72 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų nepatenkinti tuo, kaip demokratija veikia Lietuvoje.
Didėja Lietuvos gyventojų nusivylimas šalyje įvykusiomis demokratinėmis bei ekonominėmis reformomis. Daugumos požiūriu, per praėjusius dvidešimt metų įvykę pokyčiai turėjo neigiamą įtaką pragyvenimo lygiui, šalies vidinei tvarkai bei viešajai moralei. Tokios išvados pateikiamos gruodžio 5 dieną pristatytame Vašingtone įsikūrusio tyrimų instituto „Pew Research Center“ viešosios nuomonės tyrime.
Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos, Rusijos ir Ukrainos gyventojų požiūrį į demokratinius, ekonominius bei socialinius pokyčius po Sovietų sąjungos žlugimo.
Iš visų apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų net 72 proc. nepatenkinti tuo, kaip demokratija veikia Lietuvoje. Paprašyti pasirinkti tarp demokratinės valstybės valdymo formos ar valdymo būdo, paremto stipria vieno žmogaus lyderyste, 40 proc. pasirinko antrąjį variantą. Palyginti su 2009 metais atliktos apklausos duomenimis, pasitikėjimas demokratiniu valdymo būdu smuko 10 proc. Tik 35 proc. apklaustųjų 2009 metais ir 25 proc. šiemet išreiškė tvirtą paramą egzistuojančiai valdymo formai.
Tyrimas parodė, kad žemas pasitikėjimo lygis demokratija kaip valdymo forma veikiau susijęs su demokratinių institucijų veiklos efektyvumu ir pilietinių laisvių užtikrinimu, o ne su noru atsisakyti demokratijos siūlomų vertybių.
Ekonominiai pokyčiai taip pat susilaukė gana neigiamo Lietuvos gyventojų įvertinimo. Daugumos nuomone, iš politinių ir ekonominių pokyčių daugiausia naudos turėjo privataus verslo savininkai ir politikai. Tik 20 proc. respondentų pritarė teiginiui, kad pokyčiai buvo naudingi paprastiems žmonėms.
Lyginant dabartinę situaciją su situacija nepriklausomybės atgavimo pradžioje įžvelgiamas pragyvenimo lygio pagerėjimas. 1991 metais tik 9 proc. apklaustųjų tikėjosi teigiamos ekonominių ir politinių pokyčių įtakos pragyvenimo lygiui, o 87 proc. laukė pablogėjimo. Tuo tarpu 2011 metų apklausoje 33 proc. respondentų pripažino, kad pokyčiai teigiamai paveikė pragyvenimo lygį, o 56 proc. įžvelgė neigiamus padarinius.
Kartu pastebėta, kad ekonominiai ir politiniai pokyčiai turėjo neigiamos įtakos šeimos vertybėms (2011 m. 50 proc. jų būklę pripažino pablogėjusia, palyginti su 23 proc. 1991 m.), tautiniam pasididžiavimui (atitinkamai 30 ir 7 proc.), viešajai moralei (55 ir 37 proc.) ir žmonių bendram sutarimui (48 ir 40 proc.). Tačiau pastebėtas teigiamas postūmis link gyventojų geresnių tarpusavio santykių (45 ir 57 proc.).
Lietuvos gyventojai išlieka vieni aktyviausių šalies narystės Europos Sąjungoje (78 proc.) ir NATO (65 proc.) rėmėjai. Artimiausiais Lietuvos sąjungininkais įvardintos Europos Sąjunga (21 proc.), Latvija (20 proc.) ir Jungtinės Amerikos Valstijos (19 proc.). Didžiausiomis grėsmėmis – Rusija (39 proc.), Kinija (9 proc.) ir Baltarusija (9 proc.).
Labai panašios visuomenės nuotaikos užfiksuotos ir Rusijoje bei Baltarusijoje. Nepasitenkinimą tuo, kaip šalyje funkcionuoja demokratija, išreiškė 81 proc. apklaustų ukrainiečių bei 63 proc. rusų. Kiek didesnė šių šalių piliečių parama stipriam vienos asmenybės valdymui: 57 proc. rusų ir 60 proc. ukrainiečių remia „kieto kumščio“ valdymo būdą. Taip pat dauguma piliečių neigiamai atsiliepia apie perėjimą prie rinkos ekonomikos: tik 42 proc. rusų ir 34 proc. ukrainiečių mano, kad perėjimas buvo naudingas, palyginti su atitinkamai 54 proc. ir 52 proc., apklaustų 1991 metais.
Tyrimo rezultatai neturėtų ypatingai stebinti. Jau seniai žinomas visuomenėje vyraujantis nusivylimas šalies valdžia ir valstybinių institucijų veikla. Tą patvirtina šių metų spalį rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa, kurioje net 83 proc. respondentų išreiškė nepasitikėjimą Seimu, o 77 proc. – Vyriausybe. Tuo tarpu prezidento institucija pasitiki 69 proc. apklaustųjų, o prezidentė Dalia Grybauskaitė pelnė 80 proc. palankumą visuomenės lyderių apklausoje. Akivaizdu, kad kol parlamentas ir Vyriausybė neįgis visuomenės pasitikėjimo ir paramos, šalies gyventojai ieškos sutarimo ir vienybės šalies vadovo asmenyje.
Taigi Lietuvos gyventojų nuomonė mažai tesiskiria nuo apklaustųjų Rusijoje ir Ukrainoje, ypač palyginus šalių pasiekimus per praėjusius dvidešimt metų, nors Lietuva kur kas daugiau nuveikė įtvirtindama demokratijos bei rinkos ekonomikos principus ir sėkmingai sugebėjo užtikrinti pamatines piliečių teises. Tuo tarpu Rusiją šiuo metu drebina masiniai protestai dėl suklastotų rinkimų rezultatų, o Ukrainos valdžia vykdo politinį susidorojimą su opozicija, kas dar labiau silpnina ir taip trapią šios šalies demokratiją.
Išsamesnė informacija apie tyrimą.
