Lietuva ruošdamasi pirmininkauti ES Tarybai renkasi taupiausią variantą.
Tyrimas apie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai poveikį ekonomikai rodo, kad norint „uždirbti“ reikia pirmininkavimui skirti daugiau lėšų. Tačiau Vyriausybė žada išleisti kuo mažiau valstybės lėšų.
Užsienio reikalų ministerijoje pristatytas tyrimas, kuris turėjo atskleisti, kokios naudos gali tikėtis Lietuva 2013 metų antroje pusėje, kai pirmininkaus ES. „Tą naudą lietuviai mėgsta pačiupinėti“, – teigė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, aiškindamas, kodėl pasirinkta tirti ekonominį aspektą.
Tačiau konsultacijų bendrovės „Ernst & Young“ atlikta studija atskleidė, jog „pačiupinėjamos“ ekonominės naudos bent jau valstybės biudžetas nepajus.
Remiantis skaičiavimais, jei Lietuva skirs pirmininkavimui 265 mln. litų, sukurta pridėtinė vertė bus 191 mln. litų. Tai reiškia, kad Lietuvai pirmininkavimas „išeis į minusą“. Seimo patvirtintas pirmininkavimo biudžetas yra 214 mln. litų. Tad ekonominė grąža bus dar mažesnė.
Pasak tyrimą pristačiusio „Ernst & Young“ valdymo konsultacijų partnerio Lino Dičpetrio, jeigu Lietuva išleistų papildomų lėšų, tai ekonominė grąža būtų teigiama. Pavyzdžiui, padidinus pirmininkavimo biudžetą iki 300 mln. litų, Lietuvai grįžtų 45 mln. litų didesnė suma.
Tyrimo autoriai siūlo daugiau pinigų skirti Lietuvos vardui garsinti bei įvaizdžiui gerinti ir pirmininkavimo veiklos kokybei užtikrinti. Geresnis Lietuvos įvaizdis padidintų užsienio investicijas bei Lietuvos eksporto srautus. „Išleidus 1 litą Lietuvos žinomumui didinti, 40 litų sugrįš investicijomis“, – teigia L. Dičpetris.
Tačiau A. Ažubalis pabrėžė, kad Lietuva pirmininkaudama vis tiek taupys ir daugiau prašyti pinigų iš valstybės biudžeto nesiruošiama: „Lietuva pasirinko taupiausią variantą“. Papildomų lėšų ministerijos ieškos nebent iš rėmėjų.
Užsienio reikalų ministras siūlo į ekonominę naudą žvelgti plačiau ir primena, kad Lietuva iki 2013 metų iš Europos Sąjungos bus sulaukusi iš viso 44 mlrd. litų paramos.
Iš 3000 planuojamų pirmininkavimui skirtų renginių tik 180 vyks Lietuvoje. Konferencijas bus stengiamasi rengti nekomercinėse patalpose.
Gauti daugiau ekonominės naudos iš pirmininkavimo ES Tarybai ir neišleisti papildomų pinigų L. Dičperis siūlo kruopščiai parenkant renginių temas: „Tinkamai surežisuota renginių tematika padėtų pritraukti daugiau investicijų“.
Tiesa, nepriklausomai nuo iš biudžeto skirtų lėšų daugiausia tiesioginės naudos iš pirmininkavimo gaus turizmo sektorius. O bendra ekonominė nauda Lietuvai turėtų siekti apie 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Austrija pirmininkavimo ES metu sulaukė 1,1 proc. BVP prieaugio.
