FINANSAI
Vakar keturių valdančiajai koalicijai priklausančių partijų lyderiai pagaliau pasirašė susitarimą dėl mokesčių reformos. Susitarime numatyta gyventojų pajamų mokesčio tarifą nuo 2006 metų liepos 1 dienos sumažinti nuo 33 iki 27 proc., o nuo 2008 metų pradžios – iki 24 proc. Valdžia taip pat numato, kad kitąmet įmonėms bus įvestas naujas solidarumo mokestis, kuris pakeis šių metų liepą panaikinamą kelių mokestį, egzistavusį 12 metų. Šis mokestis galios dvejus metus – 2006 ir 2007 metais. Sutarta nuo kitų metų apmokestinti fizinių asmenų nekilnojamąjį turtą, naudojamą komercinėms reikmėms. Liks galioti ir dabar numatytos nuolaidos ir išlygos, numatančios, kada minėtas turtas neapmokestinamas. Įstatymus, kurie įtvirtins valdančiosios koalicijos Politinės tarybos planuojamos mokesčių reformos nuostatas, Seimas turėtų priimti iki liepos 1-osios. VE, KD, LR, LŽ
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Ugnius Trumpa teigia, kad gyventojų pajamų apmokestinimo tarifą iki 24 proc. reikėjo mažinti maždaug prieš 2-3 metus. Anot jo, 2008 metais Lietuva išliks viena iš daugiausiai darbo jėgą apmokestinančių Europos Sąjungos (ES) šalių ir negalės sėkmingai konkuruoti, nes daugumoje tokias reformas dariusių šalių gyventojų pajamų mokesčiai yra mažesni nei 20 proc. Vyriausybei ir pavienėms ministerijoms buvo pateikta instituto analizė, kuri įrodo, jog ne tik ekonominė teorija, bet reformas vykdžiusių šalių patirtis rodo, kad radikalus mokesčių mažinimas “nusiurbia” pajamų iš šešėlinio verslo. Deja, pasak U. Trumpos, mūsų valdininkai nežiūri, kaip sprendimai paveiks ekonominius procesus. Banko “Nord/LB Lietuva” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis taip pat laikosi pozicijos, kad darbo jėgos apmokestinimas turėjo būti sumažintas gerokai daugiau. VE, KD, LR
Tuo tarpu Vilniaus banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, dabartiniai darbo jėgos apmokestinimo planai leis Lietuvai bent jau smarkiai nepralaimėti konkurencinės kovos kaimyninėms valstybėms, kurios jau dabar turi mažesnius mokesčių tarifus ir ruošiasi ateityje juos dar mažinti. VE, KD, LR
Smulkiajam ir vidutiniam verslui atstovaujančios Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) prezidentas Danas Arlauskas mano, kad pasirinkta mokesčių reforma yra orientuota į stambųjį verslą ir smulkiesiems verslininkams naudos neduos. Premjeras vakar pareiškė, jog gyventojų pajamų mokestį nutarta mažinti ne nuo kitų metų pradžios, o nuo vidurio – dėl “infliacijos profilaktikos”. U. Trumpa tokį sprendimą vertina kaip paslėptą norą kuo toliau nukelti mokesčių reformą pradžią. R. Rudzkis ir G. Nausėda teigė neįžvelgią jokio ryšio tarp “infliacijos profilaktikos” ir gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimo. VE, KD, LR
Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė guodė solidarumo mokestį dvejus metus turėsiančius mokėti verslininkus, jog nuo šių metų liepos iki gruodžio pabaigos jiems neteks mokėti kelių mokesčio ir jie šiek tiek sutaupys. LLRI prezidentas solidarumo mokestį vadina didžiausiu absurdu ir apgavyste. Aršiausiai prieš tokio mokesčio įvedimą jau pasisakė prekybininkai. Pramoninkai savo poziciją dėl valdžios sprendimo viešai ketina išdėstyti kitos savaitės pradžioje. VE, LR
Motyvuodamas sprendimą apmokestinti fizinių asmenų nekilnojamąjį turtą, naudojamą komercinėms reikmėms, Premjeras teigė, jog šis mokestis įvedamas siekiant išlyginti verslo apmokestinimo sąlygas. Jis pabrėžė, kad šiuo mokesčiu nebus apmokestinami kaimo gyventojų statiniai. K. Prunskienės teigimu, šis mokestis sulygins uždarųjų akcinių bendrovių ir individualių įmonių verslo sąlygas. Ekspertai mano, kad žmonės ras kaip išvengti šio mokesčio ir jo surinkimas į biudžetą bus labai menkas. VE, KD
Opozicijos atstovai pareiškė abejojantys, ar galės prisijungti prie vakarykščio koalicinės politinės tarybos pasiekto susitarimo. KD
ĮMONĖS
Pirmojo ketvirčio bendrovės “Klaipėdos nafta” krovos rezultatas šiemet penktadaliu prastesnis nei pernai, bet naftininkai 7 mln. tonų metų prognozės neskuba koreguoti ir iki vasaros tikisi grįžti į pernykštes vėžes. Šiemet sausio-kovo mėnesiais į laivus pakrauta 1,79 mln. tonų naftos produktų – 21 proc. mažiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Tačiau kovo mėnesį “Klaipėdos nafta” dirbo normaliu ritmu ir į laivus pakrovė 710,5 tūkst. tonų naftos produktų, 6 proc. daugiau negu pirmąjį pavasario mėnesį pernai (670,2 tūkst. tonų). Pasak “Klaipėdos naftos” komercijos direktoriaus Ričardo Milvydo, svyravimus lemia “Mažeikių naftos” veikla – terminalo krovinių struktūroje per 70 proc. sudaro “Mažeikių naftos” produkcijos eksportas. LŽ
Populiariausias lietuviškas alus “Švyturio Ekstra” sulaukė profesionalų iš JAV įvertinimo. Ten leidžiamo specializuoto žurnalo “All About Beer” (“Viskas apie alų”) naujausiame numeryje žymūs pasaulio alaus žinovai “Švyturio Ekstra” vadina išskirtiniu alumi. Tradicinėje žurnalo “All About Beer” rubrikoje “Europos alaus apžvalga”, kurią rengia žymiausias pasaulio alaus ekspertas Maiklas Džeksonas, iš kitų europietiškų alaus rūšių išskiriamas ir pirmoje vietoje minimas “Švyturio” alus “Ekstra”. Populiariausią Lietuvoje alų labai gerai vertina ir tautiečiai. Tyrimų bendrovės “AC Nielsen” apklausos duomenimis, “Švyturio” alus laikomas geriausiu Lietuvoje gaminamu alumi (96 proc. apklaustųjų,) bei Lietuvos gaminiu, vertu nacionalinio pasididžiavimo (83 proc. vartotojų). Tai aukščiausi rodikliai tarp Lietuvos alaus gamintojų. VE
PASLAUGOS
Vakar atidaryti du Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro filialai, kurie veiks viešbutyje “Baltpark” ir kruizinių laivų terminale. Pastarajame veiks mobilusis filialas – tris tūkstančius litų centrui kainavęs įrenginys bus pristatomas į terminalą kiekvieną kartą, kai atplauks kruizinis laivas. Pasak Lietuvos turizmo departamento direktoriaus Alvičio Lukoševičiaus, Klaipėda dabar “išpustyta” ir yra labai patraukli užsienio turistams. Vien pernai, turizmo centro duomenimis, Klaipėdoje lankėsi 15 tūkst. turistų, čia buvo atplaukę 48 kruiziniai laivai. Šiemet laukiama 58 kruizinių laivų, pirmasis jų iš Norvegijos atplauks balandžio 14-ąją. K, VE
RYŠIAI
Europos Bendrijos finansuojamame projekte, kuris skirtas ryšiams išlaikyti tarp Europos Sąjungos ir NVS šalių mokslininkų, yra ir klaipėdiečių. Ekspedicijose dalyvavo Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto narų biologų grupė, kuri atliko krevečių biologijos tyrimus Baltojoje, Šiaurės ir Baltijos jūrose. Pasak Klaipėdos universiteto profesoriaus Sergejaus Olenino, šie tyrimai atliekami norint suderinti ES ir NVS šalių mokslinių tyrimų metodiką. Tyrimų išvados taip pat bus pateiktos Europos Komisijai, jos pasitarnaus rengiant retų jūros gyvūnų rūšių apsaugos direktyvas. K
RŪPYBA
Šalia Valkininkų, ant Spenglos upelio kranto, įsikūrę globos namai “Spengla” suteikė prieglobstį 99 asocialių šeimų vaikams. O Valkininkų vaikų ligoninėjė “Pušelė” nuo tuberkuliozės nuolat gydosi po 70-80 vaikų. Alytaus apskrities viršininko administracija, siekdama taupyti, sumanė “Spenglos” auklėtinius perkelti į “Pušelės” korpusus ir visus kartu mokyti. Vaiko teisų apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė susirūpino, kad toks valdininkų sprendimas nepažeistų vaikų interesų. Vieni prarastų teisę sveikai gyventi, kiti – teisę ramiai gydytis. Tema: “Kontrolierė pareikalavo išklausyti vaikus”. LŽ
Vakar J. L. Vynerio labdaros ir paramos fondo iniciatyva Klaipėdos Skulptūrų parke atidaryta pavyzdinė vaikų žaidimų aikštelė. Ją įrengti fondas pasiryžo po praėjusiais metais nesaugiose uostamiesčio žaidimų aikštelėse įvykusių nelaimių, kai žaisdami nukentėjo vaikai. Pasak fondo pirmininko Martino Žaltausko, aikštelei įrengti paramos fondas skyrė 4,5 tūkst. litų. M. Žaltausko teigimu, visus šiuos metus fondas skirs Skulptūrų parkui. VE
STATYBA
Šalia “Klaipėdos” viešbučio, buvusioje automobilių stovėjimo aikštelėje, statomi du daugiaaukščiai biurų ir būstų pastatai. Jie turi iškilti iki spalio, o viso komplekso statybą generalinis rangovas – bendrovė “Palangos statyba” – planuoja baigti šių metų pabaigoje. 21 aukšto pastatai bus skirtingi, tačiau vienodo aukščio – 72 m. Šie namai taps aukščiausi uostamiestyje. K
TRANSPORTAS
Lietuvos valstybinės žvejybos laivyno įmonės “Jūra” bylos užverstos, kaltininkų nerasta. Galbūt kaltininkų ne ten ir ieškota. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo valstybinė žvejybos laivyno įmonė “Jūra” paveldėjo modernų žvejybos laivyną su įvairaus tipo laivais, galinčiais gaudyti ir transportuoti žuvį bet kuriame pasaulio vandenyno regione. Pasak jūrų kapitono Algirdo Kulboko, stebina, kaip gudriai buvo surežisuota “Jūros” išvogimo schema. Valdžios viršūnėms užteko proto sužlugdyti laivyną taip, kad neliktų kaltų. A. Kulboko teigimu, stambaus masto vagystėms, kokia, jo manymu, yra įmonės “Jūra” žlugimas, neturėtų būti taikomas senaties terminas, o tokia nuostata Seime turi būti pakeista. Tai, kad mūsų jūrininkai dirba laivuose su pigių šalių vėliavomis, taip pat yra žvejybos laivyno sužlugdymo rezultatas. K
ŽEMĖ
Ketvirtadienį išvykusi žvalgyti užlietų pamario kelių, kariškių amfibija negrįžo – nuvažiavusi nuo kelio nugrimzdo į ledinį vandenį. Aštuonis žmones iš amfibijos išgelbėjo aplinkiniais keliais į Sausgalvius atvykę Šilutės ugniagesiai. Jie du kartus gumine valtimi plaukė kelis šimtus metrų iki nelaimės vietos. Pirminiais duomenimis, srovės pagauta amfibija greičiausiai atsitrenkė į pievoje stovintį betoninį ganyklos tvoros stulpelį, kuris pramušė dugną. Nugrimzdusi amfibija liko užlietose pievose. Jos nepavyko ištraukti net vakar anksti rytą atplukdytai kitai amfibijai. LŽ, R, LR
Į Lietuvą jau masiškai grįžta paukščiai, parskrido ir gandrai. Ventės rago ornitologinėje stotyje šiomis dienomis žieduojama nuo kelių dešimčių iki poros šimtų paukščių. Šiemet pagal jų grįžimą tikro pavasario pirmoji diena buvo kovo 14-oji, kai per Ventės ragą praskrido daugiau kaip 40 pempių. Pasak Ventės rago ornitologinės stoties vadovo Leono Jezersko, pirmosiomis balandžio dienomis į pamarį masiškai parskrido kirai, liepsnelės, gulbės, žąsys, dančiasnapiai. Kas rytą virš marių ieškodami maisto sklando šimtai kormoranų, užlietose Nemuno deltos pievose trimituoja besiporuojančios gulbės. Nors paukščiai grįžo porą savaičių vėliau nei pernai, L. Jezersko teigimu, jokios anomalijos nėra – pavasaris! K
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”.
ELTA
