Iš įvairiausių šalies kampelių žmonės suvažiavo
pasigėrėti dvaro buvusiame sode besidriekiančia žiedų plantacija. Atrodė,
kad Burbiškyje laikas pasisuko atgal – dvaro takeliais vaikštinėjo skrybėlėti ponai, o kieme jų laukė praėjusio šimtmečio automobiliai.
Jau septintus metus gegužę Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvare (Radviliškio r.) kelis tūkstančius lankytojų sutraukia prasiskleidusios beveik 400 rūšių raudonos, geltonos, violetinės, baltos, juodos, dvispalvės ir trispalvės tulpės.
Kiek tiksliai dvare žydi šių pavasarinių gėlių, nesuskaičiuota, tačiau manoma, kad vienu metu prasiskleidžia apie 300 tūkstančių žiedų.
Teritorija, kurioje šiuo metu žydi gausybė tulpių, kadaise buvo dvaro sodas. Idėja Burbiškį paversti tulpių rojumi priklauso muziejaus direktoriui Egidijui Prascevičiui, vadovaujančiam nuo 1990-ųjų, kada visą dvarą Lietuvos valstybei padovanojo jo savininkas, šiuo metu gyvenantis Gniezne (Lenkija) Adomas Baženskis. Jau 80-uosius metus skaičiuojantis A.Baženskis – nuolatinis tulpių šventės dalyvis. Šiais metais į šventę atvyko ir Gniezno meras.
Laikas pasisuko atgal
Burbiškio dvaro parko 28 ha teritorija su įspūdingais tvenkiniais, 15 salų ir jas jungiančių 12 tiltelių savaitgalį buvo sausakimša žmonių. Daugelis skubėjo paliesti priešais vartus prie centrinio įėjimo stovinčios Šv.Marijos, pamynusios žaltį, skulptūroje įspaustą Marijos pėdą – manoma, kad šis prisilietimas išpildo gerus norus.
Dvaro kieme tradiciškai kaip ir visose šventėse kvepėjo šašlykais, prekeiviai siūlė išgerti alaus, o tautodailininkai ir kiniškų niekučių pardavėjai nepraleido progos užsidirbti. Taupieji tik grožėjosi mugėje pardavinėjamais dirbiniais ir suko į dvaro kiemą, kur puikavosi seniai gatvėmis nebevažinėjančiomis antikvarinėmis transporto priemonėmis.
Su 1937 m. laidos juodu „Mercedes 320“ net iš Jonavos į šventę atvažiavo kolekcionierius Gitautas Žičkus. Tokia kelionė atsiėjo ne taip jau ir mažai – šimtui kilometrų mašina reikalauja apie 20 litrų benzino. G.Žičkaus privačioje kolekcijoje – daugiau nei dešimt antikvarinių mašinų, seniausia jų – 1925-ųjų olsmobilis.
Kiek tolėliau žiūrovų dėmesio laukė ne tokia prabangi technika – kolekcionieriaus iš Piniavos Klemenso Sakalausko 1940-ųjų rusiškas ir 1922 m. amerikiečių gamybos traktoriai.
Dvaro svetainėje buvo demonstruojami to paties kolekcionieriaus eksponatai – veikiantys gramofonai, patefonai, muzikinės dėžutės.
Po vidurdienio virš Burbiškio dvaro pražydo ir dangus – savo parodomąją programą demonstravo Šiaulių aero- ir parašiutininkų klubai.
Šventės lankytojus linksmino Šiaulių ir Radviliškio muzikos kolektyvai, Lietuvos estrados žvaigždės, nuobodžiauti neleido humoro grupės „Ambrozija“ personažai Stefutė ir Beausis.
Pasak Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio muziejininko Sigito Senulio, Burbiškis yra Radviliškio rajono savivaldybės žinioje ir išlaikomas valstybės. „Tai reiškia, kad ir mūsų atlyginimai maži, ir lėšos, skiriamos muziejui, labai menkos. Tačiau mes neuždarbiaujame, iš tulpių nesipelnome. Jos auginamos tik grožiui“, – pabrėžė muziejininkas. Visame dvare šiuo metu likę apie 70 autentiškų eksponatų.
Plačiau skaitykite gegužės 15 d. “Sekundėje”.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. Pagrindinis šventės akcentas – beveik 400 rūšių
tulpių jūra, prasiskleidusi keliais šimtais tūkstančių žiedų.
