Praėjusią savaitę paskelbęs, kad už 357 mln. litų perima vienos investicinės bendrovės akcijų, Ūkio bankas uždavė naujų klausimų. Tai dar vienas smūgis banko, kuris vos prieš kelerius metus buvo laikomas didelį augimo potencialą turinčiu lietuviško kapitalo banku, įvaizdžiui. Bet įvaizdis – ne pagrindinis banko rūpestis šiuo metu.
Perėmė „Žalgirio“ stadioną
Lapkričio 5-ąją Ūkio bankas paskelbė užbaigęs bendrovės „Žalgirio sporto arena“ 94,9 proc. akcijų paketo perėmimo sandorį, kuri tapo antrine banko bendrove. Po šio sandorio bankas savo valdomų akcijų dalį minėtoje bendrovėje padidino iki 100 proc.
Rinkos dalyvių dėmesį atkreipė neįprastai didelė šio sandorio vertė, siekusi 357 mln. litų. Greitai paaiškėjo, kad už šio sandorio slypi Ūkio banko investicinės grupės dar 2005 metais įsigytas Vilniaus „Žalgirio“ stadionas ir šalia jo esanti 78 arų dydžio teritorija. Bendra banko balanse atsidūrusio turto vertė sudarė apie 375 mln. litų.
Komercinių šalies bankų veiklą prižiūrintis Lietuvos bankas pareiškė, kad tai yra įprasta praktika ir kad apie šį sandorį jis buvo informuotas, jo procesą aktyviai stebėjo.
Turto perėmimai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą („Žalgirio sporto arena“ savo turtą buvo įkeitusi Ūkio bankui) iš tiesų yra pakankamai įprasta praktika, per pastaruosius kelerius metus taikyta ir kitų komercinių bankų. Praktiškai visi šalies bankai yra įsteigę specialias bendroves už skolas perimto nekilnojamojo turto valdymui.
Bet šiuo atveju pagrindinis klausimas kilo ne dėl paties sandorio fakto, o dėl sandorio ir nekilnojamojo turto vertės atitikimo. Daugiau aiškumo neįnešė ir vėliau viešojoje erdvėje pasirodę komentarai.
Abejonės dėl vertės
Ūkio banko perimto nekilnojamojo turto verte pirmiausia suabejojo Investuotojų asociacija. Anot asociacijos, „Žalgirio sporto arenos“ ataskaitose skelbta, kad 2008 m. vertinimą atliko nekilnojamojo turto agentūra „Ober-Haus“, kuri „Žalgirio“ stadioną įvertino 461 mln. litų, o šalia esantį sklypą – 50 mln. litų. 2011 m. pabaigoje turto vertinimą atlikusi „Baltijos turto vertinimo agentūra“ nustatė atitinkamai 420,5 mln. litų ir 54,4 mln. litų vertes.
Tačiau „Ober-Haus“ greitai patikslino, kad minimų objektų vertinimą atliko 2007 m. ir daugiau jokių paslaugų nei minėtai bendrovei, nei Ūkio bankui neteikė. Kiek tiksliai 2007 m. įvertino „Žalgirio sporto arenos“ turtą, „Ober-Haus“ nenurodė motyvuodama konfidencialumo susitarimu, bet leido suprasti, kad savo ataskaitose ji kalba apie visiškai kitokio dydžio sumas. O minėtas vertes 2008 m. pradžioje tiems objektams iš tiesų priskyrė vertinimą atlikę Registrų centro specialistai.
Nepaisant vertintojų detektyvo, akivaizdu, „Žalgirio“ stadionas per pastaruosius kelerius metus beveik neprarado savo vertės, nors nekilnojamojo turto kainos šalyje nuo 2008 m. pasiekto piko yra sumažėjusios vidutiniškai apie 40 proc. Akivaizdu ir tai, kad avarinės būklės stadionas vargiai būtų vertas 420 mln. litų net ir per patį nekilnojamojo turto kainų piką.
Be to, tai ne pirmas panašus Ūkio banko sandoris. 2009 m. rudenį Ūkio bankas už skolas perėmė bendrovę „Investicinio turto valdymas“ ir taip įsigijo šalia Vilniaus koncertų ir sporto rūmų esančią Teatro areną, kuri įvertinta 98,4 mln. litų.
Klaustukas dėl skolinimo rizikos
Bet klausimai tikrąja perimto turto verte nesibaigė. Ūkio banko turimo 100 proc. dydžio „Žalgirio sporto arena“ akcijų paketo vertė viršijo 80 proc. banko nuosavo kapitalo, kuris rugsėjį sudarė 439 mln. litų.
Įprastomis sąlygomis toks sandoris būtų neįmanomas, nes iš esmės pažeistų šalies Bankų įstatyme nustatytus reikalavimus dėl investicijų, kai bankas negali turėti juridinio asmens įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalies jeigu jos vertė, įtraukta į banko balansą, viršija 15 proc. banko perskaičiuoto kapitalo. Tiesa, kitame šio įstatymo straipsnio punkte nurodoma, kad didesnės balsavimo teisių dalys gali būti įgyjamos laikinai (ne ilgiau kaip vieniems metams) kliento likvidavimo, restruktūrizavimo ar reorganizavimo metu.
Tad jeigu šis sandoris ir nepažeidžia įstatymų, galima tik spėlioti, kaip prieš tai Ūkio bankas apskritai galėjo suteikti tokio dydžio paskolą vienai bendrovei, jei atsižvelgė į iš to galinčias kilti rizikas. Prieš kelias savaites nauju Ūkio banko administracijos vadovu tapęs Arnas Žalys į šį nuogąstavimą atsakė, kad paskola buvo suteikta keliems su minėta bendrove susijusiems asmenims. Bet vargu ar tai labai sumažino skolinimo riziką.
Kadangi bendra minėtų „Žalgirio sporto arenos“ ir „Investicinio turto valdymo“ sandorių vertė siekia apie 500 mln. litų, galima daryti išvadą, kad šioms bendrovėms buvo suteiktos ir atitinkamo dydžio paskolos. Tai reiškia, kad Ūkio banko paskolų portfelyje, kuris vertinamas maždaug 2 mlrd. litų, nemaža dalis paskolų tenka su banku susijusioms įmonėms ar asmenims.
Prarado rinkos dalyvių pasitikėjimą
Vilniaus vertybinių popierių biržos, į kurios sąrašus įtrauktos Ūkio banko akcijos, į šią žinią reagavo vienareikšmiškai – banko akcijos per savaitę prarado ketvirtadalį savo vertės ir, pasiekusios 0,11 euro ribą atsidūrė aštuonerių metų žemumose.
Be to, finansų paslaugas teikiantis „Swedbank Markets“ išplatino trumpą pranešimą, kuriame nurodė daugiau nebeteiksiantis rekomendacijų dėl Ūkio banko akcijų, nes neturi tikslių duomenų dėl jo portfelio kokybės. Prieš kelis mėnesius „Swedbank Markets“ buvo nustatę 0,188 euro tikslinę Ūkio banko akcijų kainą.
Estijos banko LHV padalinys Lietuvoje savo klientams pranešė, kad Ūkio banko akcijoms įkeitimo sandoriuose taikys 0 proc. koeficientą. Kitaip tariant – šių akcijų įkeisti daugiau nebus galima. Tai reiškia, kad banko akcijos buvo prilygintos spekuliaciniams pirkiniams.
Bandys atsikratyti pirkinio
Prieš penkerius metus „Žalgirio“ stadioną ir šalia esančią teritoriją įsigijusi Ūkio banko investicinės grupės kontroliuojama „Žalgirio sporto arena“ ketino plėtoti sporto, verslo ir gyvenamąjį kompleksą. Iš pradžių skelbta, kad investicijų vertė sudarys 1,38 mlrd. litų. Tačiau šie planai taip ir nevirto realybe.
Perėmęs nekilnojamąjį turtą Ūkio bankas neturės laiko užsiimti investicijų planų įgyvendinimu, o pagrindinis jo tikslas bus per artimiausius metus atsikratyti šio turto. Tai bankas ketina daryti suskaidydamas ir bandydamas parduoti šį sklypą dalimis.
Tokiam sumanymui matomai pritaria ir Lietuvos bankas, kurio teigimu, į tiesioginę kontrolę perimtas banko finansuotas turtas sukuria prielaidas efektyvesniems sprendimams disponuojamu turtu.
Spręsti, kaip klostysis šis procesas, yra per anksti. Vis dėlto dabartinė situacija nekilnojamojo turto rinkoje nesuteikia pagrindo dideliam optimizmui.
Nusisukusi sėkmė
Ūkio bankui sėkmingai sekėsi vykdyti plėtrą prieš pastarąją ekonomikos krizę, nuo 2004-ųjų jis sparčiai augino pajamas ir pelną, kuris geriausiais 2007 metais buvo priartėjęs prie 80 mln. litų. Bet nuo 2009 metų bankas praktiškai nesugeba išbristi iš nuostolių.
Kiek daugiau prošvaisčių teikė 2012 metai, bet jų pradžioje bankas kiek netikėtai paskelbė papildomai suformavęs 50 mln. litų atidėjinių, dėl kurių per devynis šių metų mėnesius bankas patyrė 47,8 mln. litų nuostolių. Naujausios žinios apie su „Žalgirio“ stadionu susijusį beveik 400 mln. litų vertės sandorį kelia pagrįstų abejonių dėl banko galimybių dirbti pelningai ir ne tik šiais, bet ir artimiausiais keleriais metais.
Pats bankas pabrėžia, kad rugsėjo 30 d. Ūkio bankas ir Ūkio banko grupė vykdė visus riziką ribojančius normatyvus: Ūkio banko grupės kapitalo pakankamumo rodiklis siekė 13,31 proc., likvidumo – 36,45 proc. Bendrovės „Žalgirio sporto arena“ akcijų perėmimas įtakos banko kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodikliams neturėjo.
Banko paskolų portfelis rugsėjo mėnesio duomenimis sudarė 2,15 mlrd. litų, o indėlių portfelis – 3,47 mlrd. litų. Juridiniams asmenis išduotų paskolų suma buvo didžiausia ir sudarė apie 1,49 mlrd. litų.
