Neuždirbo ir dar prasiskolino
Dešimties įmonių 137 mln. litų vertės akcijų valdanti Panevėžio
savivaldybė nepraturtėjo nei ekonominio pakilimo laikais, nei juo labiau
sunkmečiu.
Net ir iki krizės miesto biudžetas įplaukų sulaukdavo tik iš
nedidelių, miesto ūkį eksploatuojančių organizacijų. Jų Savivaldybei mokami
dividendai geriausiu atveju tesiekdavo keletą šimtų tūkstančių litų.
Pati didžiausia suma, kurią miesto Savivaldybė kada nors yra
gavusi iš savo įmonės – 2008-aisiais „Aukštaitijos vandenų“ sumokėti 1 mln. litų
dividendų.
Praėjusius metus iš dešimties Savivaldybės žinioje esančių
įmonių pelningai baigė tik dvi – „Panevėžio energija“, skaičiuojanti 40 mln.
litų pelną, bet nuo liepos 1-osios šilumos kainą kilstelėjusi maždaug 10 proc.
už kilovatvalandę, ir Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras, finansinėje
ataskaitoje nurodantis 660 tūkst. Lt pelną.
Tačiau dividendų į miesto biudžetą nė iš vienos neįkapsėjo nė
cento.
„Šių metų situacija sudėtinga. Kalbėdami apie įmonių dividendus
mes turime skaičiuoti ir pačios Savivaldybės įsiskolinimus savo bendrovėms“, –
pripažino Panevėžio vicemerė Gema Umbrasienė.
„Panevėžio energijai“ Savivaldybės skola siekia 8,8 mln. Lt,
tai yra beveik 2 mln. Lt daugiau nei buvo metų pradžioje. Mero pavaduotoja sako,
kad ši skola pradės dar sparčiau augti, nes šių metų biudžete Savivaldybė nėra
numačiusi nė lito sumokėti už biudžetinių įstaigų šildymą.
Iš šiukšlių nepraturtėjo
Iš pasaulyje didžiausią pelną nešančio šiukšlių verslo
Panevėžio savivaldybė kol kas irgi nieko nepešė.
Iš Panevėžio regiono atliekų valdymo centro, veikiančio nuo
praėjusių metų liepos ir jau skaičiuojančio pelną, miesto vadovai dividendų
nepareikalavo, nors ir Savivaldybė nėra jam skolinga.
Pasak centro direktoriaus Arturo Grucės, šešių akcininkių
valdoma įmonė ir neturėtų iš ko jų mokėti.
„Esame įsipareigoję uždaryti eksploatuojamą sąvartyną ir tam
kaupiame lėšas“, – „Sekundei“ teigė įmonės vadovas.
Kiek kainuos sąvartyno uždarymas, A.Grucės teigimu, bus žinoma
tik paskelbus konkursą. Kada tai įvyks – taip pat neaišku.
Direktoriaus tvirtinimu, uždarymo data priklausys nuo to, per
kiek laiko prisikaups planuojamas kiekis šiukšlių. Pasak A.Grucės, projekte
numatyta, kad per metus į sąvartyną bus atvežta iki 100 tūkst. tonų šiukšlių iš
Panevėžio apskrities, tačiau sunkmečiu atliekų gerokai sumažėjo, todėl ir
uždarymo darbus gali tekti atidėti.
A.Grucės tikinimu, dalyti akcininkėms dividendų įmonė neturi iš
ko dar ir todėl, kad iš uždirbto pelno privalo sumokėti mokestį sąvartynu
nepatenkintoms dviem Liūdynės bendruomenėms – po litą nuo tonos. Planuojama, kad
šiemet Liūdynei bus atseikėta 80 tūkst. Lt.
Vanduo krauna pelną
Savivaldybės iždo neslegia skola ir dėl šešių direktorių etatų
iki šiol linksniuojamiems „Aukštaitijos vandenims“. Tačiau pareikalauti
dividendų Savivaldybei vis tiek nebuvo iš ko – daugiau nei 190,6 mln. litų
vertės turto valdanti įmonė deklaruoja 2009-uosius baigusi turėdama 1,4 mln.
lito nuostolio.
Pasak bendrovės atstovo ryšiams su visuomene Svajūno Mikeškos,
tai lėmė Panevėžio miesto nuotekų valyklos rekonstravimas ir modernizavimas, kad
nuotekos būtų tvarkomos pagal Europos Sąjungos reikalavimus.
Vandens tiekėjai, pernai geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo
kainą pakėlę maždaug 47 proc., šiemet jau skaičiuoja pelną. Vien per pirmuosius
tris šių metų mėnesius „Aukštaitijos vandenys“ gavo 770 tūkst Lt pelno, tai yra
daugiau nei buvo prognozuojama didinant tarifus.
Pasigedo tvarkos
Ūkio ministerija suskaičiavo, kad maždaug 300 valstybinių
įmonių valdo daugiau nei 17 mlrd. litų vertės turto, tačiau per metus į
valstybės biudžetą tesumokama 30 mln. litų.
Pasak ūkio ministro Dainiaus Kreivio, Švedijoje įmonės uždirba
100 kartų daugiau nei Lietuvoje. Jeigu jos būtų valdomos pagal tuos pačius
principus kaip ir Švedijoje, ministro nuomone, kiekvienam Lietuvos piliečiui per
metus turėtų tekti maždaug 750 Lt dividendų.
Pasak D.Kreivio, per metus iš valstybinių įmonių į šalies
biudžetą galėtų įplaukti nuo 850 mln. litų iki 1,5 mlrd. litų dividendų.
Ministras tvirtina, kad visas valstybines įmones ketinama
pertvarkyti.
G.Umbrasienės nuomone, tvarkos trūksta ir savivaldybių
lygmeniu. „Palaikau ūkio ministrą, nes savivaldybėms reikėtų apsispręsti,
kokiais atvejais galima reikalauti dividendų. Nežinau, dėl kokių motyvų anksčiau
Panevėžys neprašydavo savo įmonių jų sumokėti, tik darau prielaidą, kad gautą
pelną įmonės panaudodavo savo plėtrai“, – svarstė G.Umbrasienė.
Politikai nusiplovė rankas
Vicemerė pripažįsta, kad iki šiol nebuvo pernelyg gilinamasi į
Savivaldybės įmonių išlaidas.
Kad lemiamą balsą turinti miesto Taryba pro pirštus žiūri į
Savivaldybės žinioje esančių strateginių įmonių reikalus, rodo menkas politikų
aktyvumas. Metų pradžioje Savivaldybei pareikalavus savo įmonių pristatyti
finansinę padėtį, į susitikimus su bendrovių vadovais ateidavo vos vienas kitas
Tarybos narys.
G.Umbrasienės nuomone, kai kurių Savivaldybės įmonių finansinė
padėtis kelia abejonių dėl patiriamų išlaidų.
„Įmonės, kurias veikia rinkos dėsniai ir konkurencija, sugeba
žaibiškai susimažinti išlaidas, tačiau monopolininkės to nelabai nori daryti“, –
pažymi mero pavaduotoja. Dėl valdymo išlaidų ir šešių direktorių etatų mėnesio
pabaigoje stebėtojų tarybai turės aiškintis augantį pelną šiemet pradėjusi
skaičiuoti „Aukštaitijos vandenų“ bendrovė.
„Autobusų parke, konkuruojančiame dar ir su privačiais
vežėjais, užtenka vieno direktoriaus ir vieno pavaduotojo, o „Aukštaitijos
vandenys“ –absoliuti konkurentų neturinti monopolija turi šešis vadovus“, –
palygino mero pavaduotoja.
Agnė BALTUTYTĖ
A. Repšio nuotr. Prasiskolino. Pasak G.Umbrasienės, šiemet
uždirbti iš savo įmonių akcijų Savivaldybei sutrukdė jos pačios milžiniškos
skolos bendrovėms.
