EKONOMIKA
Po pergalės Briuselyje grįžęs Premjeras Algirdas Brazauskas, kuriam pavyko pasiekti, kad Lietuvai iš Europos Sąjungos (ES) tektų beveik 400 mln. eurų didesnė parama, karštų derybų įspūdžiais vakar dalijosi su Prezidentu Valdu Adamkumi. Šalies vadovas gyrė Premjerą, bet kėlė klausimą, ar Lietuva sugebės panaudoti išsikovotas sumas. Ministro Pirmininko pastangomis Lietuvai per 2007-2013 metus teks daugiau kaip 36 mlrd. litų. Tai reiškia, kad mūsų valstybė kasmet gaus 56 proc. daugiau lėšų, nei vidutiniškai buvo skiriama 2004-2006 metais. Pasak V. Adamkaus atstovės spaudai Ritos Grumadaitės, Prezidentas derybų delegacijos išsiderėtus pinigus vertina kaip didelį Lietuvos laimėjimą, bet kartu šalies vadovas mato ir didelius uždavinius bei atsakomybę, panaudojant šias lėšas. RESPUBLIKA
Po susitikimo su Prezidentu A. Brazauskas paaiškino, kad šiuo metu yra parengta trijų etapų pinigų panaudojimo programa, kurią dar turės įvertinti valstybinės ir nevalstybinės institucijos. Jis taip pat pripažino, kad papildomos lėšos Lietuvai 2007-2013 metų ES biudžete tėra vienas žingsnis, joms panaudoti prireiks daug valios ir organizacinių resursų. Lietuvai, skirtingai nei Latvijai ir Estijai, nepavyko gauti papildomos paramos labiau atsilikusiems regionams, tačiau Premjeras, spaudęs Didžiąją Britaniją pridėti ir šią sumą – 120 mln. eurų, viliasi, kad galiausiai gausime ir juos. Šį klausimą, pasak Vyriausybės vadovo, Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas pažadėjo išnagrinėti, kai Europos Parlamentas imsis naujojo biudžeto tvirtinimo. RESPUBLIKA
A. Brazausko žiniomis, ieškoma būdų, kaip įrašyti šią sumą: “Europos mastu tai nedidelis skaičiukas, mūsų mastu – be abejo, mums kiekvienas milijonas yra brangus, aš manau, kad šis klausimas išsispręs”. RESPUBLIKA
FINANSAI
Šalies bankai steigia grynuosius eurus išduodančius bankomatus, tačiau didelio jų poreikio šiuo metu dar nejaučiama. Klientų aktyvumo tikimasi artėjant euro įvedimo Lietuvoje dienai. Praėjusią savaitę Tarptautiniame Vilniaus oro uoste pradėjo veikti antrasis “Hansabanko” bankomatas, išduodantis grynuosius eurus. Pirmąjį bankas prieš pusantrų metų įrengė Lietuvos pasienyje, netoli Kalvarijų pasienio posto esančioje “Lukoil” degalinėje. “Hansabanko” bankomatai išduoda 10 ir 50 eurų nominalo banknotus. Klientams taikomi tokie pat išgryninimo mokesčiai, kaip ir litus išduodančiuose “Hansabanko” bankomatuose. Du bankomatus, išduodančius eurus, turi ir “Parex” bankas: vieną – Vilniuje, kitą – Klaipėdoje. Bankomatų, išduodančių grynųjų eurų, artimiausiu metu savo klientams ketina pasiūlyti ir bankas “Snoras”. VERSLO ŽINIOS
ĮMONĖS
Konkurencijos tarybos nuosprendis “Mažeikių naftai” dėl galimo piktnaudžiavimo padėtimi rinkoje bus paskelbtas ketvirtadienį. Jeigu būtų apkaltinta – bendrovė žada gintis teisme. Po daugiau nei dvi dienas vykusio posėdžio vakar Konkurencijos taryba (KT) nutarė sprendimą atidėti iki ketvirtadienio. KT specialistai tvirtina nustatę faktų, kad “Mažeikių nafta” (MN) 2002-2004 m. galėjo piktnaudžiauti savo padėtimi rinkoje nustatydama degalų kainas. MN įtarimus neigia ir tikina dirbusi konkurencinėmis sąlygomis, laikydamasi ES įprastos verslo praktikos ir “siekdama naudos vartotojams”. Bendrovė taip pat kritikuoja tarybos tyrimą dėl padarytų ekonominių, teisinių klaidų. Kaip jau anksčiau rašė “Verslo žinios”, jei MN būtų paskirta bauda, galinti siekti iki 10 proc. metinės bendrovės apyvartos (apie 766 mln. litų), bendrovė šį KT sprendimą skųstų teismui. VERSLO ŽINIOS
Klaipėdoje veiklą pradedanti “Fishlita” pašalins žuvų perdirbėjų pajūryje trūkumą ir priims darbuotojus iš užsidariusių įmonių. Žuvų perdirbimo bendrovė “Fishlita”, anksčiau turėjusi pavadinimą “Laivitės žuvis”, anot jos vadovės Ligitos Drungilienės, didžiąją dalį žaliavos pirks iš vietinių žvejų. Bendrovė žuvis šaldys, sūdys, rūkys ir sandėliuos, o produkcija bus realizuojama ir vietinėje, ir užsienio rinkose. Investicijos į įmonės statybą ir įrangą siekia beveik 12 mln. litų, didžioji dalis – per 7 mln. litų – skirta statybos darbams. Gamybos patalpų ir įrangos įsigijimą finansavo SAPARD programa, iš kurios skirta 4,5 mln. litų. Tačiau Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba įtaria, kad ne pagal paskirtį panaudota apie 109 tūkst. litų iš SAPARD fondo, šie pinigai buvo skirti žuvų aušinimo įrangai gaminti. VERSLO ŽINIOS
“Fishlita” priklauso “Baltlantos” įmonių grupei, sukūrusiai žuvininkystės pramonės ciklą nuo žvejybos laivų iki maisto produktų gamybos. Gamybą pradedanti bendrovė jau užversta užsakymais. 3.200 kvadratinių metrų plotą užimančiame ceche 2 pamainomis dirbtų 120 žmonių. VERSLO ŽINIOS
PASLAUGOS
Rygoje duris atvėrė lietuviškų “Centrum” viešbučių grupei priklausantis 4 žvaigždučių viešbutis “Monika”. Investicijos į 5.000 kvadratinių metrų ploto “Moniką” sudarė apie 30 mln. litų, viešbučio statybos truko apie 1,5 m. Viešbutis įsikūręs restauruotame 1885 m. neogotikinio stiliaus pastate. 4 žvaigždučių “Monikoje” yra 80 kambarių, juose galima apgyvendinti 155 svečius. Bronislovo Vainoros, “Centrum” generalinio direktoriaus, manymu, investicijos atsipirks per 10-12 metų, o gal ir greičiau. Vilniuje veikia “Centrum Hotels” 4 žvaigždučių viešbučių grandinei priklausantys “Artis” bei “Ratonda”, 3 žvaigždučių “Uniquestay Hotels” grupei priskirtas “Centrum Uniquestay Hotel”. Naujus viešbučius Latvijos sostinėje netrukus atidarys “Europa Group” viešbučių grupė, į Latvijos sostinę žengia ir “Baltpark”. VERSLO ŽINIOS, LIETUVOS RYTAS
PREKYBA
Inga Skisaker, UAB “Rimi Lietuva” generalinė direktorė, dar iki Naujųjų metų turėtų palikti vieną iš didžiausių mažmeninės prekybos tinklų. Ji šiame poste išdirbo dvigubai ilgiau nei du ankstesni tinklo vadovai – apie dvejus metus. Šaltinių teigimu, I. Skisaker turėtų pasitraukti netrukus. Dabar “Rimi Lietuva” valdo 38 parduotuves: 21 “Rimi Supermarket”, 7 “Rimi Hypermarket” ir 10 mažų kainų parduotuvių “Supernetto”. VERSLO ŽINIOS
RYŠIAI
Pasak 10 metų sukaktį savaitgalį atšventusios telekomunikacijų bendrovės “Bitė Lietuva” atstovų, per visus šiuos metus bendrovės klientai, suskaičiavus visas prakalbėtas minutes, šnekėjo daugiau kaip 8.846 metus. Pusę šių pokalbių trukmės sudaro pačių “Bitės” klientų inicijuoti skambučiai. O nuo 1997-ųjų, Lietuvoje atsiradus galimybei siųsti trumpąsias žinutes (SMS), “Bitės” klientai išsiuntė ir priėmė net 4,2 mlrd. žinučių. Į vienuoliktuosius gyvavimo metus “Bitė” įžengė turėdama daugiau kaip 1, 42 mln. klientų. Naujausiais Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, “Bitės” tinklu besinaudojančių verslo klientų rinkos dalis nuo 2004 metų pradžios išaugo daugiau kaip 10 procentinių punktų ir šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje pasiekė 41,2 proc. VAKARŲ EKSPRESAS
RŪPYBA
Visus, sulaukusius garbingo 100 metų jubiliejaus, nuo šiol pasieks reikalingiausia parama. Artėjant didžiausioms metų šventėms įmonė “Lietuvos dujos” ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (“Sodra”) pasirašė bendradarbiavimo sutartį – dabar visi Lietuvos šimtamečiai sulauks dovanų – dujinių viryklių, televizorių ir kitokių buityje reikalingų daiktų. Pasak “Sodros” direktoriaus Mindaugo Mikailos, šią tradiciją bus siekiama išlaikyti ne vienerius metus. “Sodros” duomenimis, šiais metais duomenų bazėje buvo surasta apie 280 senolių, kuriems artimiausiu metu turėtų sukakti 100 metų. RESPUBLIKA
Vakar 100 metų sukaktį šventė Vilniaus Žirmūnų gyventoja Zofija Gaidukienė. Garbaus amžiaus sulaukusi moteris nesiskundžia rimtais sveikatos sutrikimais, ji mato, girdi, pati vaikšto ir turi gerą atmintį – artimiesiems pasakoja apie savo jaunystės dienas. LIETUVOS RYTAS
Trečiasis TV3, SEB Vilniaus banko ir labdaros projekto globėjos Nomedos Marčėnaitės “Išsipildymo akcijos” koncertas, sekmadienio vakarą vykęs Vilniaus “Siemens” arenoje, pavyko puikiai – per tris valandas trukusį renginį vaikams suaukoti 884.707 litai. Iš viso per septynias trečiosios “Išsipildymo akcijos” savaites net 118 akcijoje dalyvaujančių Lietuvos kūdikių ir vaikų globos namų be tėvų augantiems 6.727 mažyliams suaukota 1 mln. 719 tūkst. 753 litai. Pernai “Išsipildymo akcijos” bankui buvo paaukota beveik 2 mln. litų. RESPUBLIKA
STATYBA
Vakar Kauno savivaldybė sulaukė trijų bendrovių pasiūlymų dėl M. K. Čiurlionio transporto mazgo kairiojo prietilčio statybos. Ekonomikos departamento direktoriaus Alvydo Gineito teigimu, artimiausiu metu bus patikrinta, ar tos bendrovės atitinka kvalifikacinius reikalavimus. Pasak jo, sutartį su koncesininku ketinama pasirašyti iki pavasario. Neoficialiomis žiniomis, M. K. Čiurlionio transporto mazgo kairįjį prietiltį norėtų statyti bendrovės “Kamesta”, “Kauno keliai” ir “Žiežmarių hidrostatyba”. Jeigu pavyktų derybos, jau kitų metų pavasarį turėtų prasidėti M. K. Čiurlionio transporto mazgo estakados statyba. KAUNO DIENA
Neseniai pristatyta Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano koncepcija – bloga žinia tiems, kurie norės statytis namus už gyvenviečių ribų. Mat valdininkai siūlo Vilniaus apskrities ir jos savivaldybių teritorijų planuose numatyti jau esamų gyvenviečių ir miestelių plėtrą ir riboti šį procesą neurbanizuotose, neturinčiose darbo vietų ir aptarnavimo paslaugų teritorijose. Taigi jei Vilniaus apskrities teritorijos bendrasis planas bus rengiamas pagal tokią koncepciją, jį patvirtinus, tiems, kurie nusipirks sklypą už plane numatytos gyvenvietės ribų ir norės ten pastatyti namą, teks palaukti, kol pačioje gyvenvietėje nebebus kur plėstis. Pasak Vilniaus apskrities viršininko Gintaro Gibo, Vilniaus apskrities bendrasis planas reikalingas tam, kad būtų išvengta stichiškos teritorinės plėtros. Neseniai plano rengėjai SĮ “Vilniaus planas” pristatė bendrojo plano koncepciją ir pasiūlė ją apskrities savivaldybėms. RESPUBLIKA
Manoma, kad pasirinkus Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano rengėjų siūlomą koncepciją žemės sklypų kainos turėtų gerokai šoktelėti. “Vilniaus plano” Bendrojo planavimo skyriaus vadovas M. Grabauskas neneigia, kad patvirtinus siūloma koncepcija paremtą planą sklypų kainos gali gerokai pakilti, tačiau laikėsi nuomonės, kad net ir turėdama minusų tokia koncepcija yra gera. Jo įsitikinimu, norintys statytis namus užmiestyje neturėtų pulti į paniką, nes kol kas neaišku, kokią koncepciją pasirinks Vilniaus apskrities savivaldybės. RESPUBLIKA
Šiemet Šiauliuose išasfaltuotos 22 žvyruotos gatvės, rekonstruotos – penkios, aštuonioms išlyginta danga, septynios padengtos žvyruota danga. Iš viso gatvėms remontuoti išleista rekordinė suma – 12 mln. litų. Iš jų ES pinigų – 4,2 mln. litų. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
VERSLAS
Lietuvos verslas supažindinamas su nauju įrankiu – kaip kurti savo ateitį, didinti konkurencingumą ir stiprinti įtaką ES. Tokiu įrankiu gali tapti technologinės platformos. Dalyvaujančios vadinamosiose technologinėse platformose (TP) įmonės padeda nustatyti ilgalaikes strategijas, kurioms ES skiria finansavimą – tai prieš porą metų Europos Komisijos sukurtas įrankis, turintis padėti siekti ambicingų Lisabonos strategijos tikslų. Vakar Ūkio ministerijoje buvo pristatyta Slovėnijos prekybos ir pramonės rūmų bei vieno iš plastiko pramonės branduolių rengiamo mokslinio tiriamojo darbo “Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bei privačių įmonių dalyvavimo ES technologinėse platformose galimybės” įvadinė studija. Kaip Lietuvoje toliau bus kuriamos technologinės platformos, aiškės patirties jau turintiems slovėnams baigus tyrimą, pasiūlius savo sprendimus. VERSLO ŽINIOS
ŽEMĖ
Šiaulių miesto valdžia pagaliau susirūpino mieste veikiančiomis odos perdirbimo įmonėmis, kurių skleidžiamiems teršalams ir smarvei aplinkosaugininkai neabejingi. Labiausiai valdžią piktina miesto centre odos pramonininkų skleidžiama smarvė. Neseniai valdininkų priekaištai buvo pareikšti didžiausiai teršėjai bendrovei UAB “TDL oda”, šiomis dienomis ketinama kalbėtis su kitų bendrovių – UAB “Odos gaminiai ir CO” bei AB “Šiaulių stumbras” vadovais. Pasak Šiaulių miesto mero Vytauto Juškaus, “nors higienistai aiškina, kad mieste tvyranti smarvė jokio poveikio žmonių sveikatai nedaranti, tai kenkia miesto prestižui, be to, akivaizdu, kad kvapas sklinda ne šiaip, o dėl per didelio teršalų kiekio”. Jei iki sausio vidurio odininkai nepradės mažinti aplinkos taršos, jų laukia didelės baudos. “Šiaulius kankina teršalai ir smarvė”. RESPUBLIKA
Panevėžio gamtos mokykla šiemet pirmą kartą surengė Ekoeglutės kūrybos konkursą, jame dalyvauja 10-ies miesto mokyklų atstovai. Per dvi dienas 73 VII-XII klasių moksleiviai sukūrė 45 kalėdines eglutes, kuriose nėra nė vieno spyglio – jaunieji gamtininkai panaudojo tik kankorėžius, samanas, šakeles, uogas. Šias grožybes “Žaliojoje galerijoje” bus galima apžiūrėti visą mėnesį. PANEVĖŽIO RYTAS
ELTA
