ENERGETIKA
Stojimo į Europos Sąjungą sutartyje Lietuva įsipareigojo iki 2010-ųjų uždaryti Europoje nesaugia laikoma Ignalinos atominę elektrinę (IAE), tačiau Premjeras Algirdas Brazauskas vakar pareiškė, kad šalis to padaryti greičiausiai nesugebės, nebent jai iki to laiko pavyktų prisijungti prie ES elektros energetikos sistemos. “Bus sunku uždaryti antrąjį bloką, jei nebus pastatyta nauja elektros linija. Visų pirma svarstoma galimybė nutiesti elektros liniją į Lenkiją, taip pat mus domina ir linija, kuri gali būti nutiesta Baltijos jūros dugnu į Švediją”, – Seime sakė Vyriausybės vadovas. Tuo tarpu pasak buvusio euroderybininko, Seimo Europos reikalų komiteto vadovo Petro Auštrevičiaus, tokie Vyriausybės vadovo pareiškimai yra gerokai ankstyvi ir siunčia neigiamą signalą Europos Komisijai. LŽ
Pagaliau po 2 mėnesių prie derybų stalo Vilniuje dėl “Mažeikių naftos” kontrolinio akcijų paketo susėdo Lietuvos Vyriausybės ir “Jukos” atstovai. Apie vakar įvykusį pirmąjį Vyriausybės ir “Mažeikių naftos” (MN) valdytojos “Jukos” derybininkų susitikimą pranešė Ūkio ministerija (ŪM). Lietuva siekia perimti iš Rusijos bendrovės teisę įsigyti 9,72 proc. dydžio Mažeikių bendrovės akcijų emisiją ir taip padidinti savo valdomą akcijų paketą iki kontrolinio. Tačiau kiek iš viso truks derybos – nei Vyriausybės, nei “Jukos” atstovai neprognozuoja. VŽ
FINANSAI
Įtakinga Europos komisarė Dalia Grybauskaitė Lietuvos ūkio politiką siūlo laikyti pavyzdžiu ES senbuvėms, tačiau baiminasi, kad valdančiosios koalicijos kivirčai dėl mokesčių gali sugriauti gerą Lietuvos įvaizdį. “Šiandien Lietuva labai gerai priimama Briuselyje. Kol kas esame geras pavyzdys, pagal kurį net kai kurios senbuvės pradeda mažinti pelno mokestį. Jei išlaikysime tokius tempus, tą liberalizmo dvasią, kokią turėjome pastaraisiais metais, tikrai Lietuva bus kotiruojama gerai”, – vakar pareiškė buvusi ankstesnės Vyriausybės finansų ministrė Dalia Grybauskaitė. LŽ
Pasak jos, ES parama panaudojama gerai, o eurui įvesti rimtų kliūčių nėra. Komisarė tik baiminasi, kad valdančiųjų partijų nesutarimai dėl mokesčių reformos gali nuaidėti ir iki Briuselio. “Būtų gerai, kad tas problemas Lietuva laikytų viduje ir apsispręstų kuo greičiau, neišnešdama blogybių už šalies ribų”, – teigė D. Grybauskaitė. “Komisarė įspėjo saugoti šalies įvaizdį”. LŽ
Aštresnė bankų konkurencija lemia vis palankesnes sąlygas skolintis būstui, tačiau kartu toliau šokdina ir dalies nekilnojamojo turto kainas. Lietuvos komerciniai bankai bei užsienio bankų skyriai šių metų pradžioje buvo išdavę 3,421 mlrd. litų būsto paskolų – 79,2 proc. daugiau nei prieš metus (1,909 mlrd. litų). Būsto paskolos Lietuvoje sudarė didžiausią dalį – 77 proc. visų gyventojams suteiktų paskolų. Prognozuojama, kad šįmet jos didės apie 50-65 proc. Ekspertų vertinimu, gerose vietose esantys butai gali brangti 15-20 proc. Pavasarį, kai tradiciškai suaktyvėja būstų rinka, “Hansabankas”, Vilniaus ir “Nord/LB” paskelbė mažinantys palūkanų normas. Įkandin jų apie palankesnes skolinimosi sąlygas vakar pareiškė ir “Sampo” bei “Parex” bankai. LŽ, LR, R
Optimistiškai vertindami šalies ekonomikos bei nedarbo lygio perspektyvas, vis daugiau gyventojų tikisi, kad pagerės ir jų šeimų finansinė padėtis. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje kovą buvo minus 6, arba 2 punktais mažesnis nei vasarį, tačiau 4 punktais didesnis nei pernai kovą. Statistikų duomenimis, vis daugiau gyventojų tikisi, kad artimiausiais metais jų šeimų finansinė padėtis pagerės (23 proc. vietoj 20 proc.), o pesimistiškai ar neutraliai šias perspektyvas vertinančiųjų skaičius nepasikeitė. LŽ
ĮMONĖS
AB “Šiaulių grūdai”, iki šiol gaminusi kruopas ir ruginius miltus, kurių paklausa kasmet mažėjo, nusprendė imtis kvietinių miltų gamybos. Radviliškyje įrengtas “Šiaulių grūdų” (ŠG) malūnas kviečius malti pradėjo maždaug prieš mėnesį. Į malūną investuota apie 8 mln. litų, sukurta 40 darbo vietų. Projektinis jo pajėgumas – 150 t grūdų per parą, dabar malama apie 100 t per parą. Pasak Algimanto Marazo, ŠG generalinio direktoriaus, pagal projektinį pajėgumą naujasis malūnas – trečias Lietuvoje, po bendrovių “Malsena” ir “Kauno grūdai” valdomų malūnų. Prognozuojama, jog šiemet, palyginti su 2004 m., kvietiniai miltai ŠG apyvartą padidins 3 kartus – iki 18 mln. litų. Naujoji produkcija bus pagrindinė Šiaulių bendrovėje. Tikimasi, jog investicija atsipirks per 5 metus. VŽ
PREKYBA
Būsto kainų kilimo pagreitis neslūgsta – pernai iki 50 proc. brangusių žemės sklypų ir apie 30 proc. – naujų butų vertė per pirmąjį š.m. ketvirtį padidėjo dar apie 20 proc. Pasak Edvardo Žiliko, nekilnojamojo turto bendrovės “Invalda Real Estate” turto vertinimo skyriaus vadovo, investuoti į nekilnojamąjį turtą dar naudinga. Anot jo, sostinėje nekilnojamojo turto kainos kils, tačiau tikėtina, kad labiausiai didės (per 30 proc.) Vilniaus rajone – Širvintose, Vievyje, Elektrėnuose. Perspektyvūs regionai – Druskininkai, Nida, Juodkrantė, Pervalka, kur nekilnojamojo turto pageidauja įsigyti nemažas būrys pirkėjų, o papildyti rinką naujais objektais sudėtinga – daug ką galima tik restauruoti. Kaune ir Klaipėdoje kainos dar gali didėti apie 30 proc., panašiai ir Panevėžyje, Šiauliuose. Žemės ūkio paskirties žemė per šiuos metus gali brangti, anot E. Žiliko, iki 40 proc. VŽ, KD, LŽ
RŪPYBA
Nuo liepos 1 dienos minimali mėnesio alga padidės 10 proc. ir sieks 550 litų. Minimalus valandinis atlygis padidės nuo 2,95 iki 3,28 lito. Politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams, kurių darbo užmokestis priklauso nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio, pastarasis nesikeis ir toliau bus 430 litų. Tokį sprendimą vakar priėmė Vyriausybė, atsižvelgusi į Trišalės tarybos, vienijančios Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių atstovus, rekomendacijas. Vyriausybės atstovai teigia, kad minimalios mėnesinės algos (MMA) padidinimas turėtų paspartinti Lietuvos ūkio vidutinio darbo užmokesčio augimą. Tačiau smulkiojo verslo atstovai nekart buvo išsakę poziciją, jog toks Vyriausybės žingsnis jiems gali turėti ypač skaudžių pasekmių – padidėjus veiklos kaštams, mažosios įmonės gali neatlaikyti konkurencinės kovos ir bankrutuoti. VE, LŽ, LR
Banko “Nord/LB Lietuva” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis akcentuoja, kad konkrečios šio sprendimo pasekmės priklausys nuo tolesnių valdančiosios daugumos žingsnių ir taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog šis Vyriausybės sprendimas iš esmės yra inspiruotas nesugebėjimo kovoti su vadinamaisiais atlyginimais vokeliuose, o ne siekio padidinti žmonių pajamas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai taip pat yra akcentavę dviveidišką valdžios poziciją. Mat padidinus MMA nuo 500 iki 550 litų, darbuotojas papildomai gaus 32 litus, o “Sodros” ir valstybės biudžetas – 33,5 lito. Tad MMA didinimas užtikrina ir papildomas biudžeto pajamas. MMA didinimą skeptiškai įvertino ir 2004-ųjų pabaigoje Lietuvoje viešėjusi Tarptautinio valiutos fondo misija, kurios ekspertų teigimu, tai stabdys nedarbo mažėjimą. VE, LŽ, LR
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2003 metais MMA gavo apie 17 proc. Lietuvos darbuotojų, arba apie 143 tūkst. visų darbuotojų, tačiau skaičiuojant kartu su ne visą darbo laiką dirbančiais asmenimis, iki 500 litų dydžio algą per mėnesį šalyje iš viso gauna apie 40 proc. dirbančių žmonių. Statistikos departamento duomenimis, daugiausia darbuotojų, gaunančių minimalųjį darbo užmokestį ir mažiau, dirbo viešbučių ir restoranų sektoriuje – apie 44 proc., pašto ir pasiuntinių veikloje – apie 33 proc. Pastarąjį kartą MMA nuo 450 iki 500 litų buvo padidinta pernai gegužę. VE, LŽ, LR
TRANSPORTAS
Vakar AB “Lietuvos geležinkeliai” antrinėje įmonėje “Vilniaus lokomotyvų depas” buvo pristatytas pirmasis Baltijos šalyse iš esmės modernizuotas šilumvežis, kuriame sumontuota nauja jėgainė. Šilumvežio modernizavimas, talkinant vengrų specialistams, truko 9 mėnesius ir kainavo 6 mln. litų. Manoma, kad investicijos atsipirks per 4 metus. Šiuo metu analogiškai modernizuojami dar 6 AB “Lietuvos geležinkeliai” šilumvežiai. Iš viso šiais metais šalies geležinkeliams planuojama skirti daugiau nei 500 mln. litų investicijų. Praėjusiais metais investicijos į šalies geležinkelius siekė 350 mln. litų, iš jų 238 mln. litų sudarė bendrovės lėšos. LA, LŽ
VERSLAS
Aiškėja, jog maždaug 2 mln. litų suma, kurią iš kailių karaliene tituluojamos verslininkės Nijolės Veličkienės teismuose bando išieškoti prancūzų bendrovė – tik aisbergo viršūnė. Kita bendrovė – Šveicarijos “Mayer&CIEAG” – iš verslininkės siekia prisiteisti dar per 20 mln. litų. Pati N. Veličkienė šveicarų pretenzijas vadina absurdu, ji teigia nesanti skolinga ir prancūzų bendrovei. Užsienio bendrovėms pateikus ieškinius, teismas nusprendė areštuoti N. Veličkienės ir jos įmonių turto už atitinkamą sumą, tačiau antstoliams pavyko rasti ir areštuoti tik nedidelę jo dalį. Manoma, kad pernai rudenį N. Veličkienei išskirstant turtą į kelias dalis, mėginta nuslėpti turtą nuo kreditorių. “Kailių karalienei – dar 20 mln. litų ieškinys”. VŽ
ŽEMĖ
Pavasarinis potvynis Lietuvos pamaryje toliau plečiasi – kelias Šilutė-Rusnė lengvosioms mašinoms jau nebepravažiuojamas, padaugėjo apsemtų kaimų. Šilutės civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Renčeliauskas vakar pranešė, kad vanduo ant kelio Šilutė-Rusnė pakilo jau iki 40 cm. Antradienį jo lygis siekė 20 cm. Be to, vanduo jau semia ne šešis, o septynis kaimus. Juose yra keturiolika sodybų su 30 gyventojų. R. Renčeliausko teigimu, apsemtų teritorijų plotas didėja gana sparčiai, jau apsemta apie 10.380 hektarų. Kaip jau pranešta vakar, Šilutės rajono Juknaičių seniūnijoje savo laikiną štabą įkūrė kariai, pasirengę padėti potvynio zonoje esantiems gyventojams. Iki vakar vakaro gyventojai pagalbos nesikreipė. VE
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
