Varšuvos birža vilioja lietuvius.
Nors akcijų birža galėtų būti dar vienu kapitalo išteklių šaltiniu, Baltijos šalių bendrovių žvilgsniai krypsta ne į vietos rinką. Varšuvos kapitalo rinka, palyginti su mūsiškėmis, yra tikra milžinė ir bent jau iš pirmo žvilgsnio siūlo kur kas daugiau galimybių. Tačiau ėjimas į Varšuvą turi savų trūkumų, o investuotojų vis dar galima rasti ir vietos rinkoje.
Šiandien Vilniaus biržos sąraše listinguojamos 38 bendrovės. Per pastaruosius kelerius metus išbrauktos 5 bendrovės – „Pramprojektas“, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), „Kauno tiekimas“, bankas „DnB Nord“ ir į „ALT investicijas“ pavadinimą pakeitusi „Alita“. Artimiausiu metu biržoje neliks „Stumbro“ ir „Lifosos“. Tikėtina, kad kanadiečiams įsigijus stambų „Sanito“ akcijų paketą, oficialų pasiūlymą supirkti likusias šios bendrovės akcijas skelbs ir jie. O naujų įmonių atėjimo į biržą bent jau šiais metais nesitikima. Tiesa, panašios nuotaikos vyrauja ir Latvijos bei Estijos biržose, todėl įmonių delistingavimas ir menkstanti kapitalizacija – bendra tendencija visose Baltijos kapitalo rinkose.
Tokios tendencijos nėra palankios Baltijos šalių kapitalo rinkoms. Mažiau bendrovių ir mažesnės pasirinkimo galimybės į ką investuoti mažina investuotojų aktyvumą ir likvidumą biržose. Naujoms įmonėms, siekiančioms pritraukti naujų lėšų, atėjimas į tokias biržas atrodo ne taip patraukliai, todėl jos pradeda dairytis alternatyvų. O jų toli ieškoti nereikia.
Vietoj Vilniaus biržos aviacijos paslaugų įmonė „Avia Solutions Group“ pasirinko Varšuvos vertybinių popierių biržą ir, debiutavusi joje kovo pirmosiomis dienomis, pritraukė apie 68 mln. litų. Šiai bendrovei „pralaužus ledus“, o Lietuvos ir Lenkijos vertybinių popierių depozitoriumams susitarus dėl bendradarbiavimo taisyklių, naujų lietuviškų įmonių atėjimas į Varšuvos biržą turėtų būti paprastesnis. Šiuo metu į kaimyninę biržą ruošiasi žengti ir antra tų pačių verslininkų valdoma „Agrowill Group“.
Siekdamos pritraukti kapitalo, Baltijos šalyse veikiančios įmonės yra pasirengusios nueiti ir toliau nei Varšuva. Estijoje įsikūrusi bendrovė „MCB Finance Group“, kuri Baltijos šalyse geriau žinoma greitųjų kreditų teikėjo „Credit24“ pavadinimu, pirminiam viešam akcijų siūlymui nusprendė pasirinkti Londono biržos alternatyvių rinkų sąrašą. Bendrovės vadovo Rami Ryhäneno teigimu, debiutas buvo sėkmingas pirmuoju bandymu – 2007 metų pradžioje bendrovė pritraukė 5 mln. eurų kapitalo, per pakartotinį bandymą po metų – dar 5 mln. eurų. „Vertinome galimybes tiek Talino, tiek Helsinkio rinkose, tačiau daugiau galimybių pritraukti kapitalo tuo metu įžvelgėme Londono biržoje, todėl ten ir nuėjome“, – sakė R. Ryhänenas.
Varšuvos užmojai
Birželio 17 dieną amerikiečių verslo televizijos CNN kanale startavo reklaminė Lenkijos kapitalo rinkos reklaminė kampanija, kurioje Varšuvos vertybinių popierių birža pristatoma kaip Vidurio ir Rytų Europos finansų centras. Varšuva vilioja ne tik lietuviškas įmones, jos taikiklyje – ir kitose Baltijos šalyse, taip pat Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Ukrainoje ar net Baltarusijoje veikiančios įmonės.
„Daugelis akcijų platintojų dažniausiai būna patenkinti savo debiutu Varšuvos biržoje, tačiau pirminis viešas akcijų siūlymas yra tik pradžia. Kalbant apie tolesnę prekybą, matome vietos likvidumui didinti biržoje, tai ir bus mūsų artimiausias tikslas, kad birža taptų dar patrauklesnė bendrovėms ir investuotojams“, – planus žurnalui IQ dėstė Varšuvos vertybinių popierių biržos vadovas Ludwikas Sobolewskis.
Paklaustas apie Varšuvos biržos pranašumus, L. Sobolewskis teigė, kad ji yra patraukli dėl didelio tarptautinių investuotojų aktyvumo, taip pat listinguojamų nemažo skaičiaus vietos regione veikiančių mažmeninės prekybos bendrovių. Įspūdį daro ir pagrindiniai Varšuvos biržos rodikliai. Joje listinguotų bendrovių skaičius siekia 415, o kapitalizacija – apie 220 mlrd. eurų. Be to, Varšuvos birža turi atskirus prekybos išvestinėmis priemonėmis ir bendrovių bei valstybės institucijų obligacijomis sąrašus.
Verta pastebėti ir tai, kad eidamos į Varšuvos ar kitą didelę biržą įmonės gali išvengti didesnio viešumo vietos rinkoje ir vis tiek pritraukti kapitalo. Kai kuriais atvejais tai svarbus veiksnys. Pavyzdžiui, „Stumbro“ vadovai kaip vieną pasitraukimo iš biržos priežasčių yra nurodę privalėjimą viešai skelbti veiklos rezultatus ir tai, kad politikai juos pasitelkia griežtesniam pramonės reguliavimui pateisinti. Rinkos dalyviai neatmeta, kad pasitraukęs iš Vilniaus biržos „Stumbras“ gali pasukti į kaimyninės šalies biržą.
Grįžtant prie pastarosios, tai vieša paslaptis, kad Varšuvai didžiausia vertybinių popierių birža regione padėjo tapti ir palankūs teisės aktai, pagal kuriuos Lenkijos pensijų fondai dalį lėšų turi investuoti vietos rinkoje. Ir nors tai sukelia tam tikrų su investicijų rizika susijusių problemų, toks nuolatinis lėšų srautas yra didelė paspirtis. Sprendimų, kaip padidinti Baltijos šalių rinkų patrauklumą, bando ieškoti ir šių šalių biržų operatorė „NASDAQ OMX Group“.
Eurai aktyvumo nepridėjo
Kai praėjusių metų pabaigoje Vilniaus vertybinių popierių birža perėjo prie prekybos eurais, buvo tikėtasi, kad išaugs užsienio investuotojų susidomėjimas čia listinguojamų įmonių akcijomis. Praėjus geram pusmečiui po šio momento Vilniaus birža yra net seklesnė negu anksčiau. Per pirmąjį šių metų ketvirtį apyvarta Vilniaus biržoje sudarė 50 mln. eurų, o pernai per tą patį laikotarpį ji siekė 69 mln. eurų.
„NASDAQ OMX Vilnius“ valdybos pirmininkė ir prezidentė Arminta Saladžienė teigė, kad vien tik prekybos valiutos pakeitimo faktas didesnio aktyvumo nelemia, jis priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie pastarąjį pusmetį nebuvo itin palankūs. „Kadangi tarptautines rinkas vis dar valdo neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonomikos ateities, o ir svarbių naujienų mūsų rinkoje nebuvo daug, todėl per pastaruosius šešis mėnesius prekyba Vilniaus biržoje vyko nuosaikiai“, – aiškino pašnekovė, pridūrusi, kad sprendimas keisti prekybos valiutą buvo daromas žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, todėl ateityje biržos likvidumas turėtų didėti.
Bendrovės „Evli“ įmonių finansų vadovas Baltijos šalyse Julijus Grigaliūnas teigė, kad perėjimas prie euro kaip prekybos valiutos buvo žingsnis teisinga linkme didinant Vilniaus biržos patrauklumą, tačiau manyti, kad jo pakaks, būtų naivu. Kapitalo rinkos gyvybingumą turėtų užtikrinti du dalykai – kad joje būtų kam investuoti ir būtų į ką investuoti. Pasak J. Grigaliūno, teoriškai investuotojų šiuo metu netrūksta, tačiau jie pasigenda tinkamo produkto. Pašnekovas kalbėjo, kad Baltijos šalių biržos yra patekusios į savotišką investuotojų dėmesio periferiją, nes pasirinkimo, į ką investuoti, pastaruosius keletą metų tik mažėjo, o biržų kapitalizacija per penketą metų sumenko nuo 10 iki 6 mlrd. eurų (žr. grafiką).
Tokia situacija neįkvepia ir apie pirminį viešą akcijų siūlymą galvojančių įmonių, nes jos nėra tikros, ar tokiomis aplinkybėmis sugebės pritraukti kapitalo. Padėtį iš esmės galėtų keisti naujų stambių bendrovių įsiliejimas į biržos sąrašus.
Su tuo linkusi sutikti ir A. Saladžienė, kurios teigimu, esminis postūmis didesniam Lietuvos rinkos likvidumui būtų naujų, pakankamai didelių bendrovių atėjimas į biržą bei esamų bendrovių leidžiamos naujos akcijų emisijos. Kad akcijų platinimas gali būti sėkmingas ir padėti pritraukti kapitalo, parodė kelių lietuviškų bankų pavyzdžiai – balandį vykdytas „Snoro“ akcijų platinimas ir iki liepos pradžios vykstantis Šiaulių banko akcijų platinimas. Vėliau šiais metais jų pavyzdžiu ketina pasekti ir Ūkio bankas. Pasak „NASDAQ OMX Vilnius“ vadovės, dabar yra geras metas stiprėjančioms ir augimo planus plėtojančioms Lietuvos bendrovėms galvoti apie papildomo kapitalo pritraukimą.
Globalėjančios rinkos
Sakyti, kad Varšuvos ar Londono biržos yra panacėja, o Baltijos šalių biržoms gresia išnykti iš kapitalo rinkų žemėlapio, būtų per anksti. Apie lietuviškų bendrovių akcijų listingavimą Varšuvoje šnekama jau ketverius metus, tačiau iki šiol tai padaryti pavyko tik vienai įmonei. Vadinasi, procesas nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Be to, nors stambios biržos dažniausiai siūlo didesnių kapitalo išteklių galimybę, ėjimas į vietos biržą taip pat suteikia daugiau skaidrumo ir patikimumo. J. Grigaliūno teigimu, tai taip pat svarbūs veiksniai įmonėms, siekiančioms didesnio pasitikėjimo savo partnerių ir klientų akyse. Galop, pakankamai stambi bendrovė Vilniaus biržoje gali būti tik smulkus ir neišsiskiriantis žaidėjas Varšuvos biržos sąrašuose – tai dar vienas mažesnės vietinės rinkos pliusas.
Vis dėlto tokioms Baltijos šalių biržoms, kokios jos yra šiandien, išlaikyti gyvybingumą gali būti vis sunkiau. Pasak J. Grigaliūno, pasaulyje pastebima vis didesnė koncentracija, o trys atskiros Baltijos šalių biržos neturi daug prasmės. Kai kuriais atvejais net ir Helsinkio birža gali būti per maža, todėl galbūt šiandien verta galvoti apie bendrą Šiaurės šalių biržą ar bendrą prekybos sąrašą.
Šiandien bendras Baltijos šalių biržų veiklos modelis atrodo kaip utopija, nes tam tektų keisti teisinę šalių sistemą ir dėl bendrų taisyklių tartis nebe biržų operatorėms, o šalių vyriausybėms. Iki šiol „NASDAQ OMX Group“ stengėsi suvienodinti prekybos bei listingavimo taisykles ir išvengti sudėtingesnių pokyčių. Tačiau rimtesni žingsniai norint konkuruoti su kapitalo rinkų milžinais gali būti neišvengiami. Politikams taip pat vertėtų susimąstyti apie savo rolę.
