EKONOMIKA
Rusijos prašymas neregistruoti sandorių su “Mažeikių naftos” akcijomis, kurios priklauso žlungančiai bendrovei “Jukos”, greičiausiai bus atmestas. Kol kas visas prašymo turinys bei svarstymų eiga yra neviešinama. Bet “Lietuvos rytas” iš patikimų šaltinių sužinojo, kad ministerijos pareigūnai nesiryš priimti rusams palankių sprendimų. Teisingumo ministerija greičiausiai nedraus “Jukos” parduoti “Mažeikių naftos” akcijas. LR
Po ankstesnio nemenko ūkio šuolio prislopusi Lietuvos ekonomikos plėtra vėl gerokai padidėjo. Analitikų vertinimu, tai lemia nemąžtantis vidaus vartojimas, Lietuvos prekių paklausa užsienyje bei didėjanti ES parama. Nepaisant analitikų prognozių dėl ekonomikos tempų lėtėjimo, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį netikėtai padidėjo 8,2 proc. – pastarąjį kartą toks ekonomikos šuolis buvo užfiksuotas 2003-iųjų pabaigoje. LŽ
Baimės, kamavusios specialistus ir eilinius piliečius Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, pasirodė nepagrįstos, rodo Pasaulio banko atliktas tyrimas. Lietuvos ūkis didina konkurencingumą ir raško išsiplėtusios Sąjungos privalumų vaisius. Vienintelė kartesnė šaknis – didėjanti emigracija, galinti ilgainiui pakenkti ir Lietuvos ekonomikai, nors Pasaulio banko ekspertai dėl to dar nesiūlo kelti šurmulio.VŽ
Pagerinusi sėklos kokybę ir padidinusi laukų derlingumą Lietuva grūdų eksporto apimtis galėtų padvigubinti iki 1 mln. Didžiausi šalies grūdų supirkėjai teigia, kad grūdų suvartojimas vidaus rinkoje nedidėja. Sparčiau didinti eksportą esą trukdo nepakankamai kontroliuojama maistinių kviečių kokybė ir žemas derlingumas. Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas Valdas Trinkūnas skeptiškai vertina šalies galimybes, jei nebus sustambinti ūkiai. Grūdų savikaina šalyje, pasak jo, labai aukšta. LŽ
Brangstantys degalai, sprendimai dėl visuomeninio transporto kainų didinimo ir nedarbas kaime šį mėnesį nusmukdė vartotojų pasitikėjimo rodiklį, leidžiantį prognozuoti būsimas vartotojų išlaidas. VŽ
ENERGETIKA
Bendrovės VST (buvę Vakarų skirstomieji tinklai) atstovai net miesto valdžiai neatskleidė, kodėl uostamiestyje gana dažnai sutrinka elektros tiekimas. Užuot tiesiai atsakę į Klaipėdos vadovų klausimus, VST atstovai suokė apie planuojamas milijonines investicijas. Gyventojų skundais dėl nuolatinio elektros dingimo užverstas Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius vakar susitiko su VST atstovais. Paslaptingumu pagarsėjusios bendrovės VST vadovai ir miesto vadovams nesugebėjo aiškiai atsakyti į pateiktus klausimus. K
FINANSAI
Baigiantis aktyviausiam uždarbiavimo užsienyje sezonui, grįžtančiųjų tėvynėn laukia ir mokesčių inspekcija. Tačiau kitais metais užsienyje uždirbtos pajamos Lietuvoje jau nebus apmokestinamos. VŽ
ĮMONĖS
2004-aisiais didžiausią Lietuvos įmonių istorijoje 722 mln. litų grynąjį pelną uždirbusi “Mažeikių nafta” šiemet gali pakartoti pernykštį siurprizą. Įmonė gauna pakankamai žaliavos, o vadinamoji perdirbėjo marža – naftos žaliavos ir jos produktų kainų skirtumas – šiais metais yra dar palankesnė nei pernai.”Antrasis metų ketvirtis gali būti ne blogesnis už pirmąjį”, – LŽ sakė “Mažeikių naftos” valdybos pirmininkas Nerijus Eidukevičius. Per pirmus tris metų mėnesius įmonė, perdirbusi 2,2 mln. tonų naftos, gavo 195 mln. litų grynojo pelno – tik šiek tiek mažiau nei pernai per visą pirmą pusmetį. LŽ
“Mažeikių naftos” Komunikacijos tarnybos vadovo Giedriaus Karsoko teigimu, geriems pirmojo ketvirčio finansiniams rezultatams daugiausiai įtakos turėjo buvusi ypač didelė perdirbėjų marža. Anot SEB Vilniaus banko vyresniojo finansų maklerio Arvydo Jacikevičiaus, “rinkos nuotaikos optimistinės. Investuotojai jau nebesijaudina dėl būsimo savininkų pasikeitimo ar naftos tiekimo sutrikimų, o orientuojasi tik į įmonės rezultatus”. LŽ
Penktadienį Vilniaus vertybinių popierių biržoje pagaliau bus atverstos visos kortos – pusmečio rezultatus turėtų paskelbti paskutinės to dar nepadariusios bendrovės. Įdomiausias klaustukas – “Mažeikių naftos” rezultatai. VŽ
Iš gilios duobės besikrapštanti dailiosios keramikos AB “Jiesia” kelia darbo našumą, mažina veiklos sąnaudas, tačiau augimą stabdo chroniškas apyvartinių lėšų trūkumas. Jį bando spręsti vieni iš akcininkų – Valstybės turto fondas penktadienį svarstys, ar privatizuoti turimas 30,07 proc. akcijų. VŽ
PASLAUGOS
Viena paskutinių naujovių – mokamos gydytojų konsultacijos telefonu – garbaus amžiaus kauniečiams kelia nemažai abejonių. Sveikatos apsaugos ministerija šią savaitę suskubo išplatinti pranešimą, kad ji nedalyvauja privačiame projekte “Gydytojų patarimai telefonu”. Informuojama, kad SAM nėra šio projekto partnerė ar dalyvė, o projektas – privačios iniciatyvos pagrindu siūloma paslauga gyventojams. KD
RYŠIAI
Nuo šiol mobiliųjų telefonų vagims bus sunkiau realizuoti grobį. Neseniai įsigalioję Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai numato atsakomybę už unikalaus telefono identifikacijos kodo (IMEI) keitimą be gamintojo sutikimo. Pagal šį kodą kiekvienas mobilusis telefonas gali būti atpažįstamas mobiliojo ryšio tinkle, sužinoma, kokiu telefono numeriu naudojamasi, ir netgi galima nustatyti telefono vietą. LR
STATYBA
Valdžios vyrai sostinėje netikėtai paskelbė aliarmą neva dėl neteisėtų statybų Klaipėdos universiteto miestelio teritorijoje. Nors sutartis tarp universiteto ir privačios bendrovės pasirašyta dar 2002-aisiais, tik vakar į uostamiestį atskubėjo Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius. Kad sovietinį palikimą – nuniokotą kareivinių miestelį universitetas norima pritaikyti studijų reikmėms ir paversti moderniu akademiniu centru – niekam ne naujiena. K
“Statyba vyksta pagal uostamiesčio savivaldybės išduotą leidimą”, – vakar dienraščiui teigė Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė. Seimo Audito komiteto pirmininko A.Skardžiaus įsitikinimu, būtent apskrities administracija turėjo stebėti, ar teisėtus leidimus išduoda savivaldybė. Į “Klaipėdos” klausimą, kodėl tik dabar sureaguota į, rodos, visiems seniai žinomą faktą, Audito komiteto pirmininkas atsakė paprastai. Todėl, jog prasidėjo komplekso statyba. K
“Šiandien bus sustabdytos Klaipėdos universiteto teritorijoje vykstančios nelegalios auditorijų kompleksų ir komercinių paslaugų centro statybos”, – vakar žiniasklaidą patikino į uostamiestį atvykęs Seimo audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius. Tokį verdiktą Audito komiteto pirmininkas paskelbė po vakarykščio pokalbio už uždarų durų su Klaipėdos apskrities administracijos viršininke Virginija Lukošiene. Politikas informavo, kad šis žemės sklypas bus paimtas iš universiteto ir parduodas viešo aukciono būdu. VE
Klaipėdos universiteto miestelyje komercinis paslaugų centras, universiteto rektoriaus Vlado Žulkaus manymu, statomas teisėtai, o aukštoji mokykla turės naudos – bus pastatytos dvi auditorijos, konferencijų salė, skaitykla. Dėl universiteto bei privačios bendrovės jungtinės veiklos sutarties konsultuotasi su Vyriausybės teisininkais ir apskrities pareigūnais. LR
Vakar nutraukęs atostogas su A.skardžiumi susitiko ir V.Žulkus. Paskui jis “Respublikai” sakė, kad žemės iš universiteto niekas neatims. “Kalbama ne apie 8,5 ha, bet tik apie 0,85 ha. Mes kreipėmės ir prašėme, kad būtų pakeista šio sklypo naudojimo paskirtis”,- tikino KU rektorius. R
Problema kilo dėl to, kad Klaipėdos universitetas dar 2002 metais pasirašė bendros veiklos sutartį, pagal kurią bendrovei “Baltisches House” išnuomojo 8,5 hektaro ploto sklypą. Jame pagal detalųjį planą pradėtas statyti komercinis centras. Komercinį centrą ant valstybinės žemės pačiame miesto centre statanti bendrovė mainais už milijonų vertą sklypą universitetui įsipareigojo pastatyti dvi auditorijas, skaityklą ir konferencijų salę. LŽ
Vilniaus Konstitucijos prospekte prie pastato, kur dirba beveik 1000 žmonių, naikinama automobilių stovėjimo aikštelė. Dėl jos vilniečiai kovoja ir teisme, ir statybvietėje. Pagal naująjį projektą aikštelės vietoje turėtų būti pėsčiųjų alėja. Priėjimas ir privažiavimas prie pastato turėtų likti, tačiau automobiliams statyti vietos nenumatyta. LŽ
Trakų rajono taryba vakar priėmė sprendimą Užutrakio dvaro prieigose rengti golfo laukus. Skolose skęstanti savivaldybė, neturinti pinigų žmonėms grąžintos žemės sklypams suformuoti, 140 ha golfo laukų projektus rengs savo lėšomis. Aplinkosaugininkai įtaria, jog už golfo laukų projektų slypi didžiulių statybų interesai. R
TRANSPORTAS
Žengtas dar vienas žingsnis, kad “Lisco Baltic Service” keltai nuo kitų metų aptarnautų naują ir labai perspektyvią keltų liniją tarp Rusijos ir Vokietijos “Ust Luga-Baltijskas-Zasnicas”. Liepos 15 d. Danijos laivybos kompanija DFDS, kuri valdo Lietuvos keltų bendrovę “Lisco Baltic Service” pasirašė kooperavimo sutartį su Rusijos krovinių gabenimo įmone “Sovcomflot” ir įkūrė asociaciją “SCF DFDS Line””. Pagal šią sutartį po vieną keltą iš abiejų pusių po du kartus per savaitę kursuos linijoje Kylis – Sankt Peterburgas. K
Panevėžio policininkai, artimiausiu metu turėję sėsti į 9 naujus “Volkswagen” markės automobilius, kol kas negalės to padaryti. Daugiau kaip pusės milijono litų vertės Panevėžio miesto savivaldybės sandoris sukėlė įtarimą Viešųjų pirkimų tarnybai prie Vyriausybės. Tiriamos vienos bendrovės skundas, kad konkurso sąlygos buvo parašytos taip, kad nugalėtojų būtų paskelbti “Volkswagen” automobiliai. LŽ
VERSLAS
Užvakar vakarą Klaipėdos rajone, Radailių kaime, buvusioje fermoje aptiktas nelegalus žuvies produktų gamybos cechas. Ekonominė policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Pasak Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko pavaduotojo Virgilijaus Liepinio, žuvies produktų gamybai “Olavetės” ceche jokia tarnyba neišdavė leidimo. Buvusioje fermoje įrengtame ceche užklupti du darbininkai negalėjo paaiškinti, iš kur gauna žaliavą produkcijai ir kur ji realizuojama, nebuvo pateikta atitinkamų dokumentų. VE
Atliekų surinkimo bei paruošimo perdirbti UAB “Vienituras” Vilniaus regiono biokuro gamintojams bei katilinėms pradėjo teikti medienos ir kitų biokuro rūšių gabenimo paslaugas. Už 0,5 mln. Lt įsigijusi specialiųjų transporto priemonių, bendrovė planuoja šias investicijas padidinti trigubai. VŽ
ŽEMĖ
Žemės grąžinimo reforma bene labiausiai stringa sostinėje ir Vilniaus rajone. Apskrities vadovai ir žemėtvarkos specialistai abejoja, ar visiems pretendentams bus grąžinta žemės nuosavybė. Pasak Vilniaus apskrities viršininko Gintaro Gibo ir jo pavaduotojo Felikso Kolosausko, net 115 tūkst. savininkų pageidauja atsikelti savo žemes į Vilniaus apskritį. 7386 pretendentai prašo grąžinti nuosavybę sostinėje. Jie pretenduoja į daugiau nei 10 tūkst. hektarų mieste. LŽ
Sklypų investuotojams didžiuosiuose miestuose nebus tol, kol nebus baigtos žemės grąžinimo procedūros. Vilniaus apskritis prognozuoja, kad reformos pabaigos reikės laukti dar porą metų. VŽ
Kaune dėl sklypų trūkumo stringa žemės reforma – iš daugiau nei 13 tūkst. prašymų atkurti nuosavybę į žemę patenkintas tik 21 procentas. 6,5 tūkst. pateikusių prašymus piliečių nesutinka, kad žemė jiem būtų grąžinta ne Kauno mieste. LA
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
