ENERGETIKA
Vakar Vilniaus savivaldybė nurodė baigti šildymo sezoną. Mat šeštadienį vidutinė paros temperatūra buvo 12,5 laipsnio, o sekmadienį – 13,9 laipsnio šilumos. Pagal šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles šildymo sezoną rekomenduojama baigti, kai 3 paras iš eilės vidutinė lauko temperatūra yra aukštesnė nei 10 laipsnių. Tokia rekomendacija galioja pirmus metus. Iki tol šildymo sezoną energetikai baigdavo temperatūrai pakilus aukščiau 8 laipsnių. LR
ĮMONĖS
Uždarosios akcinės bendrovės Lietuvoje linkusios išlaikyti savo paslaptis – tai rodo ir Registrų centro atlikta apklausa. VĮ Registrų centras neseniai užsakė apklausą, siekdamas išsiaiškinti, ar uždarųjų akcinių bendrovių akcininkai sutiktų skelbti informaciją apie savo akcininkus. Tačiau dauguma apklausos dalyvių pareiškė tokiai idėjai nepritariantys. Aido Petrošiaus, Registrų centro atstovo, teigimu, nepritariantieji tokiam paviešinimui teigė, jog tai konfidenciali informacija, dėl to įmonės taptų nesaugesnės. Pritariantieji šiai minčiai tvirtino, jog, įteisinus akcijų deklaravimą, verslas taptų skaidresnis. Šiuo metu duomenis apie uždarųjų akcinių bendrovių akcininkus kaupia VĮ Registrų centras. Pasak jo vadovų, skelbti daugiau duomenų apie įmones reikia politikų valios – būtina pakeisti įstatymus. Šia problema susirūpino ir Seimo konservatoriai. VŽ
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba griežtina prekybininkams, kurie turi mėsines, taisykles ir reikalauja iki 2006 m. sausio 1 d. pašalinti nustatytus trūkumus, jei ne – tarnyba gali sustabdyti jų veiklą. Tuo yra suinteresuotos mėsos perdirbimo įmonės, kurių dalį uždarbio dabar atsiriekia prekybininkai. Ignas Staškevičius, “VP Market” valdybos pirmininkas, stebisi, kad VMVT šiemet griežtina reikalavimus: “Projektai derinti, kai statyti ir įrenginėti mėsos išpjaustymo cechai, vėliau dar kartą derinti ir pasitempta, kai Lietuva stojo į ES”. Pasak jo, apsimoka čia pat prekybos centruose gaminti, galima iš karto reaguoti į paklausą. Tuo tarpu Gintauto Čereškos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėjo pavaduotojo, teigimu, mėsos pramonė norėtų kuo daugiau atlikti paslaugų, šiuo atveju – išpjaustyti mėsą. Todėl mėsininkams ir aktualu, kad taisyklės prekybininkams būtų griežtinamos. VŽ
Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) skaičiuoja netrukus nebeišsiteksianti esamoje teritorijoje ir toliau ketina plėstis pasitelkdama ES lėšas. Pramoninio parko infrastruktūros vystymu suinteresuota Klaipėdos savivaldybė iš Europos struktūrinių fondų tikisi sulaukti per 15 mln. litų paramos. Povilo Vasiliausko, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadybos pirmininko, teigimu, tai leistų sutvarkyti dar 43 ha zonos teritorijos ir sukurti 10-15 sklypų investuotojams, nes dabar turima zonos žemė baigiama išdalyti. Šio projekto vertė – 15,42 mln. litų. Prašoma 15,37 mln. litų paramos. Pasak P. Vasiliausko, šiemet įgyvendinus vykdomus projektus, į zoną bus pritraukta per 700 mln. litų investicijų ir sukurta per 4.000 darbo vietų. VŽ
Kovo pabaigoje poligrafijos įmonės “Garsų pasaulis” atstovai neatvyko pasirašyti sutarties dėl ES struktūrinių fondų finansinės paramos. Tai pirmas kartas, kai įmonė atsisakė jai skirtos paramos, mat skiriama suma, atradus nepagrįstų išlaidų, buvo gerokai sumažinta. Supykę “Garsų pasaulio” vadovai pareiškė imsiantys tik tokią sumą, kokios prašė iš paramos skirstytojų. Pasak “Garsų pasaulio” generalinio direktoriaus Vytauto Vainikonio, “vertintojai apskaičiavo neteisingai”. Gali būti, kad bendrovei bus skirta tokia pati suma, kokios jie pageidavo anksčiau – 6,8 mln. litų, o ne 4,4 mln. litų, kuriuos rekomendavo projekto vertintojai. LVPA šiuo metu svarsto “Garsų pasaulio” prašymą dar kartą išnagrinėti visas projekto aplinkybes. LR
PREKYBA
Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariai stebisi, kaip lengva ranka valstybė atsisako savo turto. XVII amžiuje Vilniuje pastatytus Sapiegų rūmus norima perduoti Valstybės turto fondui (VTF) ir parduoti. Tam atkakliai priešinasi Valstybinė kultūros paveldo komisija. Pasak jos pirmininko Jono Glemžos, “valstybė daro klaidą atsisakydama šio objekto”. LŽ
Pernai Šiaurės Lietuvoje prasidėjęs smulkių ir vidutinių prekybos įmonių vienijimasis plinta po visą Lietuvą – bendradarbiavimo sutartis su Šiaulių UAB “AVS prekyba” šiemet pasirašė Alytaus ir Druskininkų prekybininkai, į prekybos sistemą ketina stoti Ukmergės, Kauno, Klaipėdos įmonės. Pasak Nijolės Švambarienės, “AVS prekybos” direktorės, Smulkių ir vidutinių prekybininkų junginį įkūrusios įmonės siekė sumažinti išlaidas, iš tiekėjų ir gamintojų gauti didesnių nuolaidų bei palankesnių atsiskaitymo sąlygų. “AVS prekyba” išsilaiko iš narių įmokų, kurios siekia 0,2-0,5 proc. apyvartos. Ateityje planuojama centralizuotai tiekti apie 50 proc. visų prekių. VŽ
Vakar vykusiame UAB “VP Market” valdybos posėdyje nutarta, kad Žilvinas Marcinkevičius nuo šiandien grįžta dirbti bendrovės generaliniu direktoriumi. Jis pakeis Vegą Vaitkevičienę, kuri grįžta į ankstesnes – šios įmonės Prekybos departamento direktorės – pareigas. R
RYŠIAI
Nerimsta ginčai dėl kaimiškųjų vietovių plačiajuosčio tinklo projekto RAIN, kuriam prašoma beveik 53 mln. litų paramos iš ES struktūrinių fondų. Nors į diskusijas jau įsitraukė ir Vyriausybė, projekto kūrėjams – Matematikos ir informatikos instituto (MII) bei Susisiekimo ministerijai, su kuria projekto vertintojai rekomendavo pasirašyti partnerystės sutartį, sutarimo pasiekti nepavyksta – to nepavyko padaryti ir vakar vykusiame pasitarime pas Premjerą Algirdą Brazauską. Pasak Premjero, “nesutariama, kas vykdys projektą, nes tai yra didelė atsakomybė, tai yra 50 milijonų – kas imsis atsakomybės ir vykdys? Kol kas žinybos dar ginčijasi”. RAIN projekto, kurio tikslas – nutiesti didelės spartos duomenų perdavimo tinklus į 410 šalies kaimiškųjų seniūnijų, vertinimo procesai jau trunka keturis mėnesius. Šiandien prie derybų stalo vėl turėtų sėsti MII ir Susisiekimo ministerijos atstovai. LR
STATYBA
Balandžio 13-16 dienomis uostamiesčio Lengvosios atletikos manieže vyksiančioje tarptautinėje statybų verslo parodoje “Individuali statyba-2005” savo prekes ir paslaugas pristatys daugiau nei 200 įmonių. Pasak bendrovės “Expo Vakarai” projektų direktoriaus Romualdo Rževuskio, statybos ir interjero apdailos medžiagas, santechnikos bei šildymo įrangą, sodo ir daržo reikmenis, darbo įrankius bei kitas prekes ir paslaugas pristatančios įmonės į parodą atvyksta iš visos Lietuvos, taip pat – Suomijos, kitų užsienio šalių. Pernai šioje parodoje apsilankė apie 20 tūkst. žmonių. VE, K
Lietuvos statybos bendrovės dar šiemet gali tikėtis nemažų užsakymų Klaipėdos rajone statant ES reikalavimus atitinkantį regioninį sąvartyną Dumpiuose. Pirmuosius konkursus generaliniams rangovams, kurie įgyvendintų šį 11,7 mln. eurų vertės projektą, planuojama skelbti antroje metų pusėje. Pasak sąvartyną administruosiančio Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktoriaus Šarūno Reikalo, sąvartyną planuojama pradėti statyti paskutinį šių metų ketvirtį. Nuo 2007-ųjų veiksiantis sąvartynas per 20 metų bus pajėgus sukaupti 2,5 mln. tonų atliekų. Lietuvoje vykstant atliekų ūkio reformai, iš 1.000 sąvartynų liks tik 10 regioninių, įrengtų pagal ES reikalavimus. VŽ
Kaune pirmąjį posėdį surengusios Vyriausybės komisijos nariai vakar apžiūrėjo abi potencialias Kauno sporto rūmų vietas: Nemuno salą ir šalia būsimojo “Mega” centro esančią teritoriją. Komisijos pirmininkas, premjero patarėjas Algirdas Vapšys sukritikavo Nemuno salos projektą, pavadindamas jį “didžiule klaida”. Kaip jau pranešta, Savivaldybė yra parengusi Nemuno salos sporto arenos projektą, tuo tarpu “Mega” centro atstovai kol kas kalba tik apie viziją. KD, R
Vyriausybės komisija sprendžia ne sporto rūmų vietos, o nacionalinės svarbos objekto statuso klausimą. Mat šis statusas garantuotų, kad pavyks gauti Europos Sąjungos paramą. Preliminariais apskaičiavimais, į infrastruktūrą gali būti investuota apie 40-50 mln. litų. Kai kurie komisijos nariai neslėpė, kad būsimųjų sporto rūmų projektas itin svarbus prekybos gigantams “Akropoliui” bei “Megai”. Apie neformalią abiejų šių verslo magnatų kovą prabilo ir kai kurie Kauno miesto tarybos nariai. Komisija savo išvadas turi pateikti iki gegužės 2 dienos. Tačiau po vakarykščio susitikimo Savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Buinevičius dar kartą patvirtino, kad miestas neketina atsisakyti Nemuno salos projekto. KD, R
TRANSPORTAS
Vežėjų asociacijos “Linava” duomenimis, Lietuvos autobusų parkuose iki šiol nepakeista 77 proc. transporto priemonių, kurių amžius siekia daugiau nei 10 metų. Kai kurie parkai autobusų nekeitė nuo pat sovietmečio. Klaipėdos autobusų parkas per pastaruosius metus įsigijo kelerių metų senumo autobusų. Už du autobusus, kurie kursuoja maršrutu Klaipėda-Erfurtas, teko pakloti 900 tūkst. litų. Dabar administracija planuoja “atsikratyti” 7 ikarusų. Pasak bendrovės direktorės Jelizavetos Daugininkienės, įgyvendinant vieną iš Europos Sąjungos direktyvų, keturi į užsienį kursuojantys uostamiesčio autobusai jau yra sertifikuoti žvaigždutėmis – kiekvienas jų turi po keturias. Taip pat sertifikuoti reikės ir kitus autobusus, dėl to kelionės komfortabiliais autobusais dar pabrangs. VE
ŽEMĖ
Nors dar vėsoka, tačiau pavojų žmonių sveikatai keliančios erkės, mėgstančios šilumą ir drėgmę, jau nubudo. Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) Parazitologijos laboratorijos vedėjos Rūtos Ščerbavičienės, nors erkės dar nešokinėja pulkais, jau dabar patartina grįžus iš pasivaikščiojimo paplūdimiu ar pabuvus miškuose, kruopščiai apsižiūrėti kūną. VSC duomenimis, pernai erkės buvo įsisiurbusios 322 Klaipėdos apskrities gyventojams. 2004 m. Laimo borelioze užsikrėtė 92 Vakarų Lietuvos gyventojai, iš jų 48 – klaipėdiečiai. Erkiniu encefalitu pernai susirgo 22 apskrities gyventojai. VE
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
