FINANSAI
Finansų ministerija (FM) parengė naują apmokestinimo variantą – įmonių pelnas papildomai bus apmokestinamas 4 proc. Naujasis solidarumo mokestis turėtų galioti 2006-2007 m. FM atstovai mėgina aiškinti, kad tai nėra pelno mokesčio didinimas. “Mes nesiūlom didinti pelno mokesčio – 15 proc. pelno mokestis išlieka. Įvedamas naujas – laikinasis verslo mokestis, kuris sudarys 4 proc. pelno bazės”, – teigia Ričardas Slapšys, finansų ministro patarėjas, ir priduria, kad bendra mokesčio suma bus 19 proc. gauto pelno. Jis tikina, kad šis mokestis galios tik 2 metus, jis esą skirtas biudžeto skylėms užlopyti, kurios tais metais susidarys dėl mažinamo gyventojų pajamų mokesčio. VŽ, KD, LR, R
Rinkos analitikai tvirtina, kad didesnis pelno mokestis atgrasins užsienio investuotojus, o įmonės ieškos būdų, kaip jo išvengti. Ugniaus Trumpos, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento teigimu, “valdžia nenori prisipažinti, kad didina pelno mokestį, nes ilgai palyginti mažas mokestis buvo rinkodaros priemonė, viliojanti investuotojus”. Pasak jo, verta susimąstyti, ar mokestis tikrai laikinas, nes prielaidos, dėl ko jis įvedamas – ilgalaikės. U. Trumpa šį žingsnį vadina papildomu signalu verslui, kad su valstybės finansais kažkas yra blogai: “Tai keičia mokesčių reformos kryptį – kalbėta apie mažinimą, o dabar vidury baltos dienos jau atsiranda didinimas”. Rūta Skyrienė, asociacijos “Investuotojų forumo” vykdomoji direktorė, mano, kad verslui užkraunama nauja mokesčių našta. VŽ, KD, LR, R
Bronislovas Lubys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, netiki, kad šis mokestis bus tikrai laikinas: “Mes – prieš papildomus mokesčius, net jie ir laikini. Juolab kad Lietuvoje tas “laikinumas” gali trukti ir 10 metų.” VŽ
Vidmantas Kučinskas, Marijampolės UAB “Arvi ir Ko” valdybos pirmininkas, išgirdęs šią žinią, ne iš karto ja patikėjo: “Negi einama tokiu keliu? Tai labai blogai. Tos įmonės, kurios dabar sąžiningai moka pelno mokestį, aišku, jį mokės ir toliau, tik jau didesnį, o tos, kurios visaip jo vengė, dar labiau vengs”. Be to, pasak jo, “juk ir investuotojai ateina dėl to, kad pas mus pelno mokestis buvo 15 proc. Nesunku prognozuoti, ką jie darys, kai šis mokestis padidės – kaimynystėje gausu rinkų, kur mokesčiai verslui yra palankesni”. VŽ
“Sodra” rekomenduoja įmonėms numatyti papildomai lėšų, nes metinis atlygis valdybų nariams, t.y. tantjemos, bus apmokestinamas. Mokesčių ekspertų teigimu, siekdama apmokestinti tantjemas valdybos nariams, neturintiems darbo sutarčių su įmone, “Sodra” viršija įgaliojimus. Įstatymas leidžia apmokestinti tik tai, kas susiję su darbo santykiais. “Nors Valstybinio socialinio draudimo įstatymas nenumato tokių išmokų apmokestinimo, “Sodra” bando išplėsti apmokestinimo bazę. Parengtos “Sodros” biudžeto sudarymo taisyklės iš anksto prieštarauja įstatymui. Ir jei įmonė ginčytųsi teisme, ji turėtų laimėti”, – įsitikinęs Gintaras Balčius, advokatų kontoros “Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai Lawin” mokesčių konsultantas. Anot jo, kad įmonėms nereikėtų veltis į teisminius ginčus, taisykles reikėtų taisyti, kol jos nepatvirtintos. VŽ
Tuo tarpu Mindaugas Mikaila, “Sodros” vadovas, pabrėžia, jog tantjemų apmokestinimu bus užkirstas kelias galimiems sukčiavimams. Jis neslepia, kad nors kol kas tantjemų apmokestinimas neteisėtas, į “Sodrą” besikreipiančioms įmonėms rekomenduojama atidėti pinigų papildomoms “Sodros” įmokoms. M. Mikailos teigimu, tokios rekomendacijos leis išvengti nesusipratimų, kai Vyriausybė patvirtins Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles. Taisyklių projektas jau atiduotas svarstyti Vyriausybei. VŽ
ĮMONĖS
Koncerno “Achemos grupė” valdomos didžiausios Klaipėdos uosto krovimo AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” (KLASCO) per 3 š.m. mėnesius krovą pavyko padidinti 12 proc., iki 2,142 mln. tonų, nes krauta kur kas daugiau trąšų bei konteinerių. Gerėja ir bendrovės finansiniai rodikliai. Pernai pirmąjį ketvirtį ji patyrė 7 mln. litų nuostolio, o šiemet tuo pačiu laikotarpiu, negalutiniais duomenimis, uždirbo 1,5 mln. litų grynojo pelno ir maždaug 28 mln. litų pajamų – 6 mln. litų daugiau. Linas Liekis, bendrovės finansų direktorius, tvirtina, kad šiemet biriųjų trąšų terminale krauta apie 200.000 tonų trąšų, pernai tuo pačiu metu – nė vienos tonos. Daugiau būta ir grūdų, jų šiemet krauta 126.000 tonų, o šios veiklos apyvarta išaugo 5 kartus. VŽ
Pasak Valentino Greičiūno, KLASCO generalinio direktoriaus, šiemet bendrovė planuoja investuoti apie 10 mln. litų, daugiausia lėšų bus skirta baigiamai naujai trąšų terminalo linijai ir talpyklai. Pernai KLASCO uždirbo 37.000 litų audituoto grynojo pelno, o šiemet jo tikisi gauti apie 4 mln. litų. VŽ
Biržų “Rinkuškių” alaus darykla, pernai padidinusi pardavimus 20,4 proc., šių metų I ketv., palyginti su 2004 m. tuo pačiu laikotarpiu, augo daugiausia iš Lietuvos aludarių asociacijai priklausančių įmonių – 42,5 proc. Biržiečiai nebijo eksperimentuoti ir netrukus išbandys jėgas alaus tradicijomis garsėjančioje Vokietijoje. Pasak Vido Mežensko, “Rinkuškių” rinkodaros direktoriaus, su vokiečių alkoholinių gėrimų platintojais sutartis jau derinama, netrukus ketinama išsiųsti į šią šalį bandomąją – apie 5 tonų alaus – partiją. Biržų alus kol kas bus platinamas daugiausia Šiaurės Vokietijos žemėse. Vokiečiai domisi ir tamsiu, ir šviesiu “Rinkuškių” alumi. V. Mežensko teigimu, sutartis bus pasirašyta bent metams. VŽ
PASLAUGOS
UAB “Ūkio banko lizingas” (ŪBL) pasirašė tiesioginio bendradarbiavimo sutartį su “Sodra”. Dabar klientai išperkamosios nuomos sutartis galės sudaryti greičiau – nebereikia pateikti “Sodros” pažymėjimų bei pažymų apie pajamas, sutarčiai sudaryti užtenka paso ar asmens tapatybės kortelės. Diegdamas naują klientų aptarnavimo tvarką, ŪBL atnaujino ir supaprastino internetinę klientų aptarnavimo sistemą. ŪBL bendra naujai pasirašytų sutarčių suma 2004 m. išaugo iki 187 mln. litų. Tai 34 proc. daugiau nei 2003 m. (139,5 mln. litų). Bendrovės lizingo portfelio vertė per metus padidėjo 55 proc., nuo 81,2 mln. iki 125,7 mln. litų. Pasak Antano Grigaliausko, ŪBL direktoriaus, panašių augimo tempų tikimasi ir šiais metais. VŽ
PREKYBA
Artėja galas ilgai trunkantiems su viešaisiais pirkimais susijusiems teisminiams ginčams: pakeitus įstatymą teismai tokius skundus turėtų išnagrinėti per trisdešimt dienų. “Viešieji pirkimai taps efektyvesni – palengvės sąlygos ir pirkėjams, ir tiekėjams”, – teigė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorius pavaduotojas Alvydas Rajunčius, komentuodamas Ūkio ministerijos siūlomus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus. Iki šiol kiekvienas pirkimu suinteresuotas tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija pažeidė jo interesus, apskųsdavo jos veiksmus, pateikdavo ieškinį teismui ir nusiteikdavo ilgai bylinėtis. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai šiandien turėtų būti pradėti svarstyti Seime. LŽ
RŪPYBA
Uostamiesčio globos namai perpildyti vaikų, kuriuos paliko tėvai. Dvylika mažylių, kurių amžius svyruoja nuo trijų mėnesių iki septynerių metų, gali būti įvaikinti, tačiau norą auginti svetimą vaiką kol kas yra pareiškusios tik dvi klaipėdiečių šeimos. Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) vedėjos Gražinos Aurylienės duomenimis, per metus vidutiniškai įvaikinama nuo 10 iki 19 mažųjų klaipėdiečių. Daugiau nei pusė vaikų naujas šeimas surado užsienyje. VE
STATYBA
Iki šiol Klaipėdoje dar neiškilo nė vienas dangoraižis, tačiau anksčiau investuotojų užmojus statyti aukštybinius pastatus palankiai vertinę valdininkai jau traukiasi ir kalba apie būtiną tokių statybų motyvaciją. Tikimasi, kad į visus klausimus, kur uostamiestyje būtų geriausia statyti dangoraižius, atsakys Savivaldybės administracijos užsakytas Aukštybinių pastatų išdėstymo Klaipėdoje specialusis planas. Jis turėtų būti parengtas jau paskutinį šių metų ketvirtį. VE
TRANSPORTAS
Vyriausybė, siekdama kompensuoti būsimus praradimus dėl naikinamo kelių mokesčio, didina mokesčius krovininių automobilių naudotojams. Vežėjai jaučiasi apgauti, nes įvedus dar ir solidarumo mokestį mokesčių našta jiems padidėtų daugiau nei kitoms Lietuvos bendrovėms. Vakar Vyriausybė pritarė nutarimui, kuriuo padidino autobusų, krovininių automobilių bei specialiųjų transporto priemonių naudotojo mokestį už važiavimą aukščiausios kategorijos keliais. Vyriausybė nurodo, kad rinkliavos didinamos, nes nuo liepos 1-osios naikinami atskaitymai nuo pajamų į Kelių priežiūros ir plėtros programą (vadinamasis kelių mokestis). VŽ
Donatas Dudonis, Lietuvos automobilių kelių direkcijos Ekonominės analizės skyriaus vedėjas, pripažįsta, jog, net ir padidinus mokestį, tai nekompensuos Kelių priežiūros ir plėtros programos praradimo. Lietuvos automobilių kelių direkcija per metus tikisi surinkti 30 mln. litų minėto mokesčio. Siekiant kompensuoti praradimus dėl naikinamo kelių mokesčio, tikimasi, kad nuo gegužės į Kelių priežiūros ir plėtros programą bus pervedama ne 40 proc., o 50 proc. pajamų iš degalų akcizo. VŽ
Vežėjus piktina tokios naujovės. Mat mokesčiai už automobilius didėja kaip tik tuo metu, kai, pagal mokesčių reformą, kelių mokestį turi pakeisti vadinamasis solidarumo mokestis. “Panaikinus kelių mokestį ir padidinus krovininių automobilių naudotojų mokestį, mūsų vežėjų padėtis turėjo pablogėti nesmarkiai, tačiau, jei bus įvestas dar ir solidarumo mokestis, bus kur kas prasčiau”, – teigia Gintautas Ramaslauskas, vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” Krovinių transporto skyriaus vadovas. Anot jo, dėl didėjančių mokesčių bei brangstančių degalų laukiama vežimų automobiliais kainų augimo. VŽ
ŽEMĖ
Vandens ūkio reformos projektą kritikuojančios savivaldybės nenori kurti bendrų vandentvarkos įmonių. Seime pradėtas svarstyti geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo ūkį reformuosiantis įstatymas vargu ar bus greitai priimtas. Atsižvelgdami į savivaldybių kritiką įstatymo (juo siekiama sustambinti vandentvarkos įmones bei kokybišku geriamuoju vandeniu aprūpinti daugumą šalies gyventojų) projektą pareikalavo tobulinti Seimo Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetai. “Kratomasi bendrų vandentvarkos įmonių”. LŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
