas užsakė mokslinius tyrimus, kurie turėtų būti baigti iki šių metų pabaigos. Mokslinę studiją “Uosto gilinimo poveikis žvejybos sąlygoms” atliekantis vienas ekspertų Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas Saulius Gulbinskas pripažino, kad marių vanduo iš tiesų tampa sūresnis. Artimiausiu metu žadama kreiptis į Vyriausybę, kad ji pripažintų žvejams daromą žalą dėl Kuršių marių sūrėjim o. K
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
