FINANSAI
Atsiradus galimybei pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamų programų lėšomis, pradėti įgyvendinti projektai, skirti vandens turizmo plėtrai Kuršių mariose. Pastaruoju metu aktyviai šioje srityje pradėjo dirbti Klaipėdos ir Kaliningrado savivaldybės, dalyvaudamos bendruose projektuose. Vienas jų – šią vasarą pradėtas tarptautinis projektas “Vandens turizmo infrastruktūros plėtra Kuršių mariose”, kurį įgyvendina Kaliningrado srities ir Zelenogradsko rajono administracijos, Neringos ir Klaipėdos savivaldybės. Projektą finansuoja ES programa TACIS, orientuota į tarpregioninį bendradarbiavimą. Svarbus šio projekto objektas – Kuršių marių locija ir vandens turizmo žemėlapis. Kitas reikšmingas projekto objektas – plaukiojančiosios prieplaukos. Įgyvendinant šį projektą rengiamas ir Nidos uostelio rekonstrukcijos planas. Bendra projekto vertė – apie 210 tūkst. eurų, trukmė – pusantrų metų. RESPUBLIKA
Lietuvos bankui baiminantis, kad per mažai bendrovių vadovų rengiasi euro įvedimui, specialistai primygtinai pataria bent jau turėti planą, kas ir kada turi būti daroma įmonėje iki 2007 m. sausio. Kol kas, Lietuvos banko (LB) užsakyto tyrimo duomenimis, euro įvedimui Lietuvoje pradėjo rengtis tik 13 proc. įmonių, šiam įvykiui specialiai dar nieko nedarė net 87 proc. bendrovių. Iš LB pateiktos apklausos duomenų matyti, kad net 91 proc. Lietuvos įmonių neketina skirti papildomų lėšų euro įvedimui. O iš 9 proc. ketinančių tai padaryti įmonių didžiausia paminėta numatomų lėšų suma – 60 tūkst. litų, mažiausia – 500 litų. 39 proc. tų pinigų ketinama skirti apskaitai sutvarkyti, po 14 proc. – informacinių technologijų sistemoms bei rinkodarai ir kainodarai pritaikyti, 11 proc. – klientams informuoti apie galimus pasikeitimus, 7 proc. – personalui mokyti, 3 proc. mano, kad dėmesio skirti nereikės, o 12 proc. dar nežino, kaip numatomas lėšas išleis. VERS LO ŽINIOS
Lietuvos visuomenei vis aktyviau pradedamos aiškinti euro įvedimo arba šio žingsnio atidėjimo pasekmės. Šios misijos Klaipėdoje susitikime su miesto jaunuomene ėmėsi parlamentarai Raimundas Palaitis, Jonas Čekuolis ir Vytautas Grubliauskas. Anot R. Palaičio, su litu Lietuva anksčiau ar vėliau neišgyventų, nes santykinai uždarą ekonomiką ir savo valiutą gali turėti tik tos valstybės, kuriose yra per 10 mln. gyventojų. Tačiau, pasak R. Palaičio, “yra ir argumentų prieš eurą, pavyzdžiui, galimas nepalankus kurso fiksavimas, rizika dėl euro zonos valstybių gigantų politinių sprendimų euro kursui”. Kol kas Lietuva iš visų penkių Mastrichto kriterijų, reikalingų įsivesti eurui, nevykdo tik vieno – rugsėjį infliacija siekė 2,6 proc., o pagal reikalavimus gali tik 2,5 proc. Ar Lietuvai bus leista įsivesti eurą, paaiškės likus pusmečiui iki nustatytos datos – 2007-ųjų sausio 1 dienos. To nepadarius data būtų nukelta dar 2 metams. VAKARŲ EKSPRESAS
Europos Komisija Lietuvai neturėjo priekaištų dėl SAPARD lėšų skirstymo 2004 m., nors Valstybės kontrolė nurodė keletą galimų pažeidimų. Apie tokią Europos Komisijos išvadą pranešė Ričardas Slapšys, finansų ministro patarėjas. Europos Komisija, be kita ko, tyrė, ar “Krekenavos agrofirma”, “Krekenavos mėsa” ir “Kauno grūdai” negavo daugiau ES paramos negu leidžia teisės aktai. Valstybės kontrolės ataskaitos duomenimis, minėtoms bendrovėms galėjo būti skirta 10,5 mln. litų daugiau ES paramos SAPARD lėšų nei leidžia teisės aktai. Neseniai Finansų ministerija Europos Komisijos prašymu išsiuntė papildomos tyrimui reikalingos medžiagos. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atstovų teigimu, papildomų duomenų teirautasi apie “Krekenavos agrofirmą”. VERSLO ŽINIOS
ĮMONĖS
Bendrovės “Intergas”, tiesiančios dujotiekio atšaką į Mažeikius, ginčas su bendrove “Lietuvos dujos” jau neliko be rezultatų – “Lietuvos dujos”, anksčiau reikalavusios 18 mln. litų dujotiekio prijungimo mokesčio, pagaliau nusileido iki 3 mln. litų. Tačiau “Intergas”, pasak bendrovės direktoriaus Ričardo Šeibelio, siekia, kad prijungimo mokestis būtų dar mažesnis arba jo neliktų iš viso. “Intergas” jau pradėjo tiesti dujotiekį Mažeikiams Akmenės rajone ir yra investavusi 16 mln. litų. Viso būsimojo dujotiekio ilgis – 42 kilometrai. LIETUVOS RYTAS
“Mažeikių naftos” akcijų perpardavimo istorijoje – lemiamų sprendimų laikas. Vakar baigta formuoti darbo grupė, kuriai per keletą artimiausių savaičių teks priimti itin sudėtingus ir “brangius” sprendimus, lemsiančius “Mažeikių naftos” ateitį. Kol kas neapsispręsta tik dėl to, kas bus šios grupės vadovas – ūkio ministras Kęstutis Daukšys ar bene geriausiai į naftos klausimus įsigilinęs viceministras Nerijus Eidukevičius. Nors oficialius įgaliojimus derėtis tiek su Kremliaus parklupdytos “Jukos” atstovais, tiek su visais norinčiaisiais jų vietą užimti mūsų derybininkai gaus trečiadienį vyksiančiame Vyriausybės posėdyje, jau pirmadienio vakare Vilniuje nusileido pretendentų desantas – grupė TNK-BP specialistų. KAUNO DIENA
Šiandien su vykdančiuoju direktoriumi Germanu Chanu priešakyje jie ketina susitikti su Premjeru Algirdu Brazausku. Šiandien su Ūkio ministerijos vadovais susitikti ketina ir dar viena aktyviai pripažinimo siekianti naftos verslo naujokė – Kazachstano valstybinė naftos ir dujų bendrovė “Kazmunaigaz”. Be kazachų ir TNK-BP, šeimininkauti “Mažeikių naftoje” siekia “LUKoil” su JAV bendrove “ConocoPhilips” ir didžiausias Lenkijos naftos koncernas “PKN Orlean”. KAUNO DIENA
Per š. m. 10 mėnesių šalyje išgerta 5,1 proc. daugiau alaus – 21,882 mln. dekalitrų. Per 2004 m. tą patį laikotarpį jo buvo realizuota 20,84 mln. dal., pranešė Lietuvos aludarių asociacija. UAB “Švyturys-Utenos alus” pardavė 10,545 mln. dal. alaus, 3,5 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, ir užėmė 48,19 proc. rinkos. AB “Kalnapilis-Tauro grupė” pardavimai šiemet mažėjo 0,1 proc., iki 5,233 mln. dal., jos rinkos dalis buvo 23,91 proc. Rinkoje iš viso veikia apie 100 alaus daryklų. VERSLO ŽINIOS
Klaipėdos uoste nuolat didėjant konteinerių krovai, uostininkus nustebino žinia, jog šio verslo atsisako AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO. Dar spalio pabaigoje KLASCO ir UAB Klaipėdos terminalo grupės (KTG) pasirašė susitarimą dėl KLASCO filialui “Eurogate Klaipėda” priklausančio Konteinerių terminalo pirkimo. Nuo gruodžio 1 dienos šio terminalo operatorės teisės bus perduotos KTG. Pasak KTG direktoriaus Vaidoto Šileikos, tai buvo sena KTG idėja. Kiek ji sumokėjo už terminalą su visa technika, neskelbiama. Į Konteinerių terminalą, pastatytą 1999 metais, iš viso investuota apie 130 mln. litų, KLASCO dalis perkant kranus ir kitą įrangą – 11,4 mln. JAV dolerių. Koncerno prezidento Bronislovo Lubio teigimu, mintį atsisakyti konteinerių verslo iškėlė auganti uoste vidinė konkurencija ir poreikis stiprinti bendrovės pozicijas. KTG Klaipėdos uoste šiuo metu krauna 60 proc. visų konteinerių. VAKARŲ EKSPRESAS, RESPUBLIKA
Jusdama itin didelę automobilių kompresorių paklausą, UAB “Panevėžio aurida” (PA) vėl atgaivina planus kitais metais perkelti dalį gamybos į Rusiją. Į šią šalį iš Panevėžio bus išvežti seni įmonės įrenginiai, kuriuos pakeis naujieji, pritaikyti naujos rūšies kompresorių gamybai. Kitais metais ketinama įsigyti tris naujus įrenginius, kasmet pasikeitimams planuojama skirti bent 0,3 mln. eurų. Be kompresorių, PA verčiasi ir aliumininių lengvųjų automobilių detalių liejimu. Šį mėnesį panevėžiečiai vykdys vokiečių firmos užsakymą – gamins 120 tūkst. vienetų apkabų “Volkswagen” automobiliams. Pasak Redo Klupšo, PA generalinio direktoriaus, tai jau antras vokiečių užsakymas. VERSLO ŽINIOS
PASLAUGOS
Vakar Šiaulių universiteto socialinių mokslų fakultete pradėjo veiklą pirmasis šalyje vaikų priežiūros centras. Jo tikslas – jaunoms studijuojančioms arba universitete dirbančioms šeimoms sudaryti galimybę vaikus palikti šio centro darbuotojų priežiūrai. Grupėje bus iki 15 vaikų. Projektą finansuoja ES ir šalies Vyriausybė, jam įgyvendinti skirta 1,5 mln. litų. ŠIAULIŲ KRAŠTAS, LIETUVOS RYTAS
RŪPYBA
Lapkričio 7-ąją Antipas Liniovas, vyriausias iš dešimties šimto metų amžiaus ribą peržengusių klaipėdiečių, atšventė garbingą 109-nerių metų sukaktį. Pasak jubiliato, “gyvenime arklių botagu nepliekiau, užteko vadeles pajudint – ir bėga. Taip ir gyvenimo botagu ragint nereikia”. Ilgaamžis vis dar be akinių skaito laikraščius ir susidomėjęs žiūri pramogines televizijos laidas. Senolis teigia mirties nebijąs, bet štai sužinojęs, kad Kinijoje išminčiai, suradę ypatingą žolę gyduolę, išgyvena net du šimtus metų. Norėtųsi ir jam gauti tokią, nes “gyvenimas – pašėlusiai gražus”. VAKARŲ EKSPRESAS
TRANSPORTAS
Sekmadienio naktį Vilnių užklojo toks tirštas rūkas, kad net 11 valandų sostinės oro uoste negalėjo leistis lėktuvai. Dėl prastų oro sąlygų 16 lėktuvų buvo priversti vėluoti arba atidėti reisus. Tik vakar apie 15 val. Vilniaus oro uostas vėl galėjo netrukdomai dirbti. RESPUBLIKA, LIETUVOS RYTAS
Žiemą, kai lauke šalta, sninga ar šlapdriba, kiekviena smulkmena, susijusi su automobilio technine būkle, gali sukelti daug nemalonių pasekmių. Specialistai pataria padangoms skirti daugiausia dėmesio. Nustatyta, kad automobiliui važiuojant 100 km/h, su kelio danga liečiasi tik delno dydžio padangos paviršius, todėl konstrukcinės savybės bei jų galimybės yra ypač svarbus veiksnys. VERSLO ŽINIOS
Ministerijų ir verslo atstovai aiškinasi galimybes supaprastinti reikalavimus dėl žiemą naudojamo “arktinio dyzelino”. Tai galėtų jį atpiginti, tačiau baiminamasi, kad pigesnis dyzelinas užšals, kaip tai jau buvo prieš kelerius metus. Šias galimybes ir grėsmes šiandien vyksiančiame pasitarime numato aptarti Ūkio, Aplinkos apsaugos, Susisiekimo, Žemės ūkio ir kai kurių kitų ministerijų specialistai, degalų prekybininkų atstovai. VERSLO ŽINIOS
VERSLAS
Rinkos analitikai smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtros galimybes Lietuvoje vertina teigiamai. Pasak jų, plėtrą dar labiau paskatintų ES struktūrinių fondų lėšos – jei bus išspręstos kai kurios biurokratinės kliūtys. Statistikos departamento duomenimis, šalyje veikusių SVV įmonių dalis sudaro apie 99 proc. visų veikiančių įmonių. Pasak Natalijos Titovos, banko “NORD/LB Lietuva” analitikės, toks įmonių pasiskirstymas iš esmės atitinka verslo struktūrą ES, kur SVV sudaro 99,8 proc. visų įmonių. Jos teigimu, “pagal Bendrojo programavimo dokumento 3.1 priemonę “Tiesioginė parama verslui” SVV įmonėms remti 2004-2006 m. numatyta skirti 167,3 mln. litų, tačiau sprendimai suteikti lėšų priimami per ilgai – iki šiol parama skirta tik devynioms SVV įmonėms iš beveik 250 pretenduojančiųjų. Daugiau kaip 75 proc. pagal minėtą priemonę SVV skirtų lėšų yra nepaskirstyta”. VERSLO ŽINIOS
ŽEMĖ
Seimo nario Jono Ramono žmonos Vilijos Ramonienės ūkyje Milvydiškių kaime (Telšių r.) arimais virto neveikiančios kapinaitės, įtrauktos į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. “Respublikos” duomenimis, Varnių seniūnijoje esančiame Milvydiškių kaime Seimo nario šeima valdo keliolikos hektarų žemės, o ant nežymios kalvelės, beveik pačiame sklypo viduryje, yra senosios Milvydiškių kapinaitės, užimančios 6 arų plotą. Šį rudenį kapinaites supusios Ramonų šeimai priklausančios ganyklos buvo suartos, o kapinaitės ištirpo arimuose. Įstatymuose numatyta, kad aplink kapines privalo būti 50 metrų fizinio poveikio apsaugos zona ir 500 metrų vizualinės apsaugos zona. Pasak Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių teritorinio padalinio vedėjos Vilijos Jonušienės, “nors Ramonų šeima nėra vienintelė, kurios valdose atsidūrė kapinaitės, tokiu poelgiu ūkininkai nusikalto visoms etikos normoms”. RESPUBLIKA, LIETUVOS RYTAS
ELTA
