ENERGETIKA
Šventinės Valstybės dienos išvakarėse didžiausiuose Lietuvoje degalinių tinkluose “LUKoil” ir “Statoil” populiariausio 95 markės benzino ir dyzelino kainos padidėjo po 3 centus už litrą ir antrą kartą šią savaitę sumušė visų laikų rekordus. “LUKoil” degalinėse litras 95-o benzino kainuoja 2,99-3 litus, o dyzelinas – 2,96-2,97 lito. “Lietuva Statoil” populiariausio benzino kainą kilstelėjo iki 3,03 lito už litrą, o dyzelino – iki 3 litų už litrą. Kai kurių rūšių degalų kainos gerokai viršijo 3 litų ribą. Kol kas jokių atoslūgio ženklų naftos produktų rinkoje nematyti. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus pavaduotojo Andriaus Nikitino, šalies ūkis jau dabar jaučia brangstančio kuro pasekmes, kurios netolimoje ateityje gali būti gana skaudžios. KD
Šią savaitę Seime grupė tiek daugumai, tiek opozicijai atstovaujančių parlamentarų užregistravo įstatymo projektą, kuriame siūloma pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą iki bus pastatytas naujas atominis reaktorius. Tai prieštarautų Stojimo į ES sutartyje įrašytiems Lietuvos įsipareigojimams iki 2010 metų uždaryti elektrinę, kurios reaktorius ES laiko iš esmės nesaugiais. Tačiau, pasak įstatymo projekto autoriaus, Seimo liberaldemokratų frakcijos nario Juliaus Veselkos, “jeigu šaliai gresia ekonominiai sunkumai – o jie mums tikrai gresia – sutartį galima peržiūrėti, reikia tik gerai argumentuoti. Šiuo metu, kai ES vadovai labai nesutaria dėl finansinės perspektyvos, mes galime pasiūlyti jiems kompromisą, atsisakydami 400 mln. eurų iš daugiau nei 800 mln., pažadėtų abiejų blokų uždarymui, ir susitarti, kad antras blokas dirbs dar 7-8 metus”. LŽ
FINANSAI
Vakar Seimas atmetė liberaldemokratų inicijuotą projektą, kuriuo siekta šiemet surengti patariamąjį referendumą dėl euro įvedimo Lietuvoje. Projektą buvo pasirašęs 51 Seimo narys, tarp kurių nebuvo socialdemokratų, socialliberalų, konservatorių ir liberalcentristų, užtat stropiai buvo susirašę beveik visi darbiečiai. Atmesdamas projektą Seimas sutaupė apie 13 mln. litų valstybės biudžeto pinigų, kuriuos būtų reikėję rasti dar kartą perskirsčius biudžetą ir nugnybus reikiamą sumą nuo kitų programų. VŽ, KD
Abejonių kai kuriems parlamentarams kėlė ir kitas projektas, kuriam po pateikimo pritarta, o jį teikė Seimo Biudžeto ir finansų (BFK) bei Ekonomikos komitetų (EK) pirmininkai. Projektu Vyriausybė kartu su Lietuvos banku (LB) įpareigojama iki š.m. spalio 1 d. parengti pasiruošimo įvesti eurą priemonių planą, numatantį ir priemones, apsaugančias nuo galimo kainų kilimo. Tačiau Raimondo Kuodžio, LB Ekonomikos departamento direktoriaus, teigimu, LB valdyba yra patvirtinusi priemonių planą, parengti būtini teisės aktų pakeitimai ar nauji projektai, įkurtas vadinamasis euro komitetas. Seimo brandinamą įpareigojimą Vyriausybei R. Kuodis pavadino “laužimusi pro atviras duris”. VŽ
LB užsakymu “Baltijos tyrimų” vasarį atliktos apklausos duomenimis, euro įvedimą Lietuvoje palankiai vertina 66 proc. įmonių vadovų. LB laikosi nuostatos, kad tinkamiausias laikas eurui įsivesti – 2007 m. sausio 1 d. Šiuo metu jau pradėtas aktyvus parengiamasis darbas – rengiami būtini teisės aktai, organizuojami renginiai regionuose. VŽ
Mokesčių inspekcija jau grąžino 2004 m. gyventojų pajamų mokesčio permokas beveik 95.000 gyventojų – šiam trečdaliui iš visų prašančiųjų padalyta per 52 mln. litų. Pasak Daivio Zabulionio, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (VMI) viršininko pavaduotojo, šiemet pajamų mokesčio permokos grąžinamos sparčiau nei 2004 m. Šiais metais 2004 m. pajamų mokesčio permokas grąžinti prašo per 314.000 gyventojų, jų prašoma suma sudaro daugiau nei 173 mln. litų. VŽ
ĮMONĖS
AB “Vilniaus baldai” per Vilniaus vertybinių popierių biržą pranešė, kad birželį ji pardavė 8,612 mln. litų vertės produkcijos – dešimtadaliu daugiau nei pernai birželį. Kaip jau anksčiau pranešta, bendrovė, pradėjus veikti naujam cechui, produkciją tieks naujiems užsakovams – Prancūzijos tinklui “Conforama” bei Suomijos ISKU. “Vilniaus baldai” dėl didelių investicijų į naują baldų gamybos cechą per 5 mėn. uždirbo 1,107 mln. litų ikimokestinio pelno – 3,4 karto mažiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu (3,721 mln. litų). Bendrovė šiemet ketina padidinti pelną penktadaliu, iki 12 mln. litų (pernai – 8,234 mln. litų). 66,72 proc. “Vilniaus baldų” akcijų kovo pabaigoje priklausė investicijų bendrovei “Invalda”, 7,21 proc. – Estijos “Hansabank” klientams. VŽ
Vokietijos kosmetikos gamintojui “Szaidel Cosmetic” atstovaujanti Klaipėdos UAB “Olansija” randa vis daugiau šios produkcijos užsakovų. Bendrovė vokiečiams ieško partnerių, su kuriais būtų steigiamas kosmetikos fabrikas Lietuvoje. UAB “Olansija” yra vienintelė Vokietijos buitinės ir dekoratyvinės kosmetikos gamintojų “Szaidel Cosmetic” atstovė Baltijos šalyse. Ši Vokietijos kapitalo bendrovė užsiima fabriko produkcijos didmenomis bei kosmetikos žaliavų prekyba. Pasak Vilijos Vilimienės, “Olansijos” administratorės, vokiečiai ieško veiklos partnerių, o investuotojams tiktų merdintis arba apleistas fabrikas – investuoti į jį, įdiegti įrangą, o jau veikiantį aprūpinti žaliava būtų paprasčiau, nei statyti naują fabriką. VŽ
PASLAUGOS
Palangoje pradėjo veikti vaikų viešbutis, į kurį vaikus galima atvežti ir palikti bet kuriuo paros metu. Vaikų viešbutis, birželio viduryje įsikūręs vienoje kurorto darželio “Ąžuoliukas” grupėje, veikia visą parą. Patikėti vaikų priežiūrą profesionalioms pedagogėms galima ir po vidurnakčio. Viešbučio savininkės Aušros Astrauskienės tikinimu, už 50 litų per parą vaikai yra ne tik saugiai prižiūrimi, bet ir lavinami – jiems rengiamos ekskursijos, pasivaikščiojimai, teminės dienos, skaitymo ir žaidimų valandėlės. Už papildomą 8 litų mokestį vaikams iš artimiausios kavinės į viešbutį atvežami pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Rudenį tokius pat viešbučius ketinama įsteigti Klaipėdoje bei Kretingoje. K
RYŠIAI
Tinklo sprendimų ir programinės įrangos gamintoja “Novell” kitų metų sausį planuoja pristatyti “SUSE Linux” darbastalio antrąją versiją, kuri vadinsis “Linux desktop 10”. Apie tai paskelbė Martinas Smitas (Martin Smith), “Novell” direktorius Rytų Europai, aplankęs Baltijos šalyse veikiančias korporacijos atstovybes, ir pranešė, kad paketas bus suderintas su “Microsoft” operacine sistema. 2003 m. “Novell”, įsigijusi teises į operacinę sistemą “SUSE Linux”, ėmė ją platinti visame pasaulyje, taip pat Lietuvoje. Kitais metais planuojama išleisti ir atvirojo kodo biuro programinės įrangos paketą “Open Office 2.0”, kuris yra beveik identiškas “MS office”, tačiau – nemokamas. “Open office 2.0” programos jau yra išverstos į lietuvių kalbą, ir jas bus galima parsisiųsdinti internetu. VŽ
Teigiama, kad “Novell” iš “Linux” produktų negauna pelno, tačiau uždirba iš jo techninės priežiūros ir konsultacijų vartotojams. Tuo tarpu Mindaugas Glodas, UAB “Microsoft Lietuva” generalinis direktorius, abejoja prognozėmis dėl kainų ir ragina palaukti, kol produktas pasirodys rinkoje. VŽ
STATYBA
Neringos krašte esančiose keturiose gyvenvietėse – Juodkrantėje, Pervalkoje, Preiloje ir Nidoje – yra apie keturias dešimtis architektūros paminklų, kuriuose gyvena žmonės, norintys pritaikyti tuos statinius šiuolaikinėms reikmėms. Tačiau net ir menkiausią tokio statinio remontą atlikti reikia pagal Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, tokiuose pastatuose negalima įstatyti plastikinių langų, tik brangesnius medinius, jų stogo negalima uždengti metalinėmis čerpėmis, tik molinėmis, kurios taip pat brangesnės. Patys gyventojai nelinkę mokėti daugiau nei realiai kainuotų toks remontas, tačiau KVAD tam lėšų neskiria. Šiuo metu Neringoje reikia rekonstruoti 12 pastatų, valstybės saugomų architektūros paminklų, kurių remonto darbų vertė siekia apie 800 tūkst. litų. Valstybė tam yra skyrusi nulį litų. VE
Taigi realiai suteikta garbė – įrašymas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą – Kuršių nerijos gyventojams bei verslininkams tapo apynasriu. Pasiklausius kultūros bei aplinkosaugos ekspertų šnekų, tampa aišku, kad jiems užvis būtų geriausia, kad siekiant išsaugoti Neringos unikalumą, vietiniai gyventojai pasišviestų žibalinėmis lempomis, į Klaipėdos turgų plauktų kurėnais bei valgytų sūdytą varnieną. Taip mes tikrai išsaugotume šio krašto autentiškumą ir grėsmės būti išbrauktiems iš UNESCO paveldo sąrašo nekiltų. VE
TRANSPORTAS
Šiandien į Klaipėdą atplaukia keturios seniausio Vokietijoje privataus buriavimo klubo “Rhe” jachtos, dalyvaujančios klubo 150-ajam jubiliejui skirtame žygyje po Baltijos jūrą. Vokietijos buriuotojai atplukdo Hamburgo mero oficialų laišką, kuris penktadienį bus įteiktas Klaipėdos merui Rimantui Taraškevičiui. Hamburgo meras Olė fon Boistas (Ole von Beust) parašė po laišką visų uostamiesčių, kuriuos aplankys jachtos, merams. Į Klaipėdą atplaukia žygyje “Aplink Baltiją” dalyvaujančios jachtos “Rhe”, “Halibo”, “Capuccino” ir lietuviškai pavadinta “Undinė”. Laivai švartuosis jachtklube Smiltynėje. Paviešėję Lietuvoje, laivai pasuks į Rygą, o namo grįš tik spalį. VE
ŽEMĖ
Lietuvos planams iki 2012 metų netoli Ignalinos atominės elektrinės (IAE) įrengti vadinamųjų trumpaamžių – mažo ir vidutinio aktyvumo – radioaktyvių atliekų talpyklą gali sutrukdyti Latvijos protestai. Specialistų teigimu, prie to gali prisidėti ir nepakankamas Lietuvos ir Latvijos gyventojų informuotumas. Latvijos aplinkos ministras Raimondas Vėjonis šią savaitę Lietuvos aplinkos ministerijai nusiuntė laišką, kuriame Lietuva raginama mažo ir vidutinio radioaktyvumo atliekų talpyklai pasirinkti kitą vietą – toliau nuo Latvijos sienos. Lietuva planuoja talpyklą statyti, specialistų vertinimu, geologiškai geriausioje vietoje – netoli Ignalinos jėgainės esančiose Galilaukės arba Apvardų aikštelėse. Tačiau nuo Galilaukės iki Latvijos – vos 12 kilometrų. Manoma, kad “Lietuvos branduolinio pavojaus” tema bus eskaluojama ir rudenį prasidėsiančios Latvijos parlamento rinkimų kampanijos metu. “Dėl radioaktyvių atliekų talpyklos – kaimynų nerimas”. LŽ, R
Valstybės šventė tapo tikra poilsio diena – žmonių minios veržėsi į pajūrį. Vakar nuo vidurdienio Klaipėdoje užsikimšo Manto gatvė ties viaduku, nes daugybė automobilių traukė jūros link. Kiti važiavo į Palangą, taip stengdamiesi išvengti apsunkinto judėjimo remontuojamu keliu. Ruože nuo Melnragės iki pat Karklės vakar visos pakelės buvo nustatytos poilsiautojų automobiliais, nes stovėjimo aikštelės jų nebesutalpino. Virtinės automobilių skubėjo prie paplūdimių į Melnragę, Girulius, Karklę. Ankšta buvo ir Palangoje. K, LŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
