Praėjusį savaitgalį Kaune vykusioje tarptautinėje konferencijoje, kuri buvo skambiai pavadinta lyderystės forumu „Forum One“, maždaug 4 tūkst. lietuvių klausėsi žymių ir ne tokių žinomų įvairioms sritims atstovaujančių užsienio ekspertų patarimų.
Beveik visų ant scenos užlipusių ir pranešimus skaitančių verslo konsultantų lūpose buvo galima išskaityti tą pačią nesudėtingą žinutę: norėdamas ką nors pasiekti turi būti ambicingas ir nebijoti imtis iniciatyvos.
Galiausiai ir viso renginio kulminacija turėjęs tapti seras Richardas Bransonas, kurio jau pats atvykimas į Lietuvą buvo prilyginamas stebuklui, nieko stebuklingo per savo trumpą kalbą nespėjo paskelbti.
Paaiškėjo, kad ekscentriškasis milijardierius taip ir nebaigė mokyklos, nuo 15 metų ėmėsi pačių įvairiausių idėjų, o savo skrydžių bendrovę „Virgin“ įkūrė per atsitiktinumą, kai kartą negalėjo išskristi iš Mergelių salų.
Tad tiems, kas iš tiesų ieškojo idėjų ar įkvėpimo būsimiems sumanymams, įdomiausi turėjo pasirodyti sėkmės praktikai – žmonės, kurie tam tikroje veiklos srityje pasiekė įspūdingų rezultatų.
Užuot daliję abstrakčius patarimus, jie tiesiog papasakojo, kaip jiems pavyko įgyvendinti savo ambicijas. IQ atrinko tris svarbiausias Peterio Vesterbackos, Rudolfo Schenkerio ir Madi Sharmos žinutes, kuriomis jie pasidalijo su konferencijos auditorija.
„Angry Birds“ kūrėjas: sėkmė neaplanko per naktį
Mobiliuosius įrenginius dabar jau kultiniu vadinamas žaidimas „Angry Birds“ užkariavo prieš dvejus metus ir tapo labiausiai paplitusiu visų laikų žaidimu. Iki tol populiariausiojo titulą turėjusiam žaidimui „Tetris“ prireikė 20 metų, kad jis būtų parduotas 100 mln. kopijų tiražu.
„Angry Birds“ šį skaičių pasiekė per pusantrų metų. Pernai pavasarį buvo parsisiųsta 1 mlrd. šio žaidimo kopijų, o šių metų pabaigoje šis skaičius turėtų viršyti 2 mlrd.
Vienas žaidimo „Angry Birds“ kūrėjų ir jį valdančios bendrovės „Rovio“ vadovas suomis P. Vesterbacka juokavo, kad jis nustojo dirbti jau seniai, o viskas, kuo užsiima dabar, yra pomėgis. Vis dėlto surimtėjęs pridūrė, kad prieš išleisdama „Angry Birds“ bendrovė sukūrė 51 žaidimą, bet jie tokios didelės sėkmės nesulaukė.
Todėl dirbant su „Angry Birds“, P. Vesterbackos teigimu, siekta pritaikyti ankstesnę patirtį, pasimokyti iš klaidų ir nepalikti vietos jokiam atsitiktinumui. Pavyzdžiui, žaidimui buvo sukurta net 30 skirtingų piktogramų, o dizaineriai ištisas savaites praleido analizuodami, kuri atrodys patraukliausiai programėlių parduotuvėje.
Tad „Angry Birds“ iš tiesų buvo hitas, bet jo kūrėjų sėkmė neaplankė per naktį. Kad žaidimas toks taptų, prireikė ne vienų metų darbo ir keliolikos ne itin nusisekusių bandymų iki tol.
P. Vesterbacka taip pat įsitikinęs, kad pasaulinės sėkmės gali sulaukti ir mažų šalių, tokių kaip Suomijos ar Lietuvos, atstovai, tik jiems dažnai pritrūksta užsispyrimo savo idėjai gerai įgyvendinti.
„Scorpions“ lyderis: niekada nesivaikykite pinigų
Vienas sunkiojo roko grupės „Scorpions“ įkūrėjų R. Schenkeris gali pasigirti panašaus kalibro rekordu kaip ir žaidimas „Angry Birds“ – tai sėkmingiausia visų laikų vokiečių grupė, sugebėjusi parduoti beveik 100 mln. įrašų visame pasaulyje.
Pasak R. Schenkerio, daugiau kaip 40 metų gyvuojančiai grupei padėjo išlikti du dalykai: draugiški narių santykiai ir tai, kad jie niekada specialiai nesiekė pinigų ir šlovės. Akivaizdu, kad toks grupės narių nusiteikimas negalėjo užtikrinti greitos sėkmės.
Grupė Europos šalyse išgarsėjo tik praėjus geram dešimtmečiui nuo veiklos pradžios (iki to laiko ji buvo spėjusi kartą iširti). Bet tai, kas buvo populiaru Europoje, nebūtinai turėjo dominti likusį pasaulį. Svarbiausiose to meto muzikos rinkose – Japonijoje ir JAV – „Scorpions“ įsitvirtino surengusi koncertų turus.
Kaip pasakojo R. Schenkeris, įrašų platinimo bendrovės iš pradžių nebuvo nusiteikusios leistis į derybas, todėl grupei teko pačiai rūpintis koncertų organizavimu užsienio šalyse. Kadangi jie sulaukdavo pakankamo populiarumo, žmonės vėliau parduotuvėse ieškodavo grupės įrašų – taip platintojai buvo priversti pradėti pardavinėti „Scorpions“ kūrybą.
Nors grupės pradžia buvo ilga ir nelengva, vienas „Scorpions“ lyderių įsitikinęs, kad tuomet patirti sunkumai visus narius geriau paruošė ateities išbandymams.
Beje, kai R. Schenkeris įkūrė grupę ir po kelerių metų nusprendė pradėti profesionalaus muzikanto karjerą, tėvai ir draugai jį bandė įtikinti to nedaryti ir verčiau užsiimti normaliu darbu (R. Schenkeris buvo įgijęs elektriko specialybę). Tačiau jis priėmęs sprendimą atgal nebesidairė ir, kaip pats sako, neturėjo jokio plano dėl ateities, tiesiog mėgavosi tuo, ką darė kiekvieną akimirką.
Smurtą šeimoje patyrusi indė: išeitis visada yra
Artimųjų palaikymo nesulaukė ir indų kilmės verslininkė Madi Sharma iš Jungtinės Karalystės. Konferencijoje ji savo pasakojimą pradėjo nuo simbolio rankoje laikydama arbatos pakelį. Anot jos, moteris yra kaip arbatos pakelis – niekas nežino, kokia ji stipri, kol nepatenka į verdantį vandenį.
Išgirdus jos istoriją būtų sunku patikėti, kad po visų išgyvenimų ši moteris apskritai turėjo jėgų imtis verslo nieko neturėdama. Kaip teigė pati M. Sharma, ji visą gyvenimą girdėjo, kad moters vieta šeimoje, o turėti karjeros ar verslo ambicijų jai apskritai nedera.
Nors ji pradžioje bandė studijuoti farmaciją, 19 metų buvo ištekinta už šeimos parinkto vyro ir studijas metė. Kai po kelerių metų įsidarbino banke, greitai iš jo buvo atleista dėl to, kad esą rodė per daug entuziazmo. Tačiau lūžis M. Sharmos gyvenime įvyko tada, kai 29-erių sulaukusią moterį sutuoktinis sumušė taip, kad dvi savaites ji negalėjo atsikelti.
Būtent šis įvykis moterį paskatino atsisakyti ankstesnio gyvenimo. Ji neturėjo jokios kvalifikacijos ar išsilavinimo, todėl pabandė pritaikyti turimus įgūdžius ir įgyvendinti savo verslo idėją. Indiškų delikatesų gamybos verslas gimė M. Sharmos virtuvėje – ji iš tuo metu turėtų produktų pagamino pirmą partiją gaminių. Juos pardavusi pagamino dvi partijas ir ilgainiui savo verslą išplėtė iki dviejų fabrikų, kuriuose dirba keliasdešimt žmonių.
Remdamasi savo išgyvenimais M. Sharma stengiasi padėti kitiems žmonėms, kurie, atrodytų, patekę į beviltišką padėtį. Pasak moters, visus pas ją dirbančius žmones visuomenė dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo nurašiusi kaip niekam nereikalingus individus. Anot jos, visiškai nesvarbu, kokia žmogaus patirtis ar kokią kvalifikaciją jis turi, svarbiausias dalykas – noras dirbti.
M. Sharmos teigimu, kiekvienas verslą pradedantis žmogus neturėtų susitelkti tik į tai, kaip uždribti daugiau pinigų, jis pirmiau turėtų siekti, kaip jo turima idėja galėtų keisti jei ne visą pasaulį, bent tą aplinką, kurioje jis gyvena.
