Vis daugiau gyventojų ne tik atostogas, bet ir laisvus savaitgalius stengiasi išnaudoti poilsinėms išvykoms į gamtą, pažintinėms ekskursijoms. Turistai, nesvarbu, lietuviai ar užsieniečiai, rinkdamiesi, kur ir kaip praleisti laiką, prioritetą teikia dar nematytiems objektams, naujoms pramogoms. Todėl naujovės visada padidina lankytojų trauką.
Piniavos bendruomenės pirmininkas Z. Babilas (dešinėje) ir verslininkas J.Katinas turistams rengs edukacines programas. U.Mikaliūno nuotr.
Edukacinė ekskursija
Turizmo specialistai neabejoja, kad šalies kultūros sostine tapęs ir įvairių renginių siūlantis Panevėžys šią vasarą sulauks daugiau svečių, kurie turės, ką nuveikti ir rajone.
Prie to prisidės ir Panevėžio kraštotyros muziejuje atidaryta drugelių paroda, Bistrampolio dvaro festivalis, Krekenavos regioninis parkas su naujai pastatytu apžvalgos bokštu. Šią vasarą turėtų pradėti veikti ir „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ renovuotas senasis peronas.
Staigmeną paruošė ir nuolat vietos bendruomenės ir verslininkų pastangomis gražėjanti priemiestinė gyvenvietė Piniava. Ji pakvies į edukacinę ekskursiją.
Turistai galės aplankyti unikalių senovinių daiktų ir relikvijų muziejų, paskanauti vietos aludarių gaminamo alaus, pasimokyti gaminti gardžių cepelinų, šutintų kopūstų su karka ir kitų lietuviškų patiekalų, pailsėti puikiai įrengtame paplūdimyje, nusimaudyti Lėvens upėje, o jeigu nebesinorės tą pačią dieną grįžti namo – ir pernakvoti Piniavoje.
Keturi projekto partneriai
Idėja, kaip pritraukti turistų į Piniavą, kilo žinomam rajone verslininkui ir politikui Jonui Katinui. Prieš 20 metų jo įkurtabendrovė „Pas Katiną“ Piniavoje valdo parduotuvę, viešbutį, kavinę, banketų salę, kempingą. Verslininkas yra įrengęs nemokamą paplūdimį su krepšinio, tinklinio aikštele.
J. Katinas pasiūlė bendrovės „Piniavos alutis“ įkūrėjui Vidmantui Perevičiui, žinomam kolekcininkui, privataus muziejaus savininkui, rajono garbės piliečiui Klemensui Sakalauskui ir Piniavos bendruomenės pirmininkui Zigmui Babilui kartu rengti edukacines programas.
Keturi projekto partneriai jau šią vasarą turistams ketina pasiūlyti turiningai praleisti dieną, o gal ir kelias, Piniavoje.
J. Katino kavinės darbuotojai svečiams atskleis gardžių lietuviškų valgių receptų ir pamokys juos gaminti, aludaris V. Perevičius pakvies į ekskursiją po alaus daryklą, parodys, kaip verdamas alus, papasakos įdomių su alaus gamyba susijusių istorijų.
K. Sakalausko muziejuje turistai turės galimybę ne tik pamatyti unikalių eksponatų, bet ir išgirsti ne mažiau įdomių jų atsiradimo istorijų.
Bendruomenėspirmininas Zigmas Babilas lankytojus pakvies apžiūrėti puoselėjamos gyvenvietės, naujai įrenginėjamus bendruomenės namus,pasidalys savo patirtimi, kaip užimti, suburti žmones, įtraukti juos į kultūrinę veiklą.
Turistai galės surengti iškylą prie upės jaukiame, švariame paplūdimyje su visa reikalinga infrastruktūra, aktyvaus poilsio mėgėjai – pažaisti tinklinį, krepšinį.
Neturintieji kamuolio galės jį nemokamai gauti kavinėje už užstatą. Beje, šia paslauga ir dabar gali pasinaudoti kiekvienas norintis.
Prie paplūdimio pastatyti stalai su suolais netrukus galės būti naudojami ne tik pagal tiesioginę paskirtį. J. Katinas sugalvojo stalų viršų paversti šachmatų ir šaškių lentomis. Jo idėją įgyvendins profesionalus dailininkas.
Piniavos verslininkai ir bendruomenė puoselėja mintį ateityje bendromis jėgomis pritraukti ir užsienio turistų. Pavyzdžiui, keliaujantiesiems iš Lenkijos į Estiją, Taliną pasiūlyti dienai kitai stabtelėti Piniavoje. Juolab kad pernakvoti galima čia esančiame viešbutyje.
Pagyvėjo ir apsipirkimo turizmas
Panevėžio turizmo informacijos centro direktorė Daiva Tankūnaitė neabejoja, kad Piniavos bendruomenės ir verslininkų sumanymas rengti bendras edukacines ekskursijas pasiteisins ir jie sulauks turistų.
Ji atkreipė dėmesį, kad Piniava, be kita ko, šiuo atžvilgiu yra geroje vietoje. Pro ją eina kelias ne tik į Rygą, bet ir važiuoja turistai į Biržus.
Kalbėdama apie turistus iš užsienio, direktorė sako, kad miestui ir rajonui reikėtų orientuotis į kaimynus latvius, kurie pas mus sudaro 50–75 proc. visų užsienio turistų. Latvijoje įvedus eurą, vis daugiau šios šalies gyventojų į Panevėžį atvyksta apsipirkti. Panevėžio miestui ir rajonui yra galimybių padidinti ir pažintinio turizmo mėgėjų iš šios šalies srautą.
Lietuvoje labai sparčiai populiarėja savaitgalinis turizmas. D. Tankūnaitės teigimu, jaučiamas didelis susidomėjimas kultūros sostinės renginiais. Vadinasi, mieste šią vasarą tikrai apsilankys daugiau turistų. Panevėžio turizmo ir informacijos centras paprastai per mėnesį sulaukia 1000 lankytojų.
Direktorė mano, kad nemenko susidomėjimo sulauks ir Bistrampolio festivalis, Krekenavos regioninis parkas su nauju apžvalgos bokštu.
„Laisvalaikio leidimo kultūra keičiasi. Žmonės ypač domisi renginiais. Mūsų interneto tinklalapyje gyventojai dažniausiai ieško informacijos būtent apie renginius, o tik paskui domisi lankytinais objektais“, – „Sekundei“ teigė D. Tankūnaitė.
Pasak jos, Panevėžio miestui ir rajonui reikėtų pasukti galvą, kaip pritraukti mokių turistų, važiuojančių maršrutu Vilnius–Ryga.
Turizmo specialistus maloniai stebina išaugęs panevėžiečių ir rajono gyventojų noras keliauti po Lietuvą. Panevėžio turizmo informacijos centro organizuojamos pažintinės ekskursijos po Lietuvą rezervuotos iki pat rugsėjo mėnesio.
Dėmesys – ir Rusijai, ir Baltarusijai
- Patvirtintoje nacionalinėje turizmo plėtros 2014–2020 metų programoje išskirtos šalys, iš kurių Lietuva gali tikėtis sulaukti daugiausia turistų. Tai Lenkija, Baltarusija, Rusija ir Skandinavijos valstybės. Tai reiškia, kad šiose šalyse bus organizuojamos Lietuvos turizmą propaguojančios misijos. Turime orientuotis į šias rinkas.
- Praėjusią savaitę Minske kartu su Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų darbuotojais lankėsi didelė grupė Aukštaitijos krašto verslininkų, dirbančių arba ketinančių dirbti turizmo srityje.
- Verslininkystės skatinimo pasienio regione projektas, kurio vienas iš renginių ir vyko Baltarusijoje, buvo skirtas baltarusių, lietuvių ir latvių verslininkams užmegzti kontaktus bendradarbiaujant kaimo turizmo srityje.
- Panevėžio miestui ir rajonui atstovavo „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“, Bistrampolio dvaro darbuotojai, bendrovės „Pas Katiną“ vadovas.
- Panevėžio PPAR generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius pasakojo, kad Lietuvos delegacija buvo pakviesta aplankyti kelias kaimo turizmo sodybas Baltarusijoje. Lietuvius kiek nustebino, kad baltarusiai daugiausia orientuojasi į vadinamąjį masinį turizmą. Jų kaimo turizmo sodybos dažniausiai skirtos ilsėtis dideliam žmonių skaičiui.
- Lietuviai baltarusiams papasakojo ir paliko informacijos apie savo rajonų kaimo turizmo sodybas, lankytinas vietas.
- „Panevėžio miestas ir rajonas baltarusiams irgi turi ką parodyti ir kur priimti. Tikimės, kad sulauksime daugiau svečių iš šios šalies, ką jau kalbėti apie kaimynus latvius“, – sakė V. Matkevičius.
Inga SMALSKIENĖ
