ENERGETIKA
Jau du mėnesiai, kai uždarytas Ignalinos atominės elektrinės pirmasis reaktorius, tačiau energetikai per tą laiką nesulaukė pinigų nei iš Europos Sąjungos, nei iš Lietuvos valstybės. Elektrinei pačiai kiekvieną mėnesį reaktoriaus uždarymo darbams tenka sukrapštyti 3 mln. litų. Vakar dėl neišspręsto sustabdytojo bloko finansavimo, socialinių problemų ir kitų pastarojo laikotarpio aktualijų kalbėta pasitarime pas Seimo Pirmininką Artūrą Paulauską. Ūkio ministerijos sekretoriaus Artūro Dainiaus teigimu, atsirado galimybė gauti didesnę finansinę injekciją iš Europos, todėl esą verta pavėluoti 2-3 mėnesius, “kad toliau gyvenimas pagerėtų daugeliui metų”. Ignalinos atominės jėgainės vadovas Viktoras Ševaldinas pateikia prognozes, kad dabar kasmetinės išlaidos sieks apie 50 mln. litų – 30 mln. dengs EK, o likusius 20 mln. – Lietuva. R
FINANSAI
Ar Lietuva 2007 metais galės įsivesti eurą, galutinai paaiškės kitų metų birželį. Seimo Liberalų ir centro frakcijos organizuotoje diskusijoje dalyvavęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas teigė, kad pirmiausia reikės sutvarkyti įstatyminę bazę – pakeisti Konstituciją ir kitus įstatymus. Vyriausybei planuojama teikti svarstyti euro įvedimo įstatymą. Lietuvos banko vadovas tikisi, kad euro monetas kaldins Lietuvos monetų kalykla. R. Šarkino teigimu, nuo 2007-ųjų pradžios litą Lietuvoje keičiant į eurą, neketinama kaip nors riboti į eurus keičiamų litų kiekio, identifikuoti pinigus keičiančius asmenis ar tikrinti pinigų įsigijimo šaltinius. “Euro įvedimo padariniai kol kas nežinomi”. LŽ
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Valentinas Miltienis traukiasi iš pareigų. Oficiali jo pasitraukimo priežastis – geresnis darbo pasiūlymas mažmeniniame prekybos tinkle “Iki”, o neoficiali – nuolatinis politikų ir įtakingų šalies asmenų spaudimas. Vadovo krėsle V. Miltienis praleido 1,5 metų. Jis savo kėdę palieka po 3 mėn. svarstymų – VŽ šaltinių teigimu, suvokęs, jog “patenkinti visų norų neįmanoma”. Kazimira Prunskienė, žemės ūkio ministrė, vakar spaudos konferencijoje teigė, kad V. Miltienis iš savo pareigų pasitraukė ir dėl nepagrįstos kritikos jo bei NMA atžvilgiu. VŽ, R, LR
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Jonas Jagminas vakar “Lietuvos žinioms” pareiškė, kad V. Miltieniui derėjo atsistatydinti dar šių metų sausio 1-ąją. Tačiau vėl prabilta apie paties J. Jagmino ir jo žmonos Audronės ūkininkavimo ypatumus ir galimą SAPARD lėšų pasisavinimą. Todėl neatmetama galimybė, kad V. Miltienis pradėtas aktyviau kritikuoti, kai prokurorai nusprendė atnaujinti pernai numarintą šią SAPARD milijonų bylą. Apie iš politikų patirtą spaudimą V. Miltienis vakar užsiminė tik puse lūpų. LŽ
Pernai septynių didžiųjų partijų išlaidos viršijo 23 mln. litų, rodo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktos ataskaitos. Dėl trejų pernai vykusių rinkimų įprastinės partijų pajamos padidėjo maždaug dvigubai. Kasmet pateikti finansinės veiklos ataskaitas partijas įpareigoja įstatymai. Teisingumo ministerijoje šiuo metu registruotos 36 partijos, tačiau 7 iš jų ataskaitas renkančiai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepavyko rasti. Zenono Vaigausko, VRK pirmininko, teigimu, Teisingumo ministerijai dėl to bus siūloma sutrumpinti partijų sąrašą. Dar 6 partijos ataskaitas vakar vėlavo pateikti. Surinkusi ataskaitas VRK artimiausiu metu partijoms išdalys 1,5 mln. litų dotacijų iš valstybės biudžeto. Šiais metais partijoms iš biudžeto numatyta skirti 3 mln. litų. Likusi dalis šios sumos turės būti padalyta iki spalio. VŽ, KD
ĮMONĖS
UAB “Šiaulių tauro televizoriai” (ŠTT), iki šiol prekiavusi daugiausia pigesniais televizoriais, šiemet iš dalies keičia asortimento struktūrą bei pardavimo strategiją. Bendrovė ketina įregistruoti 4-5 naujus prekės ženklus ir pradeda gaminti prabangius televizorius. ŠTT šiemet rinkai pasiūlys 24 naujus televizorių modelius, iš jų 11 – skystųjų kristalų ekranais. Naujieji šiauliečių televizoriai skystųjų kristalų ekranais rinkoje pasirodys liepos – rugpjūčio mėnesį. Iš artimiausių naujienų – išskirtinių funkcijų, šiuolaikiško dizaino prabangus televizorius 29 colių įstrižainės plokščiuoju ekranu. Pasak Rimanto Žukausko, ŠTT generalinio direktoriaus, “tai prašmatniausias ir prabangiausias” šiauliečių gaminys, tačiau jo kaina būsianti neabejotinai mažesnė už importinių. Pernai Lietuvoje Šiaulių bendrovė pardavė apie 18.000 televizorių, užėmė apie 15 proc. rinkos. VŽ
Kauno UAB “Plastmė”, metalinių detalių štampavimo, štampų gamybos bei galvaninio paviršių padengimo įmonė, labiausiai auga dėl to, kad į ją perkeliama gamyba iš Vakarų Europos šalių. Pasak Alvydo Raižio, UAB “Plastmė” direktoriaus, Lietuvai tenka tik 10-15 proc. kauniečių produkcijos. “Plastmė” specializuojasi gaminti detales. Įmonės produkciją perka danai, kėlimo mechanizmų detalės gabenamos į JAV, Suomiją, Švediją, Vokietiją, daug produkcijos gaminama pagal Švedijos ir Suomijos įmonių pateiktus brėžinius. Pernai “Plastmės” apyvarta ūgtelėjo daugiau kaip 47 proc., iki 2,825 mln. litų. VŽ
PREKYBA
Klaipėdos miesto savivaldybės tarnautojai, policijos atstovai, viešosios įstaigos “Jūros šventė” vadovai vakar tarėsi su verslininkais apie alkoholio prekybą Jūros šventės metu. Mat policija primygtinai rekomenduoja masinės šventės metu neprekiauti alkoholiu stiklinėje taroje ir renginių vietose uždrausti prekybą stipriais alkoholiniais gėrimais. Didžiausią pavojų Jūros šventėje kelia stikliniai alaus buteliai ir alkoholiu apsisvaiginę paaugliai. Pasitarime dalyvavo savivaldybės, policijos, “Jūros šventės” atstovai ir…tik keturi verslininkai. K, VE
RYŠIAI
Telekomunikacijų UAB “Bitė GSM” pristatė naują paslaugą “BITĖ biz® mobiliojo darbo paketas”, skirtą sparčiam mobiliajam darbui. Analogišką paslaugą pernai spalį pristatė ir “Omnitel”. Dariaus Montvilos, “Bitės” direktoriaus pavaduotojo verslo klientams, teigimu, ši paslauga atvers mobiliojo darbo galimybes smulkioms bei vidutinėms šalies įmonėms. “BITĖ biz®” apims tris paslaugų grupes – vadovavimo, komandos darbo ir sistemų valdymo. Liudvikas Andriulis, “Bitės” verslo sprendimų vadovas, tikisi, kad bendrovė, pradėjusi teikti šią paslaugą, iki metų pabaigos užims apie pusę mobiliojo interneto rinkos. VŽ
STATYBA
Klaipėdos savivaldybė atsisakė ankstesnio sumanymo atstatyti po avarijos magistralėje sudarkytą gelžbetoninę konstrukciją su Klaipėdos miesto pavadinimu. Kaip jau pranešta, sunkiasvoris gelžbetoninis ženklas, žymintis Klaipėdos miesto ribą, buvo suniokotas sausio 31-ąją. Pasak Alfonso Šimkaus, Savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus, netolimoje ateityje kelyje į uostamiestį iš Vilniaus pusės bus pastatytas visiškai naujas Klaipėdos miesto ribą žymintis ženklas. Vairuotojo iš Baltarusijos padarytą nuostolį, kuris įvertintas 500 litų, vis dar tikimasi išieškoti iš bendrovės, kurioje dirba minėtasis nelaimėlis. VE
TRANSPORTAS
Birželio 1 ir 29 bei rugpjūčio 24 dienomis rengiamasi priimti ilgiausią kada nors į Klaipėdos uostą atplaukusį kruizinį laivą “Constellation”. 294 metrų laivas atplukdys apie 2500 turistų, daugiausia amerikiečių. Vakar uostamiesčio savivaldybėje tartasi, kaip geriau pristatyti miestą. Atvykėlių garbei bus surengtos ekskursijos ir net jomarkas. Mat jei turistams patiks, galima tikėtis, kad ateityje panašaus dydžio kruiziniai laivai į Klaipėdą užsuks dažniau. Šią vasarą jau pareiškė norą čia atplaukti 57 kruiziniai laivai. K, VE
Vilniaus miesto savivaldybė jau dairosi kelininkų, kurie šiemet remontuos gatves. Šiems darbams numatoma skirti nuo 30 iki 35 mln. litų. LR
VERSLAS
Didžiosios Lietuvos bendrovės, pavargusios nuo politikų kišimosi į verslą, nekantriai laukia Seimo pavasario sesijos, kurioje turėtų būti panaikinti paskutiniai suvaržymai steigti naują juridinį vienetą – Europos bendrovę. Socialinė ir darbo apsaugos ministerija yra parengusi tokį projektą. Verslininkams tai leistų sumažinti riziką, nes įmonę galima įregistruoti bet kurioje ES valstybėje ir veiklą vykdyti pagal tos valstybės įstatymus. EB gali steigti įmonė, veikianti bent dviejose bendrijos šalyse, taip pat galima prisijungti ir partnerių filialą kitoje ES valstybėje. Pasak Gyčio Kaminsko, advokatų profesinės bendrijos “Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus” partnerio, ES senbuvės jau nebeeksperimentuoja nei su mokesčių įstatymais, nei su kitų sričių reguliuojamais teisės aktais, turi susiklosčiusias teisines tradicijas. Tačiau, pramonininkų konfederacijos atstovų teigimu, apie Europos bendrovę dėl didelės profsąjungų įtakos neverta galvoti smulkioms ir vidutinėms įmonėms. VŽ
ŽEMĖ
Apie šiemet prasidėsiančią žemės konsolidaciją – galimybę sujungti smulkius ir išsibarsčiusius žemės sklypus bei suprojektuoti privažiavimo kelius – kol kas kalbama tik puse lūpų. Stinga informacijos ir apie tai, jog žemės konsolidacijos projektai bus 100 proc. finansuojami ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis. Vilma Daugalienė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemėtvarkos skyriaus vedėja, vardija – tai galimybė žemės konsolidacijos projekto rengimo metu privatizuoti valstybinę žemę. Masalas dalyvauti žemės konsolidacijoje turėtų būti ir tai, jog dalyvaujantieji žemės konsolidacijos projektuose turės pirmenybę gauti ES paramą pagal kitas priemones. VŽ
Elena Žižiūnienė, IĮ “Žižiūnai”, rengusios bandomąjį žemės konsolidacijos projektą Dotnuvoje, vadovė, pripažįsta, kad poreikis konsoliduoti žemę yra, bet numatyti terminai, dėl kurių projektai užtruktų 2 -3 metus, gali sukelti ir nusivylimą. Tuo tarpu Vaidotas Sankalas, Lietuvos matininkų asociacijos vadovas, įsitikinęs, jog valstybė kol kas žemės konsolidacijos procesui nėra pasirengusi. Žemės konsolidavimo reikmėms 2005-2006 m. numatyti 2,2 mln. eurų (7,6 mln. litų). VŽ
Lietuvos zoologijos sodas Kaune sulaukė ypač reto mažylio – pirmą kartą šio sodo istorijoje pasaulį išvydo rausvųjų pelikanų jauniklis. Išsiritęs iš kiaušinio jis svėrė apie 100 gramų. Kol kas paukščių šeimynos apžiūrėti negalima – tėvai su jaunikliu gyvena žiemojimo patalpoje ir yra atidžiai prižiūrimi sodo darbuotojų. Pelikanai Kaune gyvena nuo 1995-ųjų metų. LR
Kretingos muziejaus žiemos sode dabar – kaip Afrikoje: čia auganti bananžolė nuo vasario 14 dienos per dvi savaites sunokino 60 liliputinių bananų. Nokstančiais vaisiais buvo vaišinami visi bananų paragauti pageidavę lankytojai. Palankiomis sąlygomis auganti bananžolė subrandina iki 200 bananų. Kretingoje jų daugiausiai užaugo 2001 metais – 120 vaisių. LR
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
