Kyšininkavimo Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) aplinkybės, kurias kaltinamajame akte pateikė JAV teisėsauga, yra „tikros ir tikslios“. Tai patvirtino kyšius davusi bendrovė „Data Systems & Solutions“ (DS&S). Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvoje greitai paaiškės visos aplinkybės.
Faktai išdėstyti juodu ant balto, o DS&S sutiko su JAV teisėsaugos reikalavimu esant reikalui bendradarbiauti su užsienio teisėsauga. Lietuvos prokurorai ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo tyrimą, tačiau jis net esant dideliam norui bus nelengvas. Bylą pagal analogiškus JAV teisėsaugos duomenis dėl „Mercedes-Benz“ gamintojo kyšininkavimo Latvijoje šios šalies pareigūnai tiria jau dvejus metus. Ir kol kas be rezultatų.
JAV Korumpuotos veiklos užsienyje įstatymas (angl. Foreign Corrupt Practices Act, FCPA), veikiantis nuo 1977 m., leidžia bendrovėms išvengti persekiojimo už korupciją užsienyje ir išsipirkti baudomis bei vidinėmis pertvarkomis. Valstybė nesodina žmonių į kalėjimą ir nežlugdo įmonių, bet verčia apsivalyti verslą.
DS&S, pripažinusi 1999–2006 m. davusi kyšius aukštiems IAE pareigūnams, sutiko susimokėti 8,8 mln. JAV dolerių baudą, atleido kyšininkavime dalyvavusius savo darbuotojus, įsipareigojo tęsti įmonės apsivalymą diegdama korupcijos prevencijos ir kontrolės priemones įmonės viduje.
Kaltinimai pagal FCPA pateikti ir tokioms milžinėms kaip „Siemens“, kuri 2008 m. susimokėjo rekordinę 800 mln. JAV dolerių baudą, arba buvusio JAV viceprezidento Dicko Cheney vadovautai energetikos įmonei „Halliburton“, kuri kartu su antrine bendrove turėjo pakloti daugiau nei pusę milijardo dolerių.
Toliau didžiausių baudų eilėje rikiuojasi Jungtinės Karalystės „BAE Systems“ (gynybos sistemos), Nyderlandų „Snampogetti“ir Italijos ENI (energetika), Prancūzijos „Technip“ (energetikos inžinerija), Japonijos „JGC Corporation“ (energetikos inžinerija), Vokietijos „Daimler“ (automobiliai) ir kitos Vakarų valstybių įmonės.
Tačiau šis sąrašas nereiškia, kad Vakarų įmonės užsienyje kyšininkauja dažniausiai. Neskaidrią veiklą užsienyje draudžiantys įstatymai, dėl kurių šie atvejai ir aiškėja, veikia (arba tik pradeda veikti) daugiausia Vakaruose.
„Transparency International“ 2011 m. kyšininkavimo užsienyje tyrimo duomenys rodo, kad mažiausiai užsienyje kyšius duoda (eilės tvarka pagal retumą) Nyderlandų, Šveicarijos, Belgijos, Vokietijos ir Japonijos įmonės. JAV užima dešimtą vietą, o 28 valstybių sąrašo apačioje yra Kinija ir Rusija.
DS&S žada bendradarbiauti
DS&S susitarime su JAV institucijomis, kuriuo baudžiamasis įmonės persekiojimas yra atidedamas, teigiama, kad įmonės bendradarbiavimas tiriant kyšininkavimo IAE atvejį buvo „ypatingas“ ir įmonė suteikė daugybę informacijos, įskaitant elektroninius laiškus, dokumentus, kurie leido kaltintojams tiksliai nustatyti visas aplinkybes. Susitarime, be kitko, teigiama, kad „DS&S“ sutinka, jog aprašytos aplinkybės yra tikslios ir atitinka tikrovę.
„DS&S pripažįsta, sutinka ir patvirtina, kad yra atsakinga už savo pareigūnų, direktorių, darbuotojų ir patikėtinių veiksmus, kaip teigiama Kaltinime ir kaip yra išdėstyta Bylos aplinkybėse <…> ir kad Kaltinime aprašyti įtarimai ir Priede aprašyti faktai yra tikri ir tikslūs.“
JAV prokurorų surašytame kaltinime teigiama, kad kyšiai duoti asmenims, 1999–2002 m. ėjusiems IAE generalinio direktoriaus, Matavimo ir kontrolės departamento vadovo bei jo pavaduotojo, Tarptautinių projektų departamento vadovo pareigas ir pagrindiniam programų inžinieriui (jis įvardijamas „lead software engineer“).
IAE tuomet vadovavo Viktoras Ševaldinas, kuris, jei „Respublikos“ publikuotas interviu yra tikslus, pripažino iš DS&S gavęs prabangų rankinį laikrodį. Kaip rašoma JAV teisėsaugos dokumente, tai buvo 2,7 tūkst. dolerių vertės „Cartier“. V. Ševaldinas teigė, kad laikrodis buvo gimtadienio dovana. Iš jo žodžių galima suprasti, kad dėl to nemato nieko blogo.
Dokumente taip pat teigiama, kad IAE vadovas 2002 m. už DS&S lėšas buvo nuskraidintas atostogų į Havajus („Respublika“ apie tai nepasiteiravo), o kitiems aukštiems IAE pareigūnams per subrangovus, be kita ko, buvo mokami piniginiai kyšiai.
Tyrimą pagal JAV paviešintus duomenis pradėjusi Generalinė prokuratūra IQ atsiųstame atsakyme teigė, kad neturi informacijos, kas yra šie asmenys, „nes tai nėra tyrimo dalykas“, ir patarė kreiptis į IAE. IAE atsakė, kad „tyrimą dėl šio įvykio pradėjo Lietuvos generalinė prokuratūra, todėl Ignalinos AE vadovybė šios informacijos nekomentuoja, kol bus patikrinti amerikiečių tyrime skelbiami faktai“.
Susitarime tarp JAV įmonės ir teisėsaugos rašoma, kad „DS&S tęs visišką bendradarbiavimą su [Teisingumo] Departamentu visais su korumpuotais mokėjimais susijusiais klausimais. Departamento prašymu DS&S taip pat visiškai bendradarbiaus su vietinėmis ar užsienio teisėsaugos institucijomis“.
Po dvejų metų Latvijoje – tyla
Viena didžiausių FCPA bylų prieš dvejus metus nuaidėjo Latvijoje, kur teisėsauga pradėjo tyrimą, tačiau dar nepateikė jokių rezultatų.
Vokietijos bendrovė „Daimler“, gaminanti „Mercedes-Benz“ automobilius, siekdama laimėti viešųjų pirkimų konkursus, davė kyšius mažiausiai 22 valstybėse, tarp kurių yra Latvija, Vengrija, Serbija, Graikija, Turkija, Kinija, Rusija. Pastarojoje pareigūnai pateikdavo dirbtinai išpūstas sąskaitas, kurių bendra vertė siekia dešimtis milijonų eurų, o kainos skirtumą „Daimler“ per tarpininkus pervesdavo į bankų sąskaitas Latvijoje. Iš viso „Daimler“ Rusijoje sumokėjo apie 5 mln. eurų kyšių.
Latvijos pareigūnams, remiantis JAV teisėsaugos duomenimis, „Daimler“ per antrinę įmonę „EvoBus“ ir trečiąsias šalis nelegaliai sumokėjo 1,8 mln. eurų. Jie susiję su 2000–2006 m. vykdytais 30 mln. eurų vertės Rygos miesto autobusų pirkimais.
Byloje, kurią iškėlė Kovos su korupcija ir prevencijos biuras, latviškasis STT atitikmuo, buvo suimtas tik vienas asmuo. Pernai už grotų kuriam laikui pasodintas buvęs Rygos mero patarėjas transporto klausimais Leonardas Tenis.
Taip pat buvo sulaikytas Latvijoje gimęs Švedijos pilietis septyniasdešimtmetis Raimondas Krastiodas, tačiau dėl senyvo amžiaus jis nebuvo suimtas.
Latvijos tiriamosios žurnalistikos laida „Nekâ personîga“ („Nieko asmeniško“) yra teigusi, kad JAV tyrime minimos lengvatinio apmokestinimo bendrovės, per kurias „EvoBus“ mokėjo kyšius Rygos miesto tarybai, priklausė šiam švedui. Be to, teigiama, kad pervedimams buvo naudojamos sąskaitos dabar jau bankrutavusiame „Parex“ banke.
Šį birželį, praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo tyrimo pradžios, Latvijos kovos su korupcija biuro atstovas vienoje televizijos laidoje tarp kitų dalykų minėjo „Daimler“ bylą. Jo teigimu, dveji metai tokioje sudėtingoje byloje yra dar labai nedaug. Tuo metu Rusijoje po dvejų metų tik pateikti pirmieji kaltinimai, ir tai ne visų JAV tyrime minimų ministerijų ar institucijų pareigūnams.
