„Tvarka ir teisingumas“ neatsisako ketinimų surengti referendumą dėl euro įvedimo Lietuvoje. Ši idėja gali tapti viena svarbiausių partijos veiklos nišų rengiantis 2014 m. rinkimams į Europos Parlamentą.
Rugpjūčio 10 d. vykusiame sąskrydyje „Tvarka ir teisingumas“ patvirtino rezoliuciją, kuria pakvietė visus Lietuvos piliečius „aktyviai raginti politikus surengti privalomąjį referendumą ir gauti tautos mandatą dėl euro įvedimo“. Jau prieš keletą mėnesių partijos lyderis Rolandas Paksas aiškino, kad finansų krizės ES atskleidė, jog euras dar nereiškia nei finansų sistemos stabilumo, nei jos ekonominio suklestėjimo. Todėl, anot R. Pakso, tik referendumu galima patvirtinti Lietuvos įsitraukimą į euro zoną.
Ši mintis buvo pakartota ir per partijos sąskrydį, kuriame buvo svarstomas ir pasirengimas 2014 m. rinkimams į Europos Parlamentą. „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai būsimų rinkimų štabo vadovu patvirtino Seimo pirmininko pavaduotoją Kęstą Komskį, o kaip vieną būsimos rinkimų kampanijos akcentų išskyrė ir siekį sumažinti referendumui surengti reikalingą piliečių parašų skaičių nuo 300 tūkst. iki 100 tūkst. Priešinimasis euro įvedimui gali tapti ryškiu partijos išskirtinumu per rinkimus į Europos Parlamentą. Iki šiol nė viena iš parlamentinių partijų nepasisakė prieš euro įvedimą. Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad referendumo dėl euro nereikia, nes dar 2003 m. referendumu patvirtintoje Stojimo į ES sutartyje Lietuva įsipareigojo įsivesti šią valiutą.
Pavasarį premjeras teigė, kad politinėje taryboje apie poreikį surengti referendumą jau buvo diskutuota ir pats koalicijos partneriams paaiškinęs, kodėl jo nereikia. Tačiau „Tvarkos ir teisingumo“ atstovų tai neįtikino.
Kaip teigia politologas Mažvydas Jastramskis, konkurencijos atžvilgiu tokia pozicija naudinga „Tvarkai ir teisingumui“. „Teorijos sako, kad, tam tikrose dimensijose partijoms supanašėjus (šiuo atveju – ES atžvilgiu), atsiranda niša radikalesniems požiūriams, – teigė M. Jastramskis. – Nors lietuviai, palyginti su kitomis ES šalimis, į Bendriją paprastai žiūri palankiai, „Tvarkai ir teisingumui“ gali būti naudinga susirinkti euroskeptikų balsus ir į politinį lauką įtraukti euroskepticizmo poziciją.“
Referendumas sužlugdytų euro įvedimą
Anksčiau skelbęs skeptišką požiūrį į euro įvedimą, R. Paksas dabar kiek švelnina poziciją – tiesiai neprieštaraujama Vyriausybės programoje užfiksuotam tikslui įsivesti eurą, tačiau laikomasi nuomonės, kad referendumas būtinas. „Kviečiame dėl euro įvedimo kviesti privalomąjį referendumą. Nesame priešininkai ir nesame šalininkai valiutos pakeitimo. Bet kokiu atveju turi būti atsiklausta Lietuvos tautos“, – naujienų agentūrai BNS teigė R. Paksas.
Referendumo reikalavimas gali gerokai komplikuoti Vyriausybės planus nuo 2015 m. įsivesti eurą. Šiuo metu visuomenėje vyrauja labai daug netikrumo dėl šios valiutos naudos. Kaip parodė TNS LT „Flash Eurobarometro“ pavasarį atliktas tyrimas dėl euro įvedimo septyniose neseniai į ES įstojusiose valstybėse narėse, Lietuvoje šiuo metu šį žingsnį palaiko 41 proc. apklaustųjų, o prieš naują valiutą – 55 proc. Jei šios tendencijos išliktų panašios, referendumo rezultatas taip pat būtų nepalankus bendros ES valiutos šalininkams. Daugiausia nerimo lietuviams kelia rizika, kad įvedus eurą gali išaugti kainos: apie 80 proc. apklaustųjų šalies gyventojų mano, jog jos kils, o 75 proc. piliečių nerimauja dėl piktnaudžiavimo nustatant kainas.
„Tvarka ir teisingumas“, siekdama surengti referendumą dėl euro įvedimo, pasirinko gana apdairų žaidimą, kuris gali padėti šiai partijai būsimoje rinkėjų balsų medžioklėje. Dar vasarį paties R. Pakso užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“ atliko apklausą ir teiravosi apie poreikį surengti referendumą dėl euro. Ji parodė, kad to norėtų 55 proc. apklaustųjų. Būtent šis rodiklis atitinka ir potencialų euroskeptikų skaičių. Orientuodamasi į euroskeptikus, „Tvarka ir teisingumas“ gali patraukti nemažą dalį pasyvesnių rinkėjų, kurie nėra ištikimi kurios nors vienos partijos gerbėjai ir apsisprendžia paskutinę minutę. Be to, net ir būdama valdančiojoje koalicijoje, „Tvarka ir teisingumas“ gali pasirinkti iš dalies oponuojančią socialdemokratams poziciją – bent jau vienu konkrečiu klausimu dėl euro įvedimo. Artėjant 2015 m., ši tema gali būti vis aktualesnė, o visuomenės poliarizacija – vis ryškesnė.
Euroskeptikai veržiasi į Europos Parlamentą
Nors ir paradoksalu, tačiau ne vienoje šalyje euroskeptikai surenka nemažai balsų net rinkimuose į Europos Parlamentą. Ten patekę jie tampa didžiausiais ES integracijos kritikais ir dažniausiai tiesiog kaišioja pagalius į ratus, svarstant įvairius ES sprendimus.
Ryškiausia iš tokių euroskeptikų partijų – Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partija, kuri šiuo metu turi 11 europarlamentarų iš šiai šaliai atstovaujančių 73. Turint galvoje dominuojančią britų dvipartinę sistemą, tai yra didžiulis pasiekimas. Prieš ES integraciją labiausiai pasisakančios partijos Europos Parlamente yra susivienijusios į frakciją „Laisvės ir demokratijos Europa“, kuri iš viso turi 35 europarlamentarus. „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai (R. Paksas ir Juozas Imbrasas) taip pat priklauso šiai frakcijai.
Nenuostabu, kad R. Paksas taip pat yra perėmęs euroskeptišką poziciją, tačiau „Tvarka ir teisingumas“ Lietuvos politikoje iki šiol vengė atvirai deklaruoti euroskepticizmą. Referendumas dėl euro gali priversti galutinai apsispręsti – jei jis tikrai būtų surengtas, visos svarbiausios šalies politinės partijos turės išreikšti savo poziciją.
Tikėtina, kad tai gali sukelti ir tam tikrą įtampą „Tvarkos ir teisingumo“ partijoje. Pasipriešinimas euro įvedimui būtų bemaž nesuderinamas su Vyriausybės programa. Tai gali paskatinti „Tvarkos ir teisingumo“ partiją net trauktis iš koalicijos. „Iki kitų rinkimų, ypač bandant į paraštes išstumti Darbo partiją, „Tvarka ir teisingumas“ gali pradėti save pateikti kaip „naują seną“ trečiąją jėgą partinėje sistemoje (t. y. nei kairė, nei dešinė) ir pati ieškoti būdų trauktis iš Vyriausybės. Euroskepticizmas tokiu atveju gali tapti politiniu pasitraukimo pasiteisinimu“, – mano M. Jastramskis.
Kita vertus, valdančiojoje koalicijoje norintys išlikti „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai gali priešintis negatyviam R. Pakso požiūriui į eurą. Tai būtų labai tinkamas laikas partijos vadovybės kaitai.
