Graikijos planuojamos taupymo priemonės sulaukia daugybės gyventojų protestų, tačiau TVF ir ES atstovai teigia, kad jos nepakankamos.
Graikijos ministras pirmininkas George’as Papandreou penktadienį susitinka su opozicijos atstovais ir mėgins gauti jų paramą numatomoms taupymo priemonėms. Tačiau euro grupės pirmininkas Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude’as Junckeris ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) teigia, kad priemonės yra nepakankamos, todėl gali būti sustabdytas anksčiau šaliai skirto 110 mlrd. eurų paramos paketo tiekimas.
TVF kitą mėnesį gali neskirti 12 mlrd. eurų Graikijai priklausančios paramos, pranešė J. C. Junckeris, išgąsdindamas rinkas, kad šalis gali nesugebėti įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Jo atstovas spaudai vėliau patikslino, kad parama bus skirta tuo atveju, jeigu Europos Sąjungos (ES) ir TVF atstovus įtikins Graikijos numatytos taupymo priemonės.
Graikijos vyriausybė ketvirtadienį pradėjo privatizavimo programą, tačiau ES ir TVF atstovai kritikuoja, kad ji nepakankamai ambicinga. Todėl šalies ministras pirmininkas G. Papandreou penktadienį susitinka su opozicijos partijomis ir mėgins gauti jų paramą griežtesniam taupymui.
TVF atstovė spaudai Vašingtone taip pat patvirtino, kad graikai gali negauti kitos paramos dalies, nes nevykdo įsipareigojimų stiprinti šalies finansus. TVF tikisi, kad jam negalint skirti kitos paramos dalies Graikijai, naštą prisiims Europos valstybės.
„Tačiau šis planas neveiks, nes kai kurie parlamentai – Vokietijos, Suomijos, Nyderlandų ir kiti – nėra pasiruošę to padaryti“, – sakė J. C. Junckeras. Jam antrino Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte: „Mes labai atidžiai stebime tai, ką daro TVF.. Jeigu jie nepasakys, kad Graikija neturėtų gauti kitos paramos dalies, mes taip pat jos neduosime“.
Kaltina apgaule
Tuo metu buvęs Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas Otmaras Issingas sakė, kad Graikija prie euro zonos galėjo prisijungti tik apgaulės būdu. Ekonomisto teigimu, bloko lyderiai iki šiol buvo „pernelyg mandagūs“ ir nesiėmė adekvačių sankcijų, kurios būtų padėjusios išvengti skolų krizės.
„Kai aš dirbau ECB, kentėjau kiekvieną kartą, kai šalys neatitikdavo kriterijų. Turėjo būti atidesnis stebėjimas, griežtesnis tikrinimas ir daugiau sankcijų“, – sakė 75-erių O.Issingas.
Nobelio premijos laureatas ekonomistas Paulas Krugmanas spaudos konferencijoje tvirtino, kad egzistuoja 50 proc. tikimybė, jog Graikijai gali tekti palikti euro zoną, nes jos skolos tampa nepakeliamos. Šalies obligacijų turėtojai, jo teigimu, rizikuoja patirti didžiulis nuostolius.
Tačiau Graikijos vyriausybės atstovas spaudai George’as Petalotis kiek anksčiau teigė, jog šalis neturi planų išstoti iš euro zonos.
