Lietuvos gydytojų sąjunga neabejoja, kad paslaugas užsieniečiams turėtų teikti ir valstybinės gydymo įstaigos.
Ūkio ministerija užsimojo privilioti į šalį medicinos turistų – paskelbtas viešasis pirkimas, kurio metu numatoma įsigyti medicinos turizmo plėtros galimybių analizę. Šio sektoriaus plėtrai pritaria Lietuvos gydytojų sąjunga, teigianti, kad paslaugas užsieniečiams turėtų teikti ir valstybinės įstaigos. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) į tokius medikų siūlymus žvelgia įtariai.
Ūkio ministerija paskelbė viešąjį pirkimą, kurio metu ketina įsigyti Lietuvos medicinos turizmo plėtros ir medicinos paslaugų eksporto skatinimo galimybių analizės ir rekomendacijų parengimo paslaugas. Jas suteikti panoro dvi kandidatės: bendrovė „Ernst & Young Baltic“ ir ūkio subjektų grupė – Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos ir bendrovės „Jaržemskis ir ekspertai“ grupė, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
Ministerija neatskleidžia, nei kada bus išrinkta konkurso laimėtoja, nei kiek galėtų kainuoti pageidaujama analizė, nei per kiek laiko konkurso laimėtoja turės ją parengti. „Per kiek laiko bus atlikta Lietuvos medicinos turizmo plėtros ir medicinos paslaugų eksporto skatinimo galimybių analizė ir parengtos rekomendacijos priklausys nuo to, kada bus nustatytas pirkimo laimėtojas ir su juo pasirašyta sutartis dėl paslaugų teikimo. Planuojama darbus baigti 2012 metais“, – teigiama IQ.lt atsiųstame atsakyme.
Vienas iš turizmo prioritetų
Vyriausybė yra patvirtinusi keturis turizmo plėtros prioritetus. Vienas iš jų – sveikatos turizmas. „Lietuvos sveikatos ir medicinos turizmo potencialą sudaro augantis privačių sveikatos priežiūros įstaigų tinklas, sveikatingumo paslaugas teikiančios įstaigos, reabilitacijos centrai, geras klimatas, gera sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, saugos lygis bei aukšta aptarnavimo kultūra“, – teigia Ūkio ministerija.
Anot jos, Lietuva galėtų pritraukti medicinos turistus, siūlydama jiems plastinės chirurgijos, odontologijos, širdies chirurgijos, sveikatos ištyrimo, ortopedijos-traumatologijos, akių ir kitas medicinines paslaugas. Sveikatai palaikyti ir reabilituotis turistai galėtų rinktis Lietuvos kurortus ir kurortines teritorijas, gydyklas, kuriose naudojami natūralūs gamtiniai ištekliai.
Ministerija pažymi, kad medicinos turizmas – pasaulyje sparčiai besivystanti ir daug pajamų sugeneruojanti sritis. Medicinos turizmo rinka kasmet esą gali augti net po 35 procentus.
Išvysčius sveikatos turizmo sritį Lietuvoje esą padidėtų turistų srautai, šalis būtų pozicionuojama kaip kokybiškų medicinos ir sveikatos turizmo paslaugų teikėja, gerėtų šalies žinomumas, būtų sumažinta turizmo sezoniškumo įtaka turistų srautams.
Ūkio ministerija teigia, kad pageidaujamą analizę rengsianti konkurso laimėtoja atliks užsienio šalių, panašių savo geografiniu ir ekonominio išsivystymo aspektais bei taikančių sėkmingą medicinos turizmo sektoriaus ir medicinos paslaugų eksporto skatinimo politiką, strategijas ir patirtį, analizę. Taip pat esą bus ištirtos mūsų šalies medicinos turizmo sektoriaus galimybės, nustatytos perspektyviausios sritys ir tikslinės auditorijos.
Siūlo ir valstybines įstaigas
„Kas iš to, kad skelbiame konkursus, duomenis renkame. Taigi čia viskas aišku. Lietuvoje lygis pakankamai geras ir tikrai būtų norinčių atvažiuoti išsitirti, bet kai nesudaromos sąlygos, tai jų skaičius sumažėja“, – sakė Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.
Pašnekovas tvirtino, kad Lietuvos gydytojų sąjunga jau seniai kalba apie medicinos turizmo skatinimą. Tačiau, anot jo, tiek atvažiuojantiems gydytis pacientams, tiek juos lydintiems asmenimis nesudaromos pakankamai geros sąlygos. Todėl sąjungai esą buvo netgi kilę minčių kurti atskirą struktūrą, įmonę, kuri galėtų tokiais žmonėmis rūpintis.
Paklaustas, kokios konkrečiai paslaugos labiausiai domina užsieniečius, L. Labanauskas sakė: „Visos. Aišku ne šeimos gydytojo. Čia eina kalba apie specializuotas. Kiek kalbamės su artimiausiais kaimynais – Baltarusija, Rusija, Kaliningrado sritimi – praktiškai visos paslaugos“.
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas net neabejojo, kad medicinos paslaugas užsieniečiams turėtų teikti ne tik privačios, bet ir valstybinės medicinos įstaigos. „Mes diskutuojame apie visas įstaigas“, – sakė L. Labanauskas. Tačiau sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė abejojo, ar valstybinės įstaigos turėtų dalyvauti medicinos turizmo projektuose. Jos tai daryti esą galėtų tik tuo atveju, jeigu nesumažėtų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas vietos gyventojams.
„Mes galimai svarstytume, kad ir jos galėtų dalyvauti. Bet iš pirmo žvilgsnio labai sudėtinga būtų užtikrinti. Tai visgi galėtų pacientų eiles ilginti. Jeigu taip nutiktų, SAM be abejonės nepritartų šiam žingsniui“, – sakė N. Ribokienė. Vis dėlto ji sutiko, kad medicinos turizmas būtų naudingas privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms ir kurortams, kurių teikiamų sveikatingumo, SPA paslaugų, reabilitacijos galimybių mūsų šalies gyventojai tiesiog nepajėgia išnaudoti.
