EKONOMIKA
2004 m. bendrojo vidaus produkto sukurta 6,7 proc. daugiau nei 2003 m., skaičiuojant palyginamosiomis 2000 m. kainomis, praneša Statistikos departamentas, gavęs papildomos informacijos apie paslaugų apimtis, finansinius ir fiskalinius rodiklius bei kitus statistikos duomenis. Taip pat pranešama, kad veikusiomis kainomis bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai sudarė 61,908 mlrd. litų, užpernai – 56,179 mlrd. litų. Kaip ir 2003 m., pridėtinė vertė labiausiai padidėjo apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymo veiklos srityse (beveik po 11 proc.). Daugiau nei šalies bendroji pridėtinė vertė išaugo transporto, sandėliavimo ir ryšių (9,2 proc.), viešbučių ir restoranų (7,2 proc.) veiklos rūšyse. 2004 m. toliau lėtėjo prekių ir paslaugų eksporto augimo tempas, o prekių ir paslaugų importo augimo tempas buvo spartesnis. VŽ
ENERGETIKA
Vis labiau nusivildami Vyriausybe, nesirūpinančia naujo branduolinio reaktoriaus statyba, šalies pramonininkai ir energetikai svarsto galimybę patiems imtis iniciatyvos. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) svarsto galimybę artimiausiu laiku sukurti verslo susivienijimą, kuris galėtų spręsti šią problemą. Naujo atominio reaktoriaus statyba galėtų kainuoti 7-8 mlrd. litų. Vyriausybės atstovai pritaria, kad tokio projekto įgyvendinimas būtų neįmanomas be privačių investicijų, tačiau užsienio energetikos kompanijas planuojama apklausti tik po poros metų. LŽ
FINANSAI
Pasyvus investavimas, kai investuotojas pats nepriima sprendimų, o portfelio valdymą perduoda finansų maklerio įmonei, nebus laikomas individualia veikla ir neturėtų būti apmokestinamas 33 proc. mokesčio tarifu. Taip susitarė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir kapitalo rinkos dalyvių atstovai. Vis dėlto tie investuotojai, kurie neketina savo investicijų portfelio valdymo patikėti finansų makleriams, dar laukia paaiškinimų. Kaip jau pranešta, VMI ketina aktyviai į vertybinius popierius investuojančių gyventojų pajamas, gautas iš akcijų prekybos, apmokestinti ne 15 proc., o 33 proc. tarifu. Tačiau daugiausia nesusipratimų, pasak rinkos dalyvių, kyla dėl to, kad nenurodomi aiškūs kriterijai, kada investuotojai turėtų mokėti 15 proc., o kada – 33 proc. mokestį. VŽ
Praėjusią savaitę birža išliko aktyvi – nepertraukiamos prekybos metu investuotojai sudarė sandorius 42 bendrovių akcijomis, iš kurių net 27 brango ir 12 pigo, o bendra keturių sesijų apyvarta siekė 16,402 mln. litų. Net penkių Vilniaus biržoje kotiruojamų bendrovių akcijos peržengė 1 mln. litų apyvartą. Aktyviausiai rinkos dalyviai domėjosi “Lietuvos telekomo” akcijomis, kurių kaina padidėjo vos 1 centu – iki 2,3 lito, o apyvarta siekė 2,955 mln. litų. R
ĮMONĖS
AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” (“Klasco”) jau balandžio mėnesio pabaigoje turėtų baigti statyti triukšmą slopinančią sienutę. Pasak “Klasco” technikos direktoriaus Juozo Benečio, 2003 metais vokiečių kompanija atliko triukšmo matavimo ir projektinių pasiūlymų studiją – buvo pateikta išvada, kad Švyturio gatvės zonoje iš uosto sklindantį triukšmą galima sumažinti įrengus apsauginę 12 metrų aukščio sienutę. Sąmatinė 400 metrų ilgio triukšmą slopinančios sienutės vertė siekia apie 2 mln. litų. VE
Vilniaus UAB “Vilpros investicija” ėmėsi įgyvendinti neįprastą projektą – Kaune atidarytas Namo inžinerijos ir interjero centras. Planuojama, kad į tokių centrų tinklo plėtrą per 3 metus bus investuota 38 mln. litų, o klientus pritrauks su statybos inžineriniais sprendimais susijusios paslaugos, sutelktos vienoje vietoje. Pasak Algirdo Vėgėlės, UAB “Vilpros investicija” vykdomojo direktoriaus, tokio centro kūrimo idėja esanti originali, jam netekę girdėti apie kokius nors analogus Europoje. “Vilpros investicija” yra pernai įkurta antrinė UAB “Vilpra”, prekiautojos šildymo sistemomis, įmonė – specialiai naujajam projektui įgyvendinti. Namų inžinerijos ir interjero centras įkurtas 4.500 kvadratinių metrų moderniame pastate Kauno Dainavos rajone. Jau išnuomota apie 90 proc. centro ploto, čia įkurta 13 bendrovių, prekiaujančių šildymo, vėdinimo sistemomis, nuotėkų valymo, apdailos bei santechnikos įrengimais. VŽ
Klaipėdiečių siuvimo bendrovė “Julvija”, siuvanti sportinę aprangą su garsių pasaulio firmų prekės ženklais, plečia partnerių ratą. Su amerikiečiais ir suomiais dirbanti bendrovė aktyviai dairosi į Didžiosios Britanijos rinką ir svarsto galimybę tiekti savo gaminius, ne tik siuvimo paslaugas. Prieš 5 metus veiklą pradėjusi “Julvija” visą savo pasiūtą produkciją eksportuoja, daugiausia į Europos šalis, Skandinaviją ir JAV. Bendrovė turi planų įžengti į Didžiosios Britanijos rinką, o taip pat – iš kinų perimti Europos rinkai gaminamą brangią produkciją – plonos klijuotinės medžiagos slidinėjimo kostiumus. Pradėjusi nuo vaikiškų ir motosporto drabužių, bendrovė išplėtė asortimentą ir gamina sudėtingos technologijos lauko drabužius, pritaikytus drėgniems ir vėjuotiems regionams. VŽ
PREKYBA
Mažmeninės prekybos tinklui “Norfos mažmena” (NM) priklausanti Alytaus pieninė balandį pradės gaminti sausus pieno produktus, kurių iki metų pabaigos patieks 2.500 t. Dauguma jų bus eksportuojami į ES šalis. Šiuo metu pieninėje montuojama įranga, naujame ceche dirbs 20 darbuotojų. Dabar pieninėje gaminama apie 45 rūšys pieno produktų. Šiemet pieninė naujiems įrenginiams įsigyti ir patalpoms rekonstruoti skirs 0,5 mln. litų. Iki šiol Alytaus pieninė produkciją tiekė tik NM. Pernai pieno produktų pardavimas “Norfoje” didėjo 35 proc. VŽ
RYŠIAI
Pagal informacinių technologijų bei telekomunikacijų (ITT) srities išsivystymą bei panaudojimą Lietuva vėl atsidūrė 5-ajame valstybių dešimtuke. Taip teigia Pasaulio ekonomikos forumas (WEF – World Economic Forum), kuris kasmet sudaro “Networked Readiness Index” (NRI) sąrašą. Šįmet, rengiant 2004-2005 metų reitingą, buvo apžvelgti 104 valstybių ITT srities bei jos aplinkos laimėjimai. Lietuvai šiame sąraše teko 43-ioji pozicija. Pasaulio ekonomikos forumas, sudarydamas šiuos reitingus, įvertino kelias dešimtis sričių – nuo interneto vartotojų skaičiaus ir telefonų paplitimo iki teisinės erdvės palankumo bei mokslo kokybės. WEF įvertintų šalių sąrašuose Lietuva atsiduria jau 3 kartą. Pernai jos rezultatai buvo įvertinti 42 vieta, užpernai – 46-ąja. LR
STATYBA
Savo paslaugas Lietuvos verslas galės parduoti už 500 mln. litų, jei sugebės dalyvauti naujo verslo, prekybos ir gyvenamojo komplekso statyme sostinėje. Vilniaus statybų UAB “Vyrokas” ir olandų bendrovė “Middle Europe Investment (MEI) apie šį investicinį projektą paskelbė praėjusį ketvirtadienį Kanuose (Prancūzija) vykusioje nekilnojamojo turto parodoje MIPIM’05. Tarptautinį konkursą architektūriniam projektui ketinantys skelbti projekto vykdytojai numato iki 2008 m. Vilniuje, dešiniajame Neries krante, Konstitucijos prospekte, pastatyti 135.000 kvadratinių metrų ploto verslo, prekybos ir gyvenamąjį kompleksą su Bendruomenių rūmais – planuojama pastatyti 5 atskirus pastatus. Vienas jų, gyvenamasis namas, jau pradėtas statyti. Olandai žada investuoti visą numatomą 500 mln. litų sumą. Dabar “Middle Europe Investment Baltija” (MEIB) savo lietuviškame investicijų portfelyje turi 13 projektų. VŽ
Klaipėdoje atidarytas naujas bendrovės “Autolagūna” – oficialios “Peugeot” atstovės Vakarų Lietuvoje – pastatas. Jį bendrovė “Gensina” pastatė vos per 7 mėnesius. Bendras naujosios “Peugeot” atstovybės plotas – apie 2000 kvadratinių metrų. K
VERSLAS
Prabilus apie galimą įvažiavimo į Palangą apmokestinimą vasaros sezono metu, kurorto gyventojai pasidalijo į dvi priešingas stovyklas. Vieni sveikina šią idėją, kiti tikina, jog pradėjus rinkti pinigus iš ratuotų poilsiautojų Palanga žmones tiesiog atbaidys. Vasario pradžioje Lietuvos regioninių tyrimų institutas pristatė atliktos studijos dėl kurorto rinkliavų rezultatus. Atsižvelgdami į milžiniškus transporto srautus vasaros sezono metu, studijos rengėjai siūlė šiam kurortui įvesti įvažiavimo mokestį. Apskaičiuota, kad jei šis mokestis būtų 2 litai, miesto biudžetas per metus papildomai gautų 3 mln. litų. Tačiau siūlomų mokesčių įvedimas neįmanomas prieš tai nepataisius Vietinių rinkliavų įstatymo. Finansų ir Ūkio ministerijos turėtų Seimui pateikti šio įstatymo projektą. Tik Seimui priėmus pataisas, kurortinių miestų tarybos galėtų realiai svarstyti, ar įvesti papildomus mokesčius. K
ŽEMĖ
Vakar klaipėdiečiai vėl piktinosi ne visur nuvalytomis gatvėmis ir nuo namų stogų kybančiais varvekliais. Nors sekmadienį greitosios medicinos stoties medikams neteko gelbėti varveklių ar sunkių sniego kepurių sužalotų miestelėnų, tačiau grėsmė, pasak jų, buvo labai didelė. Stoties slaugos administratorės Nijolės Dambrauskienės teigimu, ant galvos nukritus varvekliui ar sniego masei parbloškus žmogų ant žemės, jam susitrenkus galvą, kraujas gali išsilieti į smegenis. Trauma gali būti mirtina. Atrodo, kad šita problema šią savaitę bus aktuali ir vilniečiams. K
Siekiant užkirsti kelią savavališkam miškų kirtimui paskelbta akcija “Miškas-2005” jau įsibėgėjo – susumuoti dviejų savaičių rezultatai. Pasak Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto Rimanto Stanevičiaus, per dvi akcijos savaites Klaipėdos, Šilutės, Šilalės, Tauragės, Skuodo ir Kretingos rajonų Aplinkos apsaugos agentūrų prižiūrimuose miškuose buvo užfiksuoti du neteisėti miško kirtimo atvejai ir nubausti trys pažeidėjai. Iš viso nuo vasario 21-osios iki kovo 6-osios buvo patikrintos 88 privačios miškų valdos. Bendra Aplinkos apsaugos departamentų, teritorinių policijos komisariatų ir urėdijų akcija, prasidėjusi vasario 21-ąją, vyks iki kovo mėnesio pabaigos. VE
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
