Samanynės kaimo gyventojai kasdien su nerimu stebi orų prognozes. Baiminamasi, kad pašalus žvyruotą į miestą vedantį kaimo keliuką padengus sniegui ir ledui, iki nelaimės bus tik vienas žingsnis, mat vietos verslininkas prie pat kelio iškasė tvenkinį.
Tamsiuoju paros metu pamatyti, kur baigiasi kelias ir kur tyvuliuoja vanduo, – sėkmės dalykas. Tačiau aplinkosaugininkai bejėgiai, mat tvenkinys žuvims veisti įrengiamas pagal visus projektus ir turint statybos leidimus.
Kaip „Sekundei“ pasakojo Samanynės kaimo gyventojas Bronius Jankūnas, žemės kasinėjimo darbai čia vyko ne pirmus metus, tačiau tvenkinys prie pat kelio atsirado prieš gerą mėnesį. Nerimą kelia tai, kad vanduo tyvuliuoja prie pat važiuojamosios kelio dalies. Kadangi čia itin durpinga žemė, nedaug reikia, kad vanduo paplautų ir kelią.
„Juk čia durpės, netrukus vanduo išplaus žemes ir kelio nebeliks. Apsauginė kelio zona turi būti keturi metrai, deja, tiek tikrai nėra. Kažkas tuo turi susirūpinti“, – nerimavo vyras.
Jo teigimu, šiuo keliu kasdien vaikai keliauja į mokyklą, nuolat zuja miškavežiai ir sunkiasvorės mašinos. Prasilenkti neasfaltuotu keliuku ir taip gana sunku, o kai nebeliko kelkraščio, eismas tapo itin pavojingas. Tamsiuoju paros metu kelias neapšviestas, apie tai, kad čia tyvuliuoja tvenkinys, nėra nei įspėjamųjų ženklų, nei stulpelių su atšvaitais. Tiesa, prieš savaitę palei tvenkinio kraštą buvo susmaigstyti mediniai kuoliukai.
„Pagaliukus susmaigstė, bet ar jie apsaugotų nuo nelaimės? Tokie pagaliukai tinkami tik pomidorams rišti. Jeigu bent kokie ženklai būtų pastatyti ar stulpeliai su atšvaitais, gal bent būtų galima pamatyti tvenkinį. Kas atsakys, jeigu su mašina kas įlėks ar vaikai, saugodamiesi mašinų, netyčia įkris. Juk ten gylis kokie du metrai“, – klausė B. Jankūnas.
Vyras kartu su šeima į Samanynės kaimą atsikraustė prieš kelerius metus. Iki šiandien namuose elektrą gamina elektros generatorius. Yra parengtas projektas palei kelią nuvesti aukštos įtampos laidus, tačiau iškasus tvenkinį planus reikėjo pakoreguoti – dabar laidus teks tiesti kita kelio puse. Jam labiausiai pikta, kad apie šią situaciją kalbėjo ir su seniūnijos darbuotoju, kuris prižadėjo pasidomėti keliu ir pranešti, bet jokio skambučio vyras taip ir nesulaukė.
„Tegu kasa tą žemę, niekam tai netrukdo, bet kodėl reikėjo kasti prie pat kelio ir kodėl atsakingos institucijos, turinčios šiuos dalykus kontroliuoti, nieko nedaro. Kaip visada, susirūpinama tik tada, kai nutinka kokia nelaimė“, – piktinosi Samanynės kaimo gyventojas.
Kaimyno nesupranta
Tvenkinio, kuriame pagal projektą bus veisiamos žuvys, bendraturčiui Henrikui Šiliniui niekaip nesuprantama, kodėl kaimynas savo tiesą bando įrodinėti kreipdamasis į įvairias instancijas ir aplenkia jo namus.
Pasak H. Šilinio, sklypas, kuriame iškastas tvenkinys, yra dauboje, todėl tik įpusėjus vasarai išdžiūsta. Žemdirbystei žemė netinkama, todėl prieš kelerius metus nusprendė čia iškasti tvenkinį ir auginti žuvis. Tam leidimas buvo gautas dar prieš septynerius metus. Kadangi technika čia gali įvažiuoti tik išdžiuvus žemei, darbai užtruko.
„Kelio kraštas net nebuvo liestas, tik iškirtau palei jį augančius krūmus, už kurių buvo vandens griovys, ir nuėmiau augalinį sluoksnį. Paties grunto neliečiau“, – aiškino H. Šilinis.
Nuslūgus vandeniui iš molio bus daroma sankasa. Vyro teigimu, greičiausiai šie darbai bus atlikti tik įpusėjus vasarai, priklausys nuo orų. Mat jo turima technika negali įvažiuoti į apsemtus laukus. O iš kažkur kitur pirkti molio, kai tūkstančiai kubinių metrų yra savo laukuose, būtų nelogiška.
„Pradėjo stipriai lyti, todėl darbų nebaigiau. Nelabai suprantu, kodėl keliamas toks triukšmas, juk vandens griovys ten tyvuliavo visada, tik pro tankius krūmus jo nesimatė“, – stebisi H. Šilinis.
Jo nuomone, B. Jankūno nemalonę jis galėjo užsitraukti tik todėl, kad šis buvo suplanavęs kelio kraštu vestis aukštos įtampos elektros kabelį, tačiau planus teko pakeisti, mat kol nesupilta molio sankasa, kasinėjimo darbų atlikti negalima.
„Kiek girdėjau, jam elektrą reikia įsivesti iki Naujųjų metų. Aš neprieštaravau, kad kabelis eitų per mano žemes, tačiau kol nebaigti darbai, to padaryti negalima, neduok Dieve, būtų užkliudytas kabelis. Gal dėl to ir pyksta, bet juk žino, kur gyvenu, visada gali pats atvažiuoti ir pasikalbėti“, – stebisi H. Šilinis.
Kreipsis į aplinkosaugininkus
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros vedėjo pavaduotojas Rimantas Rudzevičius „Sekundei“ teigė, kad projektas Almai Šilinienei priklausančiose žemėse statyti žuvims veisti tinkamą tvenkinį išduotas 2006 m. gegužę ir galioja iki 2016-ųjų. Nors dabar vanduo prieina prie pat kelio, tačiau pagal projektą dar turi būti supiltas pylimas ir vandens telkinys turėtų būti nuo kelio nutolęs dešimt metrų.
„Visi statybos leidimai ir projektai, išduoti pagal tuometę tvarką, yra. Jeigu bus nukrypimas nuo projekto, tada imsimės atitinkamų priemonių, bet kol kas darbai dar nebaigti“, –kalbėjo R. Rudzevičius.
Jo turimomis žiniomis, aplinkosaugininkai ne pirmą kartą sulaukia skundų dėl Šilinių šeimos veiklos. Prieš keletą metų buvo gauti keli skundai dėl netinkamai vykdomų kasimo darbų, tačiau baudų tuomet jie išvengė.
Panevėžio seniūnas Saulius Skrebė, pats nuvykęs prie kaimynų nesantaiką sukėlusio tvenkinio, savomis akimis įsitikino, kad tvenkinys gerokai per arti kelio, nei leidžia įstatymai, todėl rengia raštą aplinkosaugininkams, ar nebuvo pažeista apsauginė zona.
„Mano akimis žiūrint, kelkraštis sugadintas ir taip arti kastis jie tikrai negalėjo. Garantuoju, kad taip arti įrengti tvenkinį niekas nebūtų leidęs. Todėl prašysiu aplinkosaugininkų išsiaiškinti, kodėl buvo pažeista apsauginė zona. Priklausomai nuo kelio, ji turi siekti 2–5 metrus, deja, čia tiek nėra“, – „Sekundei“ teigė S. Skrebė.
Lina DRANSEIKAITĖ
