Estams nebūtina, latviams nelieka pasirinkimo, o lietuviai nebežino. Kas naujo Baltijos šalyse Visagino atominės elektrinės projektui riedant galo arba naujos pradžios link?
Trečiadienį Raudondvario pilyje pirmą kartą po rinkimų ir referendumo Lietuvoje susitiko trijų Baltijos šalių prezidentai. Spaudos konferencijoje prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė iš pokalbių su naujosios daugumos atstovais žinanti, kad sukurta speciali komisija, „kuri apsispręs, ką daryti su įstatymais ir kaip reaguoti į Lietuvoje vykusio referendumo rezultatus“. Prezidentė turėjo galvoje įstatymus, kuriais sudaryta galimybė Lietuvoje statyti atominę elektrinę.
Tuo metu Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, kalbėdamas apie Visagino projektą, pavartojo žodžius „nežymus nusivylimas“ ir pabrėžė metų metus nuolat kintančias žinias iš Lietuvos bei „šimtą pozicijų per pastarąsias savaites“.
„Egzistuoja ir galimybių kaina. Per šiuos šešerius su puse metų mes nesiėmėme kitų dalykų, nes dirbome ties šiuo“, – sakė Estijos prezidentas.
Kamuolį turi lietuviai
Vis dėlto kamuolį, kaip ir visą laiką, turi lietuviai, ir nei Estija, nei Latvija savarankiškų sprendimų greičiausiai nedarys. Tačiau, pasak IQ kalbintų pašnekovų iš Latvijos ir Estijos, pirmiesiems baigiasi kantrybė, o antrieji gali pritrūkti motyvacijos prisidėti prie panašaus projekto, jei toks užgimtų, ateityje.
„Oficialiai vyriausybės negali pasakyti nieko, išskyrus: na, Baltijos šalims reikia bazinės apkrovos pajėgumų ir Visaginas yra būtent tas šaltinis, kuris gali juos suteikti. Neoficialiai Ekonomikos ministerijoje galvojama, kad jei dėl šio projekto nuolat turime šitiek problemų, tai gal ir neverta“, – apie situaciją Latvijoje sako Reinis Aboltinis, Rygoje įsikūrusio nevyriausybinio analitinio centro „Providus“ energetikos specialistas.
Estus motyvavo, be kitko, ir tai, kad nuo 2009 m. dvi iš trijų valstybių priklauso nuo energijos iš Rusijos. „Manau, kad Estijos politikai turi noro tai keisti, nes jiems nuoširdžiai kelia nerimą Rusijos galimybės veikti politiką ir energijos kainos kaimyninėse šalyse“, – sako didžiausio Estijos dienraščio „Postimees“ redaktorius Anvaras Samostas.
Tačiau estai jau dabar investuoja pusei jų indėlio į VAE projektą prilygstančią sumą (ir pasiruošę investuoti dar antra tiek) ne į Visaginą, o į kitą rusakalbių mažumos dominuojamą savo pačių miestą – Narvą, kuris aprūpina elektra visą Estiją ir dar pakanka eksportui.
Kuo estai geresni?
Uždarius Ignalinos atominę elektrinę Estija liko vienintelė Baltijos šalis, pati apsirūpinanti elektra ir dar ją eksportuojanti. Šalies lobis – degiųjų skalūnų klodai šiaurės rytuose. Šią uolieną galima naudoti dvejopai: arba deginti panašiai kaip anglį ir gaminti elektrą bei šilumą, arba iš jos išgauti skalūninę alyvą ir ją parduoti.
„Tai pelninga, kai naftos kaina rinkoje pasiekia 50 JAV dolerių ir daugiau. Dabar tai labai pelninga. Kelios gamyklos statomos – vieną stato „Eesti energia“, o užsienio investuotojai baigia statyti kitą“, – apie skalūninės alyvos gamybą Estijoje sako A. Samostas.
Estijos šiaurės rytų regionas – 70 proc. rusų apgyvendintas ir nepatrauklus šalies užkampis. Estai iš didžiųjų miestų ten nesilanko ir menkai žino apie tenykštes gėrybes, o ką jau kalbėti apie lietuvius ar latvius, sako A. Samostas. Neskaitant skalūnų, Rytų Viru apskrityje vykdoma ir retųjų metalų gavyba. Šie elementai yra esminiai aukštųjų technologijų pramonėje ir Estija kol kas yra viena iš nedaugelio, šiek tiek atskiedžianti Kinijos monopolį, kuri ši sukūrė numušdama kainas.
Iki 30 proc. aukštyn
Jau nuo šio sausio elektros kaina Estijoje didės nuo 20 iki 30 proc., teigia A. Samostas. Šalis dar 1999 m. tardamasi dėl stojimo į ES įsipareigojo nuo 2013 m. atverti elektros rinką, taigi kaina nebebus reguliuojama, o jas į viršų stums kaina Skandinavijos šalyse. Vis dėlto elektra brangs daugiausia dėl to, kad valstybės valdoma „Eesti energia“ išeikvojo ilgą laiką turėtas taršos kvotas ir nuo šių metų jas teks pirkti.
Panašiai kaip Ignalinos atominės elektrinės uždarymo atveju Estijoje, „Postimees“ redaktoriaus teigimu, atsiranda balsų, prieštaraujančių „kvailam įsipareigojimui“. Tačiau, kaip ir Lietuvoje, atsibusta tik priartėjus terminui, nors apie tai buvo žinoma daugiau nei dešimtmetį.
Šalia senųjų prie Narvos esančių elektrinių, kurios skaičiuoja jau penktą bei šeštą dešimtis ir netrukus turės būti uždarytos dėl ES reguliavimo, „Eesti enegia“ stato vieną naują 300 MW bloką, kainuosiantį iki 600 mln. eurų, su galimybe pastatyti dar vieną už 400 mln. eurų. Tai suma, kurios iš Estijos buvo tikimasi VAE projekte.
„Eesti energia“ dar dairosi į didžiulių investicijų reikalausiantį projektą Amerikoje. Pernai ji įsigijo JAV bendrovę OSEC, pervadino ją „Enefit American Oil“ ir šiuo metu Jutos valstijoje valdo degiųjų skalūnų klodus, iš kurių ketina išgauti alyvą.
Latviams „palengvėtų“
Latvijos „Providus“ analitikas R. Aboltinis savo mašina atvažiavo į Vilniuje vykusią „Transparency International“ diskusiją apie VAE projekto skaidrumą ir tą pačią dieną grįžo atgal į Rygą. Jis sako kalbinęs apie dešimt Latvijos žurnalistų ir redaktorių vykti kartu – tai jiems nieko nebūtų kainavę – tačiau niekam nebuvo pakankamai įdomu.
„Tai tam tikra prasme atspindi Latvijos visuomenės požiūrį“, – sako R. Aboltinis.
Latvija pasikliauja Dauguvos hidroelektrinėmis, pavasarį mušančiomis elektros kainas Baltijos regione, tačiau tai – sezoninė gamyba, todėl šalis turi importuoti dujas. Viešojoje erdvėje padiskutuojama apie dar vienos užtvankos statybą. Bet svarbiausia politinio lygio diskusija Latvijos energetikoje šiuo metu tikrai ne Visaginas, o paramos atsinaujinantiems ištekliams schema, sako analitikas.
Jo nuomone, Visagino projektas Latvijoje turi „miegančiosios gražuolės“ statusą. Kadangi kelerių metų senumo apklausa rodo latvių nepritarimą atominei energetikai, niekas pernelyg dažnai bučiuotis nelenda, o jausmai jai sumišę.
Pasak jo, atėjo toks metas, kai latviai dar nori dalyvauti projekte, tačiau mielai jame ir nebedalyvautų: „Yra daugiau noro važiuoti toliau nei šokti iš traukinio, tačiau jei Lietuvoje susidarytų situacija, į kurią reaguodama Latvijos valdžia galėtų sakyti „gerai, tai buvo lietuvių sprendimas“, matyt, daugybei žmonių palengvėtų“.
