Balaklavos povandeninių laivų bazė buvo įkurta ypač vaizdingoje vietovėje.
Vienas muziejus, viena katedra, pora restoranų ir trys parduotuvės – standartinis, bet banalus ir pabodęs trumpų kelionių maršrutas. Todėl įspūdžių persisotinę turistai ieško netradicinių „must see“. Šįsyk IQ Life akiratyje – keli buvę karinės paskirties objektai. Nors daliai keliautojų šis žodžių junginys sukelia žiovulį, realybėje tokie objektai dažnai pasirodo įdomūs ne tik istorijos entuziastams.
Balaklava Ukrainoje – populiarus kurortinis miestelis vaizdingoje vietovėje. Kvapą gniaužiantis tiesiai į jūrą nusileidžiančių kalnų šlaitų vaizdas įdomiai kontrastuoja su sovietmečio architektūriniu palikimu. Tarp jų – ir buvusi slapta povandeninių laivų bazė, įkurta tiesiai po Tavros kalnu. Anksčiau šią vietą buvo bandyta nuslėpti nuo Vakarų šnipų, dabar ji atvira kiekvienam smalsuoliui.
Tokiais tuneliais į bazę įplaukdavo povandeniniai laivai.
Andrius Stonys, kelionių bendrovės „Kalnų upė“ direktorius, Balaklavoje lankėsi ne kartą. Pasak jo, muziejumi virtusią laivų bazę iki šiol gaubia daug mitų, tačiau realybėje pats objektas nėra ypač įspūdingas.
„Sovietmečiu į Balaklavą pašaliečiai negalėdavo pakliūti. Todėl ir patį miestą, ir povandeninių laivų bazę gaubė daug paslapčių. Bazė buvo sukonstruota taip, kad jos nebūtų įmanoma subombarduoti. Angos, pro kurias į bazę patekdavo ir iš jos išplaukdavo povandeniniai laivai, taip pat plika akimi nebuvo matomos“, – pasakojo A. Stonys.
Povandeninių laivų bazė funkcionavo iki 1993-ųjų, o paskutinis Rusijos povandeninis laivas šią vietą paliko 1996-aisiais. Dabar turistams atvertas visas bazės kompleksas: kanalai, remonto bazė ir nedidelis muziejus.
Maždaug 1 kilometro ilgio pasagos formos tunelis šiandien – vienas populiariausių Balaklavos turistinių objektų. Tačiau A. Stonys mano, kad miestelis patrauklesnis savo kraštovaizdžiu, nei sovietinio palikimo likučiais.
„Jau dabar čia stovi tokios jachtos, kokių Lietuvoje dar tikrai nėra. Manau, po 10 – 20 metų Balaklava bus tipinis vakarietiškas kurortas. Todėl jį ypač vertėtų pamatyti dabar, kai dar likę ir praeities pėdsakų“, – sakė A. Stonys.
Balaklava įsikūrusi už maždaug 10 kilometrų į pietryčius nuo Sevastopolio.
Hitlerio bunkerio paieškos
Kai kurių istorinių objektų vietos šiandien leidžiasi aptinkamos tik atkakliausių keliautojų. Viena tokių vietovių – pačiame Berlyno centre buvęs bunkeris, kuriame paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis nusišovė Adolfas Hitleris. Daugiau kaip 60 metų Berlynas šią vietą apskritai slėpė ir tik 2006 m. įrengė informacinę lentą virš požeminio labirinto.
Po šia automobilių stovėjimo aikštele tebelikusios bunkerio sienos.
Tačiau jokių nuorodų apie šią vietovę šiandien nerasite net populiariausiuose turistiniuose lankstinukuose. Istorija besidomintis vilnietis Mindaugas Bakas bunkerio vietą rado lygindamas šiandieninį ir internete rastą Antrojo pasaulinio karo laikų Berlyno žemėlapius. Pasak jo, tokiu būdu surasti buvusio bunkerio vietą nebuvo sunku.
Visgi besitikintį pamatyti bent kuklų bunkerio fragmentą keliautoją tikrasis vaizdas gali nuvilti. Daugiabučių apsuptos vaikų žaidimų ir automobilių stovėjimo aikštelės – taip šiandien atrodo vieta, kurioje vyko dramatiški įvykiai.
„Jei nesinaudotum žemėlapiais ir nematytum informacinio stendo, būtų sunku patikėti, kad bunkeris buvo šioje vietoje“, – teigė M. Bakas.
Fiureriui skirtas bunkeris iš tikrųjų buvo įrengtas kaip pirmoji priešlėktuvinė slėptuvė, tik vėliau perstatytas į A. Hitleriui skirtą kompleksą.
Po karo šią vietą ne kartą buvo bandyta susprogdinti ir sulyginti su žeme.
„Tačiau bunkeris buvo taip įrengtas, kad pavyko sugriauti tik viršutines jo konstrukcijas ir vidines pertvaras. Išorinių bunkerio sienų ir grindinio nepavyko sunaikinti. Todėl bunkerį buvo nutarta užpilti žemėmis. O po 1989-ųjų šią vietovę buvo nutarta apstatyti daugiabučiais namais“, – pasakojo vilnietis.
Pasak jo, statant daugiabučius namus aplinkui buvo atrasta ir daugiau požeminių slėptuvių. Tačiau ir jų šiandien jokios žymės nėra likę.
2006 m. atidengiant memorialinę lentą ceremonijoje dalyvavo ir tuomet 89 metų Rochusas Mischas – vienintelis išlikęs gyvas bunkerio gyventojas, dirbęs telefonijos inžinieriumi.
Muziejų baigia rekonstruoti
Ieškant buvusių karinės paskirties objektų toli dairytis nebūtina. Plokštinės miške, netoli Platelių ežero, 1960-1962 m. buvo pastatyta ginkluotųjų pajėgų raketų bazė. Netoli Plungės esanti bazė sovietmečiu buvo pirmoji „Dvina“ tipo požeminė balistinių vidutinio nuotolio raketų bazė.
Dabar buvusioje bazėje įkurtas Šaltojo karo muziejus. Šiuo metu jis rekonstruojamas, todėl lankytojams duris atvers po spalio 31-osios. Po rekonstrukcijos lankytojams bus pritaikyta viena iš keturių raketų šachtų.
Rekonstravus muziejų lankytojai galės apsilankyti ir buvusiame kareivių poilsio kambaryje, užsukti į buvusį Ryšių skyrių.
