Panevėžiečių gyvenimo kokybė per metus pagerėjo beveik tris kartus, o Panevėžio rajono žmonių gerokai pablogėjo. Apie tai, kad Aukštaitijos sostinėje per metus įvyko daugybė gerų pokyčių, lemiančių gyventojų gerovę, o rajonas smuko, skelbia žurnalas „Veidas“, šeštus metus atliekantis gyvenimo kokybės tyrimą Lietuvos miestuose ir rajonuose.
Svyravimai
Šiemet šio žurnalo sudarytoje reitingų lentelėje Panevėžio miesto savivaldybė iš 60 savivaldybių užėmė aukštą 13-ą vietą. Pernai ji buvo 38-a.
Panevėžio rajono savivaldybė iš pernai turėtos 20-os pozicijos smuktelėjo į 39-ą.
„Aš jiems tikrai nemokėjau“, – vakar išsprūdo miesto merui Vitalijui Satkevičiui, iš Panevėžio metropolinės įtakos studiją pristatančių specialistų išgirdus apie žurnalo „Veidas“ paskelbtą savivaldybių reitingą.
Meras prisipažino nežinąs, kaip vertinti tuos gyvenimo kokybės tyrimus.
„Reikėtų išanalizuoti, kokiais kriterijais buvo remtasi, kuriose srityse mes padarėme tokią didelę pažangą. Žinoma, smagu, kai gerai įvertina. Bet kokie pokyčiai – geri ar blogi – priklauso ne nuo mero, o nuo kolektyvinių visos miesto valdžios veiksmų. Kita vertus, klausimas, kiek tuos teigiamus pokyčius pajuto žmonės“, – samprotavo miesto vadovas.
Paklaustas, ar jo gyvenimas pagerėjo, V.Satkevičius juokdamasis atsakė, kad pernai jis uždirbo daugiau nei šiemet.
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis ne kartą sakė į įvairius reitingus žiūrintis atsargiai, kitaip sakant, nepriima jų už gryną pinigą.
Santūriai jis vertino ir šių metų pradžioje to paties žurnalo „Veidas“ paskelbtus geriausių šalies merų rinkimų rezultatus. Vadinamajame merų reitinge P.Žaguniui buvo skirta ketvirta vieta.
Ankstesniuose to savaitraščio merų rinkimuose P.Žagunis patekdavo į geriausiųjų dešimtuką: jam 2009, 2010 ir 2011 metais buvo skirtos atitinkamai 7, 10 ir 8 vietos.
Šiemet paradoksas – vieno iš geriausių šalies merų vadovaujama savivaldybė reitingų lentelėje smuko žemyn per 19 pozicijų.
„Sekundei“ nepavyko sužinoti, ką apie tai mano P.Žagunis. Rajono vadovas šiomis dienomis darbo reikalais išvykęs į užsienį.
Vicemeras Antanas Pocius sakė girdėjęs apie rajono nesėkmę, bet negalįs paaiškinti, kodėl jis taip prastai įvertintas. Mero pavaduotojas kol kas neanalizavo gyvenimo kokybės tyrėjų pateiktų skaičių.
„Man atrodo, kad atvirkščiai: rajone vyksta geri pokyčiai: asfaltuojamos gatvės, renovuojamos mokyklos, darželiai, gydymo įstaigos, tiesiamas vandentiekis, mažėja socialinės pašalpos gavėjų, bendruomenės aktyviai naudojasi ES parama“, – kalbėjo jis.
A.Pocius svarstė, kad Savivaldybė teturi menką įtaką, kad sumažėtų didžiausia blogybė Panevėžio rajone – nedarbas.
Paklaustas, ar artėjantis šildymo sezonas dar labiau nesmogs gyventojams, kai šilumą jiems tieks vienas tiekėjas – Velžio komunalinis ūkis, vicemeras atsakė, kad buvusiems Krekenavos komunalinio ūkio klientams teks mokėti šiek tiek brangiau nei pernai, tačiau kainas paskui peržiūrės Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tad esą jos gali ir mažėti.
Vertinimo kriterijai – ne rajono naudai
Iki šiol „Veidas“ savivaldybes reitinguodavo pagal 20 kriterijų, šiemet įtraukė dar šešis: gyventojų vidutinį darbo užmokestį, vaikų, gaunančių nemokamą maitinimą, socialinės rizikos šeimų, socialinių pašalpų ir šildymo kompensacijų gavėjų, pensininkų skaičių ir emigrantų procentą iš kiekvieno savivaldybės per pastaruosius metus. Pastarieji rodikliai Panevėžio rajone, palyginti su miestu, blogesni.
Panevėžiečių vidutinis darbo užmokestis yra 1621 litas, o rajono gyventojų – 1446 litai. Nemokamą maitinimą mieste iš 1 tūkstančio vaikų gauna 268, rajone – 283. Panevėžyje 1 tūkstančiui gyventojų tenka 1,6 socialinės rizikos šeimos, rajone – net 5,6.
Rajone iš 1 tūkstančio gyventojų socialines pašalpas ir kompensacijas gauna 85,7, rajone – 97,8 gyventojo.
Panevėžyje vienam tūkstančiui gyventojui tenka 212,5, o rajone – 218 pensininkų.
Panevėžio mieste emigracija siekia 2,8 proc., rajone – 3,5 proc.
Panevėžyje gyvenimo kokybė geresnė ir kitais aspektais. Pavyzdžiui, nedarbas mieste siekia 11 procentų, o rajone – 12,8 proc.
Panevėžyje tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojų tenka 5007 litai, rajone – tik 154 litai.
Panevėžio rajone, palyginti su miestu, didesnis ir nusikalstamumas. Mieste 100 tūkstančių gyventojų tenka 1135,6, o rajone – 1371,2 nusikaltimo.
Tačiau Panevėžio rajono savivaldybė turi mažiau „blogų“ skolų. Tokiomis gyvenimo kokybės savivaldybėse tyrėjai laiko kreditorinius įsiskolinimus dėl nesugebėjimo subalansuoti išlaidų ir pajamų.
Panevėžio savivaldybės vadinamosios blogos skolos siekia 15 milijonų 641 tūkstantį 700 litų. O Panevėžio rajonas tokių turi tik 34 tūkstančius 500 litų.
Miestas iš viso turi 59 milijonus 546 tūkstančius 500 litų skolų, rajonas – 12 milijonų 5 tūkstančius 800 litų.
Už šaltą vandenį miestiečiai ir rajono gyventojai moka panašiai – atitinkamai 5,87 Lt ir 5,83, o už šilumą tiek pat – po 27,01 Lt.
Panevėžio mieste asfaltuota 99,8, rajone – 81,8 proc. kelių.
Kaimo gyventojai gali pasidžiaugti esą sveikesni už miestiečius. Panevėžio rajone bendro sergamumo rodiklis vienam tūkstančiui gyventojų yra 5307, mieste – 6341,2. Dešimčiai tūkstančių panevėžiečių tenka 40,3 gydytojo, rajono gyventojų – 13,8.
Klausimas – būti ar nebūti
Gyvenimo kokybės miestuose ir rajonuose tyrėjai pateikia ir prieštaringų vertinimų. Pavyzdžiui, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis mano, kad valstybei tikslingiausia investuoti į penkių didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – plėtrą.
Vilniaus universiteto profesorė demografė Dovilė Krupickaitė teigia, kad dirbtinai sukurtiems darbininkiškiems didmiesčiams – Šiauliams ir Panevėžiui – nėra šansų atsigauti.
Tiems provincijoje gyvenantiems žmonėms, kurie neturi verslininko gyslelės, negali susirasti normaliai mokamo darbo, ji pataria važiuoti laimės ieškoti į Vilnių, Klaipėdą ar Kauną.
Demografė prognozuoja, kad anuomet dirbtinai sukurtuose pramoniniuose centruose, kaip Panevėžys, Marijampolė, Telšiai, Tauragė, Šiauliai, Utena, gyventojų ir toliau mažės.
Situacija pasikeistų nebent atėjus dideliems investuotojams.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
