Ugniagesius maitina padėkomis

Priversti taupyti

Kiek išgalėdama taupiusi Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo
tarnyba šįmet priversta dar labiau susiveržti diržus. Skurdus biudžetas prašosi
ugniagesių gelbėtojų malonės – darbuotojai priversti eiti nemokamų atostogų,
atsisakyti išmokų ir kitų įstatymų numatytų privilegijų.

Pasak Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos
(PGV) viršininko Arūno Tautkevičiaus, vieni pareigūnai situaciją supranta ir
geranoriškai reaguoja į siūlomas taupymo priemones, kitiems trūksta kantrybės –
Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų padedami primygtinai reikalauja
to, kas pagal įstatymus priklauso.

A.Tautkevičiaus patikino, kad gyventojai kol kas gaisrininkų
susi-skaldymo nejaučia ir neturėtų pajusti: visi darbuotojai stengiasi savo
pareigas atlikti nepriekaištingai. Keblumų kiltų tik esant itin ekstremalioms
situacijoms, nes veikiausiai pritrūktų ir į pagalbą skubančiųjų, ir transporto
priemonių.

Abejojama, ar situacija šįmet keisis ir gaisrininkai sulauks
geresnio gyvenimo. Tikriausiai dar ne kartą jiems teks tenkintis Priešgaisrinės
apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus vidaus tarnybos generolo
Remigijaus Baniulio padėka už geranoriškumą, supratimą, palaikymą ir pritarimą
taupymo priemonėms.

Būtent tokia padėka Panevėžio ugniagesių vadovo rankose
atsidūrė šios savaitės pradžioje. Generolas visiems priešgaisrinės gelbėjimo
tarnybos pareigūnams, ugniagesiams gelbėtojams ir darbuotojams pareiškė, kad jų
pritariamieji veiksmai suteikė galimybę ir toliau būti reikalingiems žmonėms.
Esą jaučiama konfrontacija neturėtų supriešinti vienų su kitais, o būnant
vieningiems sunkumai bus įveikti.

Skola – dėl avarijos

A.Tautkevičius informavo, kad šįmet finansavimas degalams,
komunaliniams mokesčiams ir kitoms išlaidoms sumažintas daugiau nei 30 procentų.
Visos apskrities beveik 400 darbuotojų darbo užmokesčiui metams skirta 8,5
milijono litų – maždaug tiek, kaip ir pernai, nors mokesčiai išaugo. Mėnesiui
darbo užmokesčiui duota maždaug 708 tūkstančiai litų neatskaičius mokesčių –
vienam darbuotojui apie 1700 litų.

„Deja, nuo pernai liko 180 tūkstančių litų darbo užmokesčio
skola. Tam labiausiai įtakos turėjo teismo sprendimas priteisti 2009 m. sausį
per avariją nukentėjusiesiems ir žuvusiųjų artimiesiems 220 tūkstančių litų
neturtinės žalos. Kai kuriems vis dar mokame pagal suderintą grafiką“, – sakė
pareigūnas.

Panevėžio apskrities PGV viršininkas teigė, kad šįmet imtasi
kelių taupymo būdų. Vienas iš jų – nebekomplektuoti dėl įvairiausių priežasčių
likusių laisvų etatų. Naujo darbuotojo ieškoma tik esant ypatingoms
situacijoms.

„Jei iš darbo savo noru išeina ar už sunkius nusižengimus būna
atleisti nestatutiniais pagrindais dirbantys inspektoriai, operatyvaus ar turto
valdymo skyrių darbuotojai arba gaisrininkai išvyksta į kursus, jų vietos ir
lieka tuščios. Naujų darbuotojų ieškoma tik tada, jei be jų negalime išgyventi.

Šiuo metu neužimti 42 etatai. Stengiamės, kad dėl to darbo
kokybė nenukentėtų. Pagal galimybes darbai buvo perskirstyti. Niekas neklausė,
ar darbuotojai su papildomu krūviu susitvarkys ir kaip tai padarys. O
susitvarkyti būtina, nes turime dirbti pagal įstatymus ir esame labai
kontroliuojami“, – tvirtino pašnekovas.

Gretos retėja

Panevėžio apskrities ugniagesiai gelbėtojai bei jų kolegos turi
ir kitą taupymo būdą – su duotais pinigais šįmet jiems padės išsiversti ir
nemokamos atostogos. A.Tautkevičiaus teigimu, į tokį pasiūlytą būdą taupyti
pavaldiniai reagavo nevienodai. Esą dauguma pritarė, tačiau buvo ir
prieštaraujančiųjų.

„Mano manymu, reakcija priklauso nuo darbuotojo mentaliteto.
Daugiausia triukšmo kelia ne seniausi, bet ir ne naujausi darbuotojai, o tie,
kurie puikiai žino statuto numatytas privilegijas ir uždirba tikrai ne
mažiausiai, tačiau nori gauti dar daugiau. Tarkim, valytoja, kurią nemokamų
atostogų išeiti prašytume tik kritiškiausiu atveju, nes ji uždirba vos minimumą,
jokių pretenzijų nepareiškė. Buvo ir kitų, kurie iškart pasisiūlė išeiti
nemokamai paatostogauti.

Be abejo, visų iš karto neišleidžiame, kad nelaimės atveju
galėtume situaciją suvaldyti. Tiesa, nežinau, kas būtų esant ypatingoms
situacijoms. Nes kartais į vieną gaisrą visi automobiliai išsiunčiami. Jei kokia
labai didelė nelaimė įvyktų, tikriausiai tektų kviestis kolegas iš Šiaulių“, –
kalbėjo pulkininkas.

A.Tautkevičius patvirtino, jog nuo 1991-ųjų ugniagesių
gelbėtojų gretos retėjo ir gan drastiškai. Esą buvo laikas, kai naujų
gaisrininkų į darbą tiesiog nebepriėmė.

Vėliau ir norinčiųjų nebebuvo, nes netenkino atlygis už darbą
bei mokymo sistema. Norinčiuosius prisijungti prie gaisrininkų atbaidydavo ir
nepaprastai griežti medicininės ekspertų komisijos reikalavimai. Todėl dabar
ugniagesių gelbėtojų trūksta.

Justė BRIEDYTĖ