Ši žiema žemės ūkiui veikiausiai bus pridariusi nemenkų eibių. Nors didieji šalčiai tetruko porą savaičių, bet nebuvo sniego, tad daugelyje žieminių pasėlių laukų galima išvysti pageltusius ar nurudavusius plotus. Jų savininkai nerimaujama, kad pasėliai gali būti pražuvę. Reali padėtis paaiškės kiek vėliau, bet jau dabar neabejojama, kad kai kurie ūkininkai patirs nuostolių – pavasarį dalį pasėlių teks atsėti.
Baiminamasi, kad dalį plotų pavasarį gali tekti atsėti. U.Mikaliūno nuotr.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Vygantas Keturakis sako, kad kol kas tai tik spėlionės, nors tikimybė, jog tam tikras procentas žieminių pasėlių yra žuvę, didelė.
„Su rapsais, ko gero, galima atsisveikinti – gal tik pavieniai laukai bus išlikę“, – svarsto jis.
Iššalusių rugių, kvietrugių, V. Keturakio teigimu, tikriausiai bus mažiau. Šaltis turėjo patikrinti ir kviečių veisles: šių, ūkininkų atstovo vertinimu, iššalo apie 20–30 procentų.
„Nėra taip, kad žūtų visi. Gali būti, kad netenkins pasėlių tankumas“, – aiškina V. Keturakis. Jis neabejoja, kad pavasarį ūkininkams teks nemažai skaičiuoti. Pavyzdžiui, jei pasėliai bus reti, reikės apskaičiuoti, koks maždaug gali būti derlius, tada įvertinti, ar nevertėtų pavasarį sėti iš naujo.
Skaičiavimams bus svarbios ir pavasario oro sąlygos.
Nors tikroji situacija išaiškės, kai prasidės augalų vegetacija, jau dabar pirmininkas pataria ūkininkams pasirūpinti sėkla. V. Keturakio manymu, vertėtų iš anksto nusipirkti daugiau sėklos ir neprireikus parduoti, nei vėliau už ją mokėti brangiau.
„Kuo daugiau bijosi, tuo geriau pasiruoši, tuo mažiau bus streso“, – pataria specialistas.
Šaltis be sniego, V. Keturakio teigimu, pasėliams pakenkė labiausiai – Panevėžio krašte šią žiemą buvo iškritę vos keli centimetrai sniego. Rapsams mirtina riba yra 16 laipsnių žemiau nulio, kviečiams – apie 20–22 laipsnius šalčio, o mūsų regione šią žiemą buvo apie 20 laipsnių šalčio, vietomis spustelėjo iki 23 laipsnių.
Iki tol augalai vegetavo, nes buvo anomaliai šilta, ir žiemoti nebuvo pasiruošę – lapuose liko vandens. Pasak V. Keturakio, didelis šaltis susprogdino ląsteles ir atšilus lapai pagelto.
„Lapas dar ne viskas. Reikia skrosti patį augalą ir žiūrėti, kas ten darosi“, – esą pasėlių spalva dar visko nepasako, aiškina specialistas. Pavyzdžiui, net daigams pradėjus nuo apačios pūti rapsų laukas gali atrodyti vis dar žalias.
Dar atsargiai
Bernatonių žemės ūkio bendrovės vadovas Vilmantas Malinauskas sako kol kas nekreipiantis daug dėmesio į laukus, nes viską parodys balandžio mėnuo. Bendrovė rudenį pasėjo kvietrugių, rapsų, kviečių, bet kol neprasidėjo vegetacija, apie jų likimą ankstoka spręsti. Be to, ir orų dar gali būti visokių.
Tiesa, pripažįsta ir V. Malinauskas, šalčiai be sniego pasėliams pakenkė. Bendrovės vadovo teigimu, kai kuriose vietose jau akivaizdžiai matosi, kad speigas bus augalus pražudęs.
„Kad reikės atsėti, esu beveik įsitikinęs, – sako V. Malinauskas. – Neaišku tik kiek ir ką.“
Jo tvirtinimu, aplink Panevėžį dar buvo šiek tiek sniego, o šalyje yra vietų, kur dar prastesnė padėtis.
Ūkininkas Arūnas Čimolonskas patenkintas: kvietrugių šaknys gyvos, rapsai irgi laikosi.
„Kaip ir neblogai atrodo, bet džiaugtis dar negaliu. Reikėtų luktelėti dvi tris savaites“, – apie savo rapsų laukus sako jis.
Nors rapsų lapai ir nurudavę, tačiau patikrinus paaiškėjo, kad šaknys nepažeistos. Jei augalų nenušaldys šaltis per artimiausias savaites, rapsai atsigaus, tikisi ūkininkas. Juolab kad atsėti turimus laukus kainuotų daug: tektų mokėti ir už žemės įdirbimą, ir už sėklą.
Daiva SAVICKIENĖ
