Lietuvos ūkininkai netrukus privalės mokėti akcizą už žemės ūkyje naudojamus degalus.
Artėjant pasėlių deklaravimo laikotarpiui B. Šerelienės svarsto, ar verta tęsti veiklą. Mat ekologiškai ūkininkaujantiems reikia įsipareigoti nemesti šios veiklos bent penkerius metus. A. Repšio nuotr.
Bando derėtis
Žemės ūkio ministerija skelbia, kad Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje žemės ūkiui taikoma 100 procentų nuolaida degalų akcizo mokesčiui, tačiau ES energetinė direktyva reikalauja, kad jie būtų apmokestinami. Todėl siekiama įvesti bent minimalų akcizo mokestį – 2,1 euro cento už litrą degalų.
Kitu atveju bus taikomos sankcijos – nuo 100 iki 550 mln. eurų už 2007–2014 metus ir baudos už įsipareigojimų nevykdymą.
Valdžia teigia, kad toks mokestis nedarys esminės įtakos gamybos sąnaudoms, nes parama sumažės nedaug, o ir dyzelino kaina nukritusi, tačiau ūkininkai mano kitaip.
Kaip sako Žemės ūkio rūmų organizatorė savivaldai Panevėžyje Danguolė Kuzmienė, Žemės ūkio rūmai labai stengiasi, kad toks sprendimas nebūtų priimtas, tačiau, ko gero, ūkininkams teks mokėti akcizą. Žemdirbiai šią žinią vertina neigiamai, nes bet koks kainų pakėlimas jiems kerta per kišenę.
Kaip pavyzdį D. Kuzmienė mini pienininkus, kurie už pieną gauna mažai. Tačiau nemanoma, kad, įvedus akcizą, pieno supirkimo kainos augs, nors išlaidų bus patiriama daugiau.
„Bandoma derėtis ūkininkų naudai“, – teigia D. Kuzmienė.
Išlaidų daugės
Ekologinį ūkį turinti Bronislava Šerelienė sako, kad tokiems reikia daugiau degalų nei įprastiems ūkiams, nes dažniau pasitelkiama technika. Pavyzdžiui, daržovių tarpuvagiai purenami mažiausiai kartą per savaitę.
„Mums būtų labai didelis nuostolis. Ekologiški produktai kainuoja ne tiek daug, kaip turėtų. Parduodame beveik už savikainą – vos kelis centus teuždirbame“, – tvirtina ūkininkė.
B. Šerelienės manymu, gyvenantieji netoli Vilniaus ar Kauno ekologišką produkciją parduoda brangiau nei čia. Mūsų krašte net ir šiek tiek daugiau kainuojančios ekologinės daržovės žmonėms atrodo labai brangios.
Ūkis, jos teigimu, nedidelis – apie 30 hektarų, iš jų tik maždaug pusę užima pasėliai ir daržovės. Ūkininkė sako, kad sunaudojama nemažai dyzelino. Tiesa, kiek išaugtų išlaidos įvedus akcizą, nėra apskaičiavę.
„Mažiesiems ūkininkams tai pražūtis“, – neabejoja moteris.
Artėjant pasėlių deklaravimo laikotarpiui ūkininkė sako svarstanti su šeima, ar verta tęsti veiklą. Mat ekologiškai ūkininkaujantiems reikia įsipareigoti nemesti šios veiklos bent penkerius metus. B. Šerelienės teigimu, būtina gerai apsvarstyti, ar pajėgs įvykdyti tokį įsipareigojimą.
Ūkininkas Kęstutis Ragažinskas taip pat mano, kad papildomos išlaidos žemdirbiams ne į naudą. Tuo labiau kad neaišku, koks bus pavasaris. Jo tvirtinimu, kelios pastarosios žiemos labai nuskriaudė ūkininkus – teko daug ką atsėti, taigi ir degalų reikėjo daugiau, o norma nebuvo padidinta.
Tad dalį teko pirkti ir už juos mokėti visą kainą. Šiemet po tokios žiemos taip pat gali prireikti papildomai pirkti degalų, tad akcizo mokestis dar smarkiau patuštins piniginę.
Faktai
- Iki šiol visos ES valstybės taikė skirtingo dydžio akcizo mokesčio lengvatas žemės ūkio ir vidaus vandenų žvejybos bei akvakultūros sektoriuje.
- Lenkija akcizo mokestį taiko nuo 2006 metų, Estijoje šis mokestis siekia 11,95 cento, Latvija nuo liepos 1 dienos jį didins nuo 2,1 iki 5 euro centų.
- Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad minimalus degalų akcizo mokestis, palyginti su vis dar gaunama valstybės parama, yra labai mažas.
- 2013 metais Lietuvos žemės ūkis dėl beakcizių degalų lengvatos gavo 95 mln. eurų papildomos paramos, o įvedus minėtą mokestį parama vis dar sieks 90 mln. eurų.
Daiva SAVICKIENĖ
