Panevėžio rajone, Dvarininkų kaime esančiame sąvartyne pirmadienį įsiplieskus gaisrui, liepsnos akimirksniu prarijo didžiules baldų ir medienos atliekų krūvas.
Ugniagesiai kartu su sąvartyno darbuotojais ugnį malšino ir gaisravietėje budėjo iki pat ryto.
Baimintasi, kad dėl itin stipraus vėjo liepsnos nepersimestų į šalia esantį mišką.
Kol specialistai aiškinasi, kas iš tiesų įžiebė ugnį, vis garsiau kalbama apie nematomą grėsmę, slypinčią gyventojų šiukšlių maišuose – išmetamas baterijas ir elektroniką, galinčias atliekų kalnus paversti degančiu pragaru.
Ugnis taikėsi į mišką
Pranešimas apie gaisrą Panevėžio regiono atliekų sąvartyne ugniagesius pasiekė pirmadienį 13 val. 39 min.
Į Dvarininkų kaimą netoli Liūdynės išsiųsti penki ugniagesių ekipažai bei mobiliojo štabo automobilis.
Atvykus pirmosioms gelbėtojų komandoms, atliekos jau degė atvira liepsna.
Dėl itin stipraus vėjo ugnis žaibiškai išplito.
Degė seni baldai, susmulkinta ir nesmulkinta mediena, įvairios kitos degios medžiagos – atliekų krūvos, sukrautos maždaug 60 x 30 metrų plote.
Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Vaiginytė teigia, kad gaisrui plisti susiklostė ypač palankios sąlygos.
„Sąvartyne buvo atliekami medienos smulkinimo darbai. Tikėtina, kad proceso metu kibirkštis pateko ant susmulkintų medienos atliekų, o dėl labai stipraus vėjo ugnis išplito akimirksniu“, – aiškino specialistė.
Anot jos, gaisrui plisti buvo palanku ne tik dėl stipraus vėjo, kuris apsunkino gesinimą ir paspartino degimo procesą, bet ir dėl to, kad degė sausa susmulkinta mediena.
„Labai pasisekė, kad ugnis nespėjo persimesti į netoliese esantį miškelį“, – teigė V. Vaiginytė.
Budėjo iki ryto
Gaisrą užgesinti pavyko kelios minutės po 16 val., tačiau darbai tuo nesibaigė.
Atliekų krūvos buvo perkasamos sunkiąja technika, perliejamos vandeniu, tikintis užkirsti kelią pakartotiniam užsidegimui.
Gesinimo darbuose dalyvavo ne tik ugniagesiai.
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui priklausantys traktoriai ir keltuvai perkrovė degusias atliekas, o vanduo buvo vežamas iš įmonės rezervuarų.
Nors gaisras galutinai užgesintas 21 val. 33 min., ugniagesiai pasiliko budėti iki pat ryto – į komandą grįžo tik apie 4 valandą.
Per incidentą išdegė apie 3000 kubinių metrų atliekų.
„Ugniagesiai budėjo iki ryto, taip pat ekipažas nuvyko ir antradienio rytą įvertinti, ar gaisras visiškai lokalizuotas. Krūvos nemažos, užtenka nedaug, kad vėl pradėtų smilkti. Turime visiškai įsitikinti, kad gaisras suvaldytas ir pavojaus nebėra“, – komentavo V. Vaiginytė.
Tiriamas gaisro poveikis aplinkai
Kas iš tiesų įžiebė ugnį sąvartyne, ekspertai dar aiškinasi.
Neatmetama ir versija, kad tarp smulkinamų atliekų galėjo būti patekęs pavojingas objektas.
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Gintautas Ulys teigia, jog priežasčių gali būti ne viena.
„Daroma prielaida, kad smulkinant medienos atliekas pateko išorinis dirgiklis, sukėlęs kibirkštį. Tai galėjo būti bakelis su skysčiu, baterija, smulki elektronika ar kita atliekose pasislėpusi medžiaga“, – sakė jis.
Pasak direktoriaus, darbuotojai iš pradžių bandė gesinti ugnį savo jėgomis, tačiau dėl stipraus vėjo situacija greitai tapo nekontroliuojama.
„Kiek metų atliekame tokius darbus, nieko panašaus nėra buvę. Tačiau nuo tokių netikėtumų nėra apsaugotas niekas“, – pripažino G. Ulys.
Nors pastatai ir įranga nenukentėjo, sudegė didelis kiekis perdirbti paruoštų atliekų.
Sąvartyno veikla po gaisro nesustojo – kol bus sutvarkyta gaisravietė, atliekos bus sandėliuojamos bei tvarkomos kitoje vietoje.
Kadangi degė medienos ir tekstilės atliekos, incidento metu į aplinką pasklido nuodingi dūmai.
Jų poveikį aplinkai dar turės įvertinti specialistai.
„Aplinkosaugininkai nustatys, ar šie dūmai galėjo turėti poveikį aplinkai. Šiuos klausimus spręsime vėliau“, – teigia G. Ulys.
Pavojus – ličio baterijos
Šis gaisras iškėlė problemą, apie kurią atliekų tvarkytojai kalba vis dažniau – netinkamai rūšiuojamos pavojingos atliekos.
Pasak G. Ulio, viena didžiausių grėsmių šiandien yra ličio baterijos, neretai išmetamos kartu su buitinėmis ar stambiagabaritėmis atliekomis.
Jei ličio baterijos suspaudžiamos, deformuojamos ar kitaip pažeidžiamos, staiga pradeda kilti temperatūra, dėl to jos užsidega.
„Daroma prielaida, kad smulkinant medienos atliekas pateko išorinis dirgiklis, sukėlęs kibirkštį. Tai galėjo būti bakelis su skysčiu, baterija, smulki elektronika ar kita atliekose pasislėpusi medžiaga.“
G. Ulys
„Gaisrai sąvartynuose dažnai kyla dėl neatsakingai išmestų baterijų. Problema ta, kad jos kartu su atliekų srautu patenka į smulkintuvus ir dažnai pastebimos jau tada, kai įsiplieskia liepsnos. Jeigu aplinkui yra degių medžiagų, gaisras netrunka greitai išplisti“, – teigia atliekų tvarkymo centro direktorius.
Geriausias būdas apsisaugoti nuo tokių gaisrų, anot pašnekovo, atsakingas rūšiavimas.
G. Ulys atkreipia dėmesį, jog galimybių saugiai priduoti baterijas ir elektronikos atliekas netrūksta – specialūs surinkimo punktai įrengti parduotuvėse, įvairiose įstaigose, didelių gabaritų atliekų aikštelėse.
Visgi baterijos atsiduria ne ten, kur turėtų.
Tokių savaime užsidegančių ar potencialiai pavojingų atliekų, pasak G. Ulio, netgi daugėja.
„Atskirti baterijas atliekų sraute itin sudėtinga, todėl gyventojų atsakomybė tampa esminiu veiksniu mažinant gaisrų riziką. Dalis gyventojų išties atsakingai tvarko elektronikos atliekas, bet vis dar daug jų pašalinama kartu su kitomis atliekomis“, – sako direktorius.
Laidoja sąvartyne
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centre atliekos šiuo metu kaupiamos maždaug trijų hektarų plote.
Dar šeši hektarai jau parengti rekultivuoti, tai yra bus užpilti žemėmis. Tiek teritorijos buvo užpildyta nuo naujojo sąvartyno veiklos pradžios 2009-aisiais.
Pasak G. Ulio, uždarius kaupą, dalis atliekų ilgainiui suyra dėl biodegradacijos procesų, tačiau didžioji jų dalis lieka užkonservuotos.
Atliekų tvarkymo centro direktorius atkreipia dėmesį, kad pavojingos atliekos sąvartyne apskritai nepriimamos. Vienintelė išimtis – asbesto turintys gaminiai, kitaip tariant, šiferis.
„Šios atliekos šalinamos atskiroje sekcijoje, nes šiuo metu nėra galimybių jų perdirbti. Kitos pavojingos atliekos perduodamos specializuotiems atliekų tvarkytojams“, – pasakoja G. Ulys.
Panevėžio regioniniame sąvartyne kilęs gaisras nėra vienetinis atvejis.
Pastaraisiais metais Lietuvoje ne kartą degė atliekų rūšiavimo gamyklos, perdirbimo aikštelės ir atliekų sandėliavimo objektai.
Vienu garsiausių pastarojo laikotarpio tokių gaisrų tapo Vilniuje, Gariūnuose, atliekų tvarkymo gamykloje „Energesman“ kilęs gaisras, kaip manoma, tai atsitiko nuo išorinio šaltinio.
Šių metų pavasarį liepsnos siautėjo ir vienoje Kauno atliekų rūšiavimo įmonių.
