ENERGETIKA
Kremliaus į bankrotą įstumtam Rusijos koncernui “Jukos” nebesugebant aprūpinti žaliava Mažeikių įmonės, ši imasi bendradarbiauti su naujais partneriais. Pasirašytoje sutartyje su tarptautine naftos prekybos ir perdirbimo bendrove “Vitol SA” numatyta, kad per “Mažeikių naftai” priklausantį Būtingės naftos terminalą bus eksportuojama 7 mln. tonų, o naftos perdirbimo įmonei patiekta iki 2 mln. tonų žaliavos per metus. Šis susitarimas turėtų padėti “Mažeikių naftai” pagerinti stringančią krovą per Būtingės terminalą ir gauti papildomų pajamų. Rekordinį 722 mln. grynąjį pelną pernai uždirbusi “Mažeikių nafta” gali pelningai dirbti tik stabiliai gaudama naftos. Analitikai mano, kad jeigu įmonei pavyktų užsitikrinti žaliavos tiekimą ir išliktų aukštos perdirbėjų maržos – skirtumas tarp pasaulinių naftos ir naftos produktų kainų – šiemet “Mažeikių naftos” finansiniai rezultatai būtų tokie pat geri kaip pernai ir gerokai viršytų įmonės planus. LŽ
FINANSAI
Gyventojai neskuba deklaruoti pajamų ir turto – likus savaitei iki termino pabaigos, gauta tik maždaug pusė lauktų duomenų. Tačiau Aleksejaus Beliko, Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento direktoriaus, teigimu, tiems asmenims, kuriems reikėjo pateikti vienkartinę turto deklaraciją, iš karto nebus taikoma Administracinės teisės pažeidimų kodekse numatyta sankcija – bauda iki 200 litų. Pasak A. Beliko, “tai pirmasis toks deklaravimas, todėl vadovausimės praėjusių metų praktika – iš karto nieko nebausime.” 2004 m. pajamų mokesčio deklaracijas, vienkartines turto deklaracijas bei metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas mokesčių inspekcija priima iki gegužės 2 dienos. 2003 m. pajamas praėjusiais metais deklaravo apie 363.000 Lietuvos gyventojų. VŽ
ĮMONĖS
Kėdainių UAB “Vesiga”, nors ir apgynė savo investicijų planus teisme, nestatys savo įmonės teritorijoje naujo konservų fabriko, kuris galėtų sudaryti konkurenciją “Vikondos” koncerno valdomam Kėdainių konservų fabrikui. Ar “Vesiga” įgyvendins planuotą projektą, priklausys nuo to, ar daug laiko bylinėdamasi praradusi bendrovė ras naujajam fabrikui vietą ir pinigų. Saulius Grinkevičius, “Vesigos” direktorius ir didžiausiasis akcininkas, teigia, kad 99 proc., jog naujasis fabrikas dabar esančioje padažų bendrovės teritorijoje neiškils. VŽ
“Vesiga” praėjusių metų vasarą planavo šalia dabar esančios įmonės pastatyti naują 4.000 kvadratinių metrų ploto konservų įmonę ir įkurti 70-80 darbo vietų. Bendrovė planavo investuoti į ją 10 mln. litų, o apie 4 mln. litų reikiamų lėšų gauti iš SAPARD. Nors teismai Kėdainių rajono savivaldybės sprendimą uždrausti plėsti gamybos plotus mieste pripažino neteisėtu, S. Grinkevičius kol kas nenusprendęs, ar iš Kėdainių rajono savivaldybės reikalaus žalos atlyginimo. Šiemet jau trečią sezoną “Vesiga” agurkus, kurie buvo pradėti auginti planuojamam verslui, skins pardavimui. Bendrovė žada užauginti jų apie 700 tonų. “Kėdainiuose prieš “Vikondą” nepapūsi”. VŽ
PASLAUGOS
Vilniškė kompiuterinių apskaitos sistemų pardavėja UAB “UCS Baltic” sėkmę užsitikrino prieš kelerius metus viena iš pirmųjų pasiūliusi sprendimų viešojo maitinimo įstaigoms. Šiuo metu pardavimai viešojo maitinimo įmonėms atneša “UCS Baltic” apie 95 proc. pajamų. Evaldo Remeikio, “UCS Baltic” direktoriaus, teigimu, įmonė gali pateikti restoranų tinklams kokybišką sprendimą, leidžiantį visus duomenis valdyti per centrinį biurą. Taip pat teikiamos paslaugos, kurios, anot vadovo, klientams padeda mažinti sąnaudas, palengvinti patiekalų apskaitą bei kontrolę. Šiemet bendrovė planuoja apyvartą padidinti 15 proc., o aptarnavimo kokybei gerinti ketinama investuoti 0,1-0,2 mln. litų. VŽ
PREKYBA
Butų perpardavinėtojai netrukus turėtų sulaukti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) kvietimų atvykti papasakoti apie savo veiklą, o po tokių vizitų butų pirkliams gali tekti sumokėti į biudžetą trečdalį sumos, kurią jie uždirbo prekiaudami nekilnojamuoju turtu. Mat, pasak VMI viršininko pavaduotojo Daivio Zabulionio, iki šiol mokesčių inspektoriai beveik nesidomėjo butų prekeiviais, kurie iš sandorių uždirbdavo nemažai pajamų, tačiau nemokėdavo mokesčių. D. Zabulionio duomenimis, gyventojų pajamos iš prekybos butais skaičiuojamos milijonais litų. Prekybą butais mokesčių inspektoriai linkę traktuoti kaip individualią veiklą, todėl gyventojų gautas pelnas bus apmokestinamas 33 proc. pajamų mokesčiu. “Butų perpardavinėtojams teks dalytis pinigais su valstybe”. LR
RYŠIAI
Didžiausia Lietuvoje interneto ir fiksuotojo ryšio bendrovė “Lietuvos telekomas”, pernai uždirbusi beveik 32,2 mln. litų grynojo pelno, akcininkams iš 2004 m. pelno mokės 0,13 lito dividendų už vieną akciją. Telekomo akcininkams šiemet mokami dividendai yra didžiausi nuo 2001-ųjų, kai iš 2000 m. pelno vienai akcijai teko 0,15 lito dividendų. Kaip buvo nuspręsta praėjusį penktadienį vykusiame “Lietuvos telekomo” akcininkų susirinkime, iš viso dividendams mokėti skirta beveik 101 mln. litų. I šių metų ketvirtį bendrovė taip pat gerai įsibėgėjo – uždirbo 17,24 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 4 kartus daugiau nei 2004-ųjų sausį-kovą (4,3 mln. litų). “Lietuvos telekomui” daugiau nei sekasi”. R
RŪPYBA
Verslininkai piktinasi nelanksčia šalies darbo santykių sistema ir pageidauja liberalesnių santykių tarp darbdavių ir darbuotojams atstovaujančių profesinių sąjungų bei valstybės. Lietuvos pramonininkų teigimu, dabar valstybė sudaro nemažai kliūčių darbdaviams ir darbuotojams susitarti dėl palankių darbo santykių. Šalies verslininkų pozicijai pritaria ir Lietuvoje viešėję Vokietijos darbdavių atstovai. Jie taip pat kritikavo pernelyg didelį valstybės vaidmenį sprendžiant darbdavio ir darbuotojo santykius. LŽ
STATYBA
Vyriausybėje sudaryta darbo grupė sėda rašyti universalios arenos Kaune statybos projektų lyginamosios išvados. To prireikė, kaip jau pranešta, įsiplieskus aštriems ginčams, koks projektas naudingesnis miestui – universali arena Nemuno saloje ar analogiškas statinys Kauno pakraštyje netoli Vytėnų. Pasak Vyriausybės strateginio planavimo komiteto darbo grupei vadovaujančio premjero patarėjo Algirdo Vapšio, grupė surinko ir vakar aptarė informaciją apie abiejų alternatyvių projektų finansavimo galimybes, tačiau nieko išsamiau nekomentavo. Vakar A. Vapšys patikino, kad sprendimui priimti bus laukiama iš atostogų grįžtančio Premjero Algirdo Brazausko. KD
Klaipėdos paplūdimių gelbėtojai šią vasarą turėtų dirbti palankesnėmis sąlygomis. Šiemet ketinama rekonstruoti Smiltynės ir II Melnragės gelbėjimo stotis, pasirūpinti ir didesniu poilsiautojų komfortu, neįgaliesiems padaryti patogesnį privažiavimą prie jūros. Paruošiamieji remonto darbai prasidės jau kitą savaitę. Numatyta, kad paplūdimiai bus sutvarkyti iki birželio 30 dienos. K
ŽEMĖ
Šiandien VĮ Registrų centras oficialiai “Valstybės žiniose” skelbia medžiagą apie Lietuvos žemės vidutinę rinkos vertę (vadinamuosius žemės verčių žemėlapius). Iš statistinės medžiagos matyti, kad kai kuriuose šalies regionuose komercinė bei gyvenamosios paskirties žemė per metus pabrango maždaug du kartus. Valdininkai ramina, kad perskaičiuota žemės vertė įmonių ir gyventojų mokamiems mokesčiams įtakos kol kas neturės. Pagal įstatymą, žemės mokestis tiek įmonėms, tiek gyventojams šiuo metu yra 1,5 proc. sklypo kainos. Pasak Arvydo Bagdonavičiaus, VĮ Registrų centras direktoriaus pavaduotojo kadastrui ir turto vertinimui, Lietuvoje žemės mokesčio skaičiuoti remiantis Registrų centro sudaromais žemės verčių žemėlapiais nedrįstama. Vis dėlto, jei reikiami teisės aktai būtų pataisyti, verčių žemėlapiai taptų mokesčio skaičiavimo pagrindu. Bet kuriuo atveju, taikant tokią metodiką, žemės mokestis kiltų. VŽ
Kelmės rajono valdžia slapčia palaimino danų kiaulininkystės verslą vienoje jautriausių Lietuvos ekologinių zonų – Dubysos slėnyje, vos šeši kilometrai nuo Tytuvėnų. Didžiuliu kiaulių kompleksu paversti vieną gražiausių Šiaurės Lietuvos rajonų danams padėjo Kelmės politikai, kurių nesustabdė ir tūkstančiai prieštaraujančių rajono gyventojų parašų. Danų ketinimams dalį Lietuvos paversti didele kiaulide besipriešinantys žmonės užsieniečių verslą neigiamai vertina dėl neigiamo poveikio aplinkai ir sveikatai, taip pat dėl to, kad sukurtos kelios darbo vietos sužlugdys mūsų ūkininkus, išstums iš rinkos Lietuvos kiaulių augintojus. Atvykėliai pasiims ir milijonines Lietuvai skirtas ES lėšas. LŽ
Investuoti siekiančios Danijos bendrovės generalinis direktorius Klausas Baltsersenas anksčiau buvo samdomas darbininkas ir su žemės ūkiu neturėjo nieko bendra. Jo teigimu, kiaulių verslą Danijoje pradėti jam esą buvę per brangu. Tema: “Danų investicijos grėsmė Dubysos slėniui”. LŽ
Po bendrovės “Klaipėdos pienas” teritoriją vakar rytą klaidžiojo briedis. Pasak gyvūnų globos ir priežiūros tarnybos “Nuaras” administratorės Oksanos Sivkovič, briedis neatrodė pasiutęs. Kad į miestą užklydęs miško gyvūnas buvo sveikas, mano ir Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytoja Ilona Urbutienė. Pasak specialistų, toks miško žvėris uostamiesčio teritorijoje pastebėtas pirmąkart. K
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
