ENERGETIKA
Žinią, jog bankrutuojančios Rusijos kompanijos “Jukos” valdoma “Mažeikių nafta” planuoja išmokėti dividendus iš rekordinio praėjusių metų pelno, analitikai vertina kaip ženklą, kad rusai traukiasi iš Lietuvos įmonės ir siekia atsiimti pinigus. Iki šiol “Mažeikių naftos” atstovai tvirtino, kad dividendų įmonė nemokės. Tačiau vakar Premjeras Algirdas Brazauskas netikėtai pareiškė, jog įmonės akcininkams vis dėlto teks 283 mln. litų vertės dividendų. LŽ
Didesnė jų dalis veikiausiai tektų “Jukos” – apie 152 mln. litų, tuo tarpu valstybei liktų 115 mln. litų. “Akcininkų sprendimas išsimokėti dividendus rodytų tai, kad “Jukos” traukiasi ir rūpinasi nebe “Mažeikių naftos” modernizavimu, o savo pačių ateitimi. Atrodo, kad “Jukos” nebesieja savo ateities su Mažeikių įmone ir jau mato ją kitos kompanijos rankose. Ir norėtų pasiimti pinigus, kuriuos, beje, sąžiningai uždirbo, padėdama “Mažeikių naftai” pakilti iš nuostolių”, – pakomentavo banko “Nord/LB” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis. LŽ
FINANSAI
Vakar Seimas po pateikimo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai, kuria siūloma nuo 2006 metų sausio 1-osios gyventojų pajamų mokestį sumažinti nuo 33 proc. iki 24 procentų. Už tarifo sumažinimą balsavo 44 Seimo nariai, prieš – 34, o 4 parlamentarai susilaikė. R, LR
Tuo tarpu tūkstančius litų į partijų rinkimų kampanijas sukišusios įmonės piktinasi valdančiosios koalicijos planais papildomai apmokestinti pelną. Tačiau Finansų ministerija vakar pranešė, kad Vyriausybei teiks Laikinojo verslo mokesčio įstatymo projektą. Kaip jau vakar pranešta, jame dvejiems metams nuo 2006-ųjų siūloma įvesti 4 proc. pelno apmokestinimą. Pasak Premjero Algirdo Brazausko, “tai būtų laikinas mokestis dvejiems metams – nereikia šio mokesčio painioti su nuolatiniu pelno mokesčiu, kuris lieka 15 proc.” Vakar Ministras Pirmininkas teigė, jog mokesčių klausimas bus aptartas kitą pirmadienį posėdžiausiančioje koalicijos partnerių politinėje taryboje. R, LR, LŽ
Smulkiųjų verslininkų apklausos rodo, kad ateityje plėtodami verslą jie neišsivers be paskolų, o valstybės garantijos dažnam jų yra tikras išsigelbėjimas. Šias garantijas teikianti bendrovė “Investicijų ir verslo garantijos” (INVEGA) per pirmąjį šių metų ketvirtį garantavo paskolų smulkiajam verslui už 13,79 mln. litų, tai yra penktadaliu daugiau nei pernai tuo pat metu. 71,7 proc. visų garantijų suteikta verslininkams, kurie ėmė iš bankų paskolas investiciniams projektams įgyvendinti, likusi dalis – skolinosi apyvartinėms lėšoms. LŽ, VŽ
Didieji bankai per pastaruosius porą metų atėmė lyderystę iš Šiaulių banko, kuris 2002 ir 2003 metais pagal INVEGOS garantuotų paskolų sumą buvo vienvaldis lyderis ir tuomet užėmė beveik pusę rinkos. Verslininkams dar ne visada drįstant praverti bankų duris, tuo žada pasinaudoti šalies kredito unijos, kurios pastaruoju metu dėjo daug pastangų, kad sąlygos šalies finansų rinkoje būtų konkurencingesnės. Pernai apie milijoną litų grynojo pelno gavusios šalies kredito unijos smulkiajam verslui skyrė apie penktadalį viso paskolų portfelio. LŽ, VŽ
PASLAUGOS
Vakar Klaipėdos uoste apsilankė pirmasis kruizinis laivas šį sezoną – “Nordnorge” iš Norvegijos. Tokio klaipėdiečių sutikimo norvegai nesitikėjo – jiems lipant iš laivo maršus užgrojo Karinių jūrų pajėgų orkestras, o tautiniais drabužiais vilkinčios merginos puolė sveikinti ir dovanoti gėles. Teigiama, kad šiemet pirmasis kruizinis laivas į Klaipėdą atplaukė itin anksti. 123,3 metrų ilgio, 19,5 metrų pločio ir 4,9 m grimzlės “Nordnorge” laivu keliauja 389 turistai. Norvegai galėjo pirmieji išbandyti Kruizinių laivų terminalo naujoves, tarp jų – mobiliojo Turizmo ir kultūros informacijos centro vežimėlio, paslaugas. Visi kalbinti turistai buvo sužavėti Klaipėda ir apgailestavo, kad turi taip greitai išvykti, o vienas jų pareiškė, jog Klaipėda – “fantastiškas miestas, ir ką čia bepridursi”. VE, K, LŽ, LR
PREKYBA
Potencialūs investuotojai pastaruoju metu apgulę aukcionus, norėdami įsigyti gyvenamųjų namų statybai tinkamų sklypų. Tai skatina miestų savivaldybes skubiai parengti kuo daugiau įvairios paskirties sklypų, kuriuos galima nuomoti ar parduoti, o konkurencijai dėl jų stiprinti pasitelkiamos įvairios rinkodaros priemonės. Pasak Raimondos Gružienės, Klaipėdos miesto savivaldybės Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos, per pirmus šių metų mėnesius Klaipėdos savivaldybė parengė jau 30 sklypų, dukart daugiau negu pernai ir tikisi juos parduoti arba išnuomoti dukart brangiau negu 2004-aisiais. Vitalija Petronytė, Šiaulių miesto savivaldybės Teritorijų planavimo poskyrio vedėja, pastebi, kad “pastaruoju metu į aukcionus susirenka daugybė susidomėjusiųjų”. Kiek sudėtingesnė situacija pajūrio kurortuose, mat Palangoje valdžia kol kas rinkai naujų objektų pasiūlyti negali. VŽ
STATYBA
Lietuvos Vyriausybė jau pritarė Japonijos Vyriausybės pasamdytos organizacijos JICA siūlomam šiauriniam uosto plėtros variantui, t.y. uosto statybai jūroje, priešais Melnragę. Tačiau vėl kyla pasipriešinimo banga, nukreipta prieš giliavandenio uosto ties Melnrage statybą. Seimo narys Vytautas Grubliauskas ketina prašyti Prezidento Valdo Adamkaus išsakyti ir savo nuomonę šiuo klausimu. Jis ketina prašyti Klaipėdos miesto tarybos inicijuoti Klaipėdos miesto gyventojų nuomonės dėl šios statybos tyrimą. Juolab kad giliavandenio uosto statyba – tai ne vien tik melnragiškių problema – Lietuvos piliečiams paliekama tik apie 20 kilometrų ne pačių geriausių paplūdimių, kurių viename tiesiniame metre priversti maudytis daugiau kaip 156 žmonės, ir iš šio paplūdimio dar norima atimti 2 kilometrus naftos ir chemijos terminalui. Klaipėdos inžinieriai įspėja, kad gali būti padaryta klaida, kuri ateityje bus nebepataisoma. VE
Klaipėdiečiai neneigia, jog Lietuvai reikalingas giliavandenis uostas. Tačiau jie siūlo svarstyti tris uosto plėtros variantus. Be minėto japonų siūlomo varianto, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Klaipėdos klubas siūlo uostą plėsti Kuršių marių šiaurinėje dalyje. Uostas būtų atskirtas nuo marių užpilant šiaurinę jų dalį ir paliekant tik 15 metrų pločio proteką. Lietuvos inžinieriai įžvelgia ir Šventosios uosto statybos pranašumus prieš Klaipėdos uostą. Manoma, jog giliavandenį uostą reikia statyti Šventojoje – Būtingėje. Inžinierių manymu, čia galima realizuoti ir japonų idėją – statyti uostą jūroje ir palikti laisvą teritoriją krante. Esą čia galima įrengti uostą, kuriame per metus būtų kraunama iki 300 mln. tonų krovinių. Pasak architekto Petro Lapės, būtina padaryti išsamią Klaipėdos ir būsimo Šventosios-Būtingės uostų palyginamąją studiją ir tik po to priimti galutinį sprendimą. VE
Poilsio ir pramogų komplekso Kopgalyje kūrėjai apimti nevilties – jie būgštauja, kad dėl žuvivaisininkų užsispyrimo neiti į kompromisus nespės laiku paruošti būtinų dokumentų Europos Sąjungos (ES) paramai gauti. Vakar Klaipėdos miesto mero Rimanto Taraškevičiaus svetainėje vyko pirmasis Kopgalio detaliojo plano aptarimas – jame nepasiektas joks rezultatas, tačiau vyko karšti ginčai. Mat minėto komplekso kūrėjai vietoje apleisto žuvivaisininkų baseino nori statyti naują, o per dešimtį metų net projekto baseino renovacijai neparengę mokslininkai jo atiduoti neketina. Karas tarp pramogų komplekso Kopgalyje idėjos šalininkų ir šioje teritorijoje dar nuo septintojo dešimtmečio įsikūrusių žuvivaisos specialistų viešai vyksta jau nuo žiemos. VE, K
TRANSPORTAS
Vakar Aukštaitijoje nutiesto siaurojo geležinkelio Panevėžys – Anykščiai – Rubikiai valdytojai dar nesiryžo skelbti siauruko bankroto, tačiau tokį sprendimą lėmė tik tai, kad siaurukas yra unikalus kultūros paveldo objektas. Ši įžymybė jau skolinga milijoną litų, todėl be Vyriausybės pagalbos šią vasarą važiuos, ko gero, paskutinį sezoną. Vakar dalininkai aptarė 4 siauruko gelbėjimo būdus, jie prašys laikinos Finansų ministerijos ir Vyriausybės pagalbos: šiemet norima 130 tūkst., kitąmet – 300 tūkst. litų. R
Rytų Aukštaitiją, garsėjančią išskirtinio grožio kraštovaizdžiu, manoma, dar labiau išgarsins ją apjuosiantis Aukštaitijos dviračių žiedas, kuris nusidrieks net 360 kilometrų ilgio trasa. Šio dviračių tako techninio projekto parengimą baigianti įgyvendinti Utenos apskrities viršininko administracija tokią galimybę įgijo laimėjusi vieną iš PHARE 2002 metų projektų. Techninio dviračių žiedo projekto, kuris turi būti užbaigtas iki šių metų rugsėjo 1-osios, įgyvendinimas kainuos 127 tūkst. eurų. Uteniškių projektu susidomėjo bendradarbiauti tarpusavyje siūlantys italai bei kaimynai latviai. LR
ŽEMĖ
Vakar Vilniaus Lazdynų Erfurto gatvė atrodė lyg ežeras – iš po žemės šalia čia esančio baseino veržėsi galinga vandens srovė, užliedama gatves ir šaligatvius. Gyventojai vienas kitam rėkė, jog “prakiuro baseinas”. Pasak “Vilniaus vandenų” darbuotojų, dėl grunto poslinkių po žeme esantys vamzdžiai trūkinėja dažnai. Lazdynuose pratrūkęs vamzdis buvo 200 milimetrų skersmens, todėl iš jo išsiveržė galinga vandens srovė. Lazdynų baseinas buvo pilnas vandens, tačiau, trūkus vamzdžiui, prausyklose neveikė dušai, todėl paplaukioti baseine panorę Vilniaus gyventojai į jį buvo įleidžiami pigiau – vietoj 11 litų tereikėjo mokėti septynis. LR
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
