EKONOMIKA
Derantis dėl “Jukos” valdomos “Mažeikių naftos” įsigijimo Vyriausybei gali tekti rinktis iš dviejų kandidatų – lenkų kompanijos “PKN Orlen” ir kazachų “KazMunaiGaz”. Vyriausybei atsiųstame atsakyme “Jukos” patvirtino, kad šios kompanijos pasiūlė didžiausią kainą už teisę valdyti Mažeikių bendrovę. Ūkio ministerija žlungančios “Mažeikių naftos” valdytojos prašė į tolesnį derybų procesą įtraukti ir kitas pretendentes – Rusijos ir Didžiosios Britanijos koncerną TNK-BP bei “LUKoil” kartu su amerikiečių “ConocoPhillips”. Į šį pageidavimą “Jukos” reagavo santūriai. Anot ūkio ministro Kęstučio Daukšio, lietuviams buvo atsakyta, kad “jeigu Vyriausybei tai svarbu, jie galės apsvarstyti šį klausimą”. RESPUBLIKA
Vakar su ūkio ministru susitikę lenkų kompanijos “PKN Orlen” atstovai pareiškė už “Mažeikių naftos” akcijas “Jukos” pasiūlę didesnę kainą nei kazachų “KazMunaiGaz”, kurie, neoficialiais duomenimis, pasiruošę sumokėti apie 1,2 mlrd. dolerių. “PKN Orlen” prezidentas Igoris Chalupecas vakar žurnalistams teigė, jog Mažeikių bendrovės vertę nustatė “PKN Orlen” samdyti ekspertai. Lenkų kompanijos atstovas teigė iš ūkio ministro Kęstučio Daukšio išgirdęs, kad Vyriausybė sausį pradės derybas su “PKN Orlen”. Tuo tarpu pats K. Daukšys paneigė, kad su lenkais planuojama derėtis. “Vyriausybė nenusprendė derėtis su “PKN Orlen”. Mes sutarėme, kad apsikeisime laiškais, kuriuose jie detaliau išdėstys atsakymus į tam tikrus mūsų klausimus, tada, jeigu jie mus tenkins, galbūt pradėsime konkretesnius pokalbius kitąmet, bet tai dar nereiškia derybų pradžios”, – teigė derybininkų grupės vadovas. RESPUBLIKA
I. Chalupeco įtikinėjimu, “PKN Orlen” gali užtikrinti nepertraukiamą naftos tiekimą Mažeikių bendrovei. Pasak jo, nors kompanija tarp akcininkų neturi naftos šaltinių savininko, naftą be rūpesčių įsigyja jau 10 metų. Jis paminėjo prieš porą savaičių su firma “Petraco Oil” pasirašytą sutartį dėl 3 mln. tonų naftos tiekimo per metus. “Tai yra beveik pusė “Mažeikių naftos” poreikių, be to, nematau priežasčių, dėl kurių galėtume nutraukti bendradarbiavimą su Rusijos partneriais”, – aiškino “PKN Orlen” prezidentas. “PKN Orlen” taip pat neatmeta galimybės sudaryti konsorciumą su Lietuvos Vyriausybės pasirinktu naftos tiekėju. Tačiau ūkio ministras K. Daukšys abejoja “PKN Orlen” galimybėmis užtikrinti naftos žaliavą Mažeikiams: “Jie tai grindžia savo patirtimi naftos rinkoje dešimt metų. Šiandien tai vienintelė garantija, kurią mes matome, bet kol kas tai mūsų netenkina”. RESPUBLIKA
Igoris Chalupecas pareiškė, kad “PKN Orlen” siūloma kaina už “Jukos” valdomas MN akcijas yra “gerokai didesnė” nei spaudoje minima, kurią neva pasiūlė Kazachstano bendrovė KazMunaiGaz (KMG). Iki šiol Lietuvos žiniasklaidoje remtasi Rusijos spaudos pranešimais, kad KMG už “Jukos” valdomą Mažeikių gamyklos akcijų paketą siūlo 1,1-1,3 mlrd. JAV dolerių. KMG šių skaičių nepatvirtino, tikslios savo pasiūlymo kainos ūkio ministrui teigia neatskleidusi ir “PKN Orlen”. Daugiau žinių iš KMG galima tikėtis šiandien, rytoj – šiomis dienomis planuojamas Kazachstano įmonės prezidento Uzakbajaus Karabalino vizitas į Lietuvą. VERSLO ŽINIOS
ENERGETIKA
Estijos žiniasklaida pranešė, kad šioje šalyje praėjusią savaitę viešėjęs Premjeras Algirdas Brazauskas “netikėtai apsilankė Estijos energetikos įmonėje “Eesti Energia” ir susitiko su pastarosios vadovybe. Anot Estijos dienraščio “Postimees”, “Eesti Energia” valdybos narys Lembitas Valis (Lembit Vali) pranešė, kad susitarta artimiausiu metu pasirašyti ketinimų protokolą, kuriuo remiantis turėtų būti tiriama atominės elektrinės statybų rizika. O technines detales turėtų aptarti “Eesti Energia” ir “Lietuvos energijos” vadovai. Prie šio projekto prisidėti svarsto latviai, tokius ketinimus pareiškė ir lenkai. Apibendrindamas dabar vykstančius pokalbius su Lietuvos kaimynais Artūras Dainius, Ūkio ministerijos sekretorius, sako, kad tai tėra tik “pirminis pozicijų derinimas”, o aktyvesnės diskusijos turėtų prasidėti kitų metų pradžioje. VERSLO ŽINIOS
Ūkio ministerijos turimais duomenimis, prognozuojant labai greitą elektros poreikio augimą uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE), elektrinių galių pakaks iki 2011 m., bet jei elektros energijos poreikis augs lėtai, be naujo reaktoriaus išsiverstume iki 2020 m. O iki 2015 m. pastačius naują 1.250 MW galios bloką, elektrinių galių pakaktų iki 2022 m., jei elektros poreikis augtų lėtai. VERSLO ŽINIOS
FINANSAI
Lietuvai naudingiau atidėti ES biudžeto priėmimą, negu atsisakyti beveik 2 mlrd. litų ES paramos. Todėl derybose Briuselyje Lietuva laikysis griežtos nuostatos, kad britų pasiūlymai dėl ES biudžeto mažinimo yra nepriimtini. “Kol britų siūlymai bus palankesni senosioms ES valstybėms ir prastesni naujosioms narėms, tol sakysim “ne”, – tvirtina Albinas Januška, Užsienio reikalų ministerijos sekretorius. Vakar jis dalyvavo neeiliniame Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų posėdyje, kuriame vienbalsiai nuspręsta palaikyti Vyriausybės nuostatą priešintis ES pirmininkaujančios Didžiosios Britanijos siūlymams dėl 2007-2013 m. ES biudžeto mažinimo. Praėjusią savaitę britai siūlė ES struktūrinę paramą naujosioms ES narėms mažinti 10 proc., o pirmadienio vakarą pateikė oficialius siūlymus, pagal kuriuos parama vidutiniškai mažėtų 8,5 proc. VERSLO ŽINIOS
Britų siūlymus dėl finansinės perspektyvos ES užsienio reikalų ministrai svarsto šiandien, taip pat dar viename susitikime kitą savaitę. Gruodžio 15 d. Briuselyje vyks ES vadovų susitikimas, kuriame ES biudžetas bus svarbiausias klausimas. VERSLO ŽINIOS
Kai kurie socialdemokratai abejoja, ar vadovų susitikime dalyvausiantis Premjeras Algirdas Brazauskas iki galo laikysis principingos pozicijos dėl ES biudžeto. Mat birželį vykusiame ES vadovų susitikime A. Brazauskas sutiko atsisakyti dalies paramos, kad tik biudžetas būtų laiku patvirtintas. Pasak A. Januškos, vadovų susitikime gali būti spekuliuojama tokia Premjero anksčiau išsakyta pozicija. VERSLO ŽINIOS
Lietuvos nuolatinės atstovybės prie ES vadovas ambasadorius Rytis Martikonis pripažįsta, kad sutarimą rasti bus itin sudėtinga ir nesiryžta prognozuoti, ar ministrai bei kitą savaitę į Briuselį susirinksiančios ES viršūnės patvirtins pagrindinius Bendrijos 2007-2013 metų finansinius rodiklius. Interviu su R. Martikoniu – “Kova dėl ES milijardų nerimsta”. KAUNO DIENA
Registrų centras paskelbė Lietuvos nekilnojamojo turto verčių žemėlapius, pagal kuriuos 5 metus bus skaičiuojami mokesčiai. Nuo kitų metų sausio – už komerciniais tikslais naudojamą nekilnojamąjį turtą. Verčių žemėlapį, kuris sudarytas pagal 2005 m. rugpjūčio-spalio mėn. įvykusius realius sandorius, dar turi patvirtinti finansų ministras. VERSLO ŽINIOS
ĮMONĖS
Panevėžio centre beveik du hektarus žemės užimančių bankrutavusios spirito, alkoholio ir techninių produktų gamybos bendrovės “Sema” pastatų dalybos kelia aistras. Bankroto iniciatorių Panevėžio apygardos teisme tvirtinimu, “Semos” turtas siekia 29 mln. litų, tačiau jo rinkos vertė yra gerokai mažesnė, mat dalį turto sudaro nebaigti statyti vandenvalos įrengimai, vargu ar sudominsiantys kokį nors pirkėją. Finansų ministerijai teks gražinti 2,7 mln. litų, kuriuos šiai statybai “Semai” buvo paskolinęs Danijos Karalystės fondas. Panevėžyje niekas neabejoja, kad seniausia miesto įmonė bus likviduota, o vertingiausią jos turtą – pastatus bei sklypą – išparduos naujieji savininkai, viešai pareiškę, kad rengiasi dalyvauti varžytynėse. “Semos” turtą pardavinėti iš varžytynių trokšta dešimt administratorių ir biurų. Ketvirtadienį Lietuvos apeliaciniame teisme paaiškės, kas – Panevėžys ar Kaunas – raikys šį gardų pyragą. RESPUBLIKA
Bet kuriuo atveju “Sema” greičiausiai bus likviduota, kadangi norinčių ją išgelbėti nėra. 1891 metais įkurta Panevėžio spirito ir mielių gamykla, kurioje dirbo apie 400 panevėžiečių, pradėjo smukti, kai ją valdė Beno Gudelio bendrovė “Bennet Distributors”. Per keletą metų “Semos” apyvarta sumažėjo 50 mln. litų, iš darbo buvo atleista 300 darbuotojų. Nuo 1997 metų bendrovė dirbo nuostolingai, patyrė beveik 12 mln. litų nuostolių. B. Gudelis dėl įmonės nuosmukio viešai kaltino valstybę, neleidusią privačiai bendrovei gaminti stipresnius alkoholinius gėrimus. Šią vasarą verslininkas visiškai nusmukdytą ir bankams įkeistą bendrovę pardavė vos už 6 tūkst. litų. Beje, B. Gudelis, atsikratęs “Semos”, neseniai pardavė ir likusį savo alkoholio verslą – bendrovę “Bennet Distributors”. RESPUBLIKA
Marijampolės UAB “Arvi kalakutai” antrus metus paeiliui gavo Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos konsorciumo sertifikatą BRC Global Standard, kurio reikalavimai dėl produktų saugos ir kokybės šiemet buvo dar labiau sugriežtinti. Toks sertifikatas atveria maisto produktams kelią į šios šalies rinką. Ši paukštienos perdirbimo įmonė, plečianti eksportą, šiemet pardavimus padidino beveik 100 proc. Pasak “Arvi kalakutų” direktoriaus Audriaus Banio, ši specializuota kalakutų skerdimo ir kalakutienos perdirbimo įmonė per vienuolika šių metų mėnesių pardavė produkcijos 92 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. “Arvi kalakutų” pardavimai Lietuvos rinkoje padidėjo 75 proc. (nuo 7,8 mln. iki 13,7 mln. litų), o eksportas išaugo 153 proc. – nuo 2,2 mln. iki 5,5 mln. litų. Įmonė produkciją eksportuoja į Latviją, Estiją, Belgiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Airiją, Angliją ir Vokietiją. VERSLO ŽINIOS
Vienintelė Baltijos šalyse emaliuotų ir instaliacinių laidų gamintoja Panevėžio bendrovė “Lietkabelis” tikisi atsidurti tarp patikimiausių Europos laidų gamybos kompanijų. Stambiausios “Lietkabelyje” pagamintų instaliacinių laidų užsakovės – kelios Anglijos bei Airijos kompanijos. Laidų gamintojai prognozuoja, kad šiųmetės pardavimo apimtys sieks apie 80 mln. litų, jau dabar pasiekta 67 mln. litų apyvarta. Pernai “Lietkabelio” apyvartą sudarė 72 mln. litų. Pasak įmonės generalinio direktoriaus Sigito Gailūno, mūsų šalies gamintojai Vakarų užsakovams patrauklūs tuo, jog mažesni transportavimo kaštai, trumpesni terminai. Pavyzdžiui, krovinys iš Kinijos Angliją pasiekia per mėnesį, iš Graikijos – per 2 savaites, o iš Lietuvos – per 4-5 dienas. PANEVĖŽIO RYTAS
PASLAUGOS
Vakar “Respublika” sulaukė skambučių, kad šalies muitinės postuose buvo sutrikęs darbas, o iš Medininkų muitinės posto skambinęs žmogus po pietų pranešė, kad išvažiuoti iš Lietuvos laukia apie 80 automobilių. Pasak Lietuvos muitinės departamento Ryšių su visuomene skyriaus viršininkės Henrikos Rukšėnienės, šalies Muitinės departamentas šiuo metu diegia integruotą Muitinės informacinę sistemą (MIS), todėl vakar ryte nuo 8.30 iki 9.00 val. vyko numatyti planiniai programinės įrangos keitimo darbai. Apie tai iš anksto buvo informuotos visos teritorinės muitinės ir postai. Tačiau tuo pačiu metu, kai buvo keičiama programinė įranga, įvyko gedimas tinklo įrangoje, todėl postuose kompiuteriai tam tikrą laiką veikė su pertrūkiais. RESPUBLIKA
Atsižvelgus į susidariusią padėtį, teritorinėms muitinėms ir postams buvo nurodyta, kad jie turi naudotis Lietuvos muitinės generalinio direktoriaus liepos 1 d. patvirtinta tvarka, kaip dirbti postuose sugedus informacinei sistemai. Informacinės sistemos darbas visiškai atnaujintas ir gedimai buvo pašalinti tik apie 15.30 val. RESPUBLIKA
PREKYBA
Netrukus Klaipėdoje, Taikos prospekte, duris atvers didžiausias Vakarų Lietuvoje prekybos ir pramogų centras “Akropolis”. Parduotuvės, kuriose prekiaujama visoje Europoje žinomų prekinių ženklų gaminiais, 6 kino salių centras “Cinamon”, 18 takelių “Apolo” boulingas, ledo arena, “Eurovaistinė”, sporto klubas, vaikų šalis “Euroopa”, kazino – visa tai įsikurs daugiau nei 75 tūkst. kvadratinių metrų ploto “Akropolyje”. Pramogų zona duris atvers gruodžio 23 dieną. VAKARŲ EKSPRESAS
ELTA
