Universalios arenos statytojams prasiskolinusi Panevėžio savivaldybė gali būti įsukta į bylinėjimosi maratoną. Miesto biudžete 6 mln. litų skolai grąžinti nesurandantys Savivaldybės vadovai žvilgsnius nukreipė į valstybės iždą. Tačiau Seimo nariai Panevėžio valdininkus ragina, užuot žvalgiusis į svetimą kišenę, patiems mažinti Savivaldybės išlaidas ir ieškoti pinigų atsiskaityti su verslininkais. Areną statęs Panevėžio statybos trestas tikisi pinigų sulaukti per vasarį ir teismą vadina kraštutine priemone skolai atgauti.
Vasarį dar lauks
Nors Panevėžio universali sporto arena duris atvėrė prieš daugiau nei tris mėnesius Savivaldybės valdininkai vis dar suka galvas, iš kur paimti milijonus litų atsiskaityti su rangovais.
Areną statęs Panevėžio statybos trestas vis dar laukia iš didžiausios praėjusių metų užsakovės miesto Savivaldybės 7,8 mln. Lt. Vyriausybė iš valstybės iždo sutiko padengti 1,8 mln. Lt, tačiau likusi kelių milijonų skolos dalis lieka pakibusi ore.
„Teismas būtų kraštutinė priemonė skolai atgauti, o mes norime susitarti gražiuoju. Turim konkrečių Savivaldybės pažadų pinigus grąžinti. Jei jie bus vykdomi, į teismą nesikreipsim, nors šiandien nieko nebestebina besibylinėjantys ūkio subjektai“, – teigė Panevėžio statybos tresto vadovas Dalius Gesevičius.
Anot jo, konkretaus skolos grąžinimo termino Savivaldybės vadovai nėra pažadėję, tačiau įmonę patikinę atsiskaitysiantys artimiausiu metu.
„Pažadėjo, kad vasarį bus grąžinama. Be abejonės, kiekvienas litas įmonei reikšmingas, ypač dabartiniu sunkmečiu. Bet savam mieste gyvename ir per teismą skolos „išmušinėti“ nenorime. Kai pažadėtu laiku neatgausime pinigų, tada ir spręsime, ką toliau daryti“, – pripažino PST direktorius.
Laukia politinio
sprendimo
Savivaldybės vadovai pripažįsta neturintys realaus plano, kaip atsiskaityti su arenos statytojais. Pasak administracijos direktoriaus Stasio Karčinsko, tokios galimybės miesto biudžetas neturi ir skolos grąžinimą palieka politikų pečiams.
„Kreipsimės į Seimą, sieksime, kad Vyriausybė prisidėtų prie arenos statybos, vis dėlto objektas pripažintas nacionalinės reikšmės. Jei politikai išprašys iš Vyriausybės pinigų, savo veiksmus aš jau greitai atliksiu“, – teigė S.Karčinskas.
Milijoninę valstybės paramą Panevėžiui dosniai žadėjo dėl nutylėtos krizės ekonomikos ekspertų iki šiol kritikuojama buvusi Vyriausybė, netgi tikino skolą padengsianti formuojant 2009-ųjų biudžetą.
„Visada girdėjome pažadus ieškoti pinigų. Juk areną statėme ne Panevėžiui. Joje bus atstovaujama Lietuvai 2011 m. Europos krepšinio čempionate. Vyriausybė turėtų tą įvertinti“, – mano S.Karčinskas.
Planuoja dar skolintis
Skolą rangovams padengti iš valstybės iždo viliasi ir Panevėžio meras Povilas Vadopolas. Tačiau miesto vadovas pripažįsta nematantis galimybių per vasarį atsiskaityti su PST.
„Per vasarį galima būtų tik susitarti dėl grąžinimo – gauname iš Vyriausybės pinigus, ar ne. Ir tų dar gruodį numatytų 1,8 mln. litų realiai sulauksime tik po pusmečio“, – aiškino P.Vadopolas.
Miesto vadovas tikino pasinaudosiantis galimybe su panevėžiečių išrinktais Seimo nariais apie Savivaldybės skolą pasikalbėti penktadienį šiems atvažiavus į pasitarimą apskrities viršininko administracijoje.
Plačiau skaitykite vasario 4 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Pakiliai ir
oriai atidarę Panevėžio universalią sporto areną miesto vadovai neišmano, iš kur
gauti milijonus litų atsiskaityti su rangovais.
