Filipinuose, Anglijoje ir Meksikoje Naujieji buvo sutikti viltingai. Trys skirtingi Žemės kampeliai: Centrinė Amerika, Europa, Azija. Naujųjų metų nuotaikos labai įvairios. Kaip ir šventiniai stalai: lietuviška balta mišrainė, kotletai, kalakutas, kiauliena, vištiena, makaronai, ryžiai, papajos.
„Pas mus krizės nėra, – linksmai ištaria Meksikoje su vyru gyvenanti Rita Sidaravičiūtė de Gonzales. – Tiesa, – patikslina ji, – 2008-aisiais tris kartus kilo benzino kainos. Dabar litras kainuoja apie litą aštuoniasdešimt centų.“
„Nustebau, kad Lietuvoje smarkiai didinami mokesčiai, – stebisi Anglijoje žinomoje kompanijoje „Tesco“ dirbanti Jurgita McNaughton. – Britų vyriausybė elgiasi kitaip: mažina pridėtinės vertės mokestį, banko palūkanas, stengiasi skatinti vartojimą.“
„Iš darbo atleidžiamus žmones pakeičia kiti, o jie sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą“, – apibūdino padėtį Filipinuose Lietuvos garbės konsulato administratorius Andrius Markevičius. Jis sako, kad krizė Filipinams smogė nestipriai.
Recesijos šmėklos nebijo
„Kai bankrutuoja tavo draugo verslas – ekonomikos sulėtėjimas. Kai bankrutuoja tavo verslas – ekonomikos recesija“, – A.Markevičius šypsodamasis cituoja žinomo Filipinų verslininko žodžius.
7107 salų valstybėje Ramiojo vandenyno vakaruose ekonomikos recesijos nėra ir, prognozuoja analitikai, nebus. Šalyje buvo uždaryti keli provincijos bankai, nedidelės draudimo bendrovės, pagrindiniai bankai nenoriai dalija paskolas. Mat keli filipiniečių bankai ir bendrovės turėjo ryšių su Amerikoje bankrutavusiu „Lehman Brothers“, o „AIG“ pardavė savo antrines kompanijas Filipinuose.
„Infliacija svyravo nuo 9 iki 12 procentų, o ekonomika augo 6 procentais“, – apie praėjusių metų šalies rodiklius kalbėjo buvęs kaunietis.
Filipinuose labai pigi darbo jėga: atleistą darbuotoją pakeičia kitas, sutikęs dirbti už mažesnį atlyginimą. A.Markevičius pateikia pavyzdį: medicinos seserys dirba už 300, nors oficialus minimalus mėnesinis atlyginimas, skaičiuojant mūsų pinigais, – 500 litų.
Šalyje, kur gyvena apie 93 milijonus žmonių, daug vartojama, mat kasmet smarkiai daugėja gyventojų. „Čia būdinga padėti savo artimiesiems, giminėms, – lietuvis jau nesistebi filipiniečių rūpinimųsi šeimos nariais. – Užsienyje dirba apie 10 milijonų filipiniečių, o jų piniginiai persiuntimai sudaro apie 10 procentų šalies ekonomikos.“
Anglijoje krinta kainos
„Švenčiame! O kitais metais susiveršime diržus“, – toks buvo prieššventinis britų devizas.
Vyro anglo ir iš Lietuvos atvykusių artimųjų draugijoje šventusi Kalėdas J.McNaughton stebisi mūsų šalies politikų sprendimais.
„Valstybė kelia mokesčius, didina akcizus, kyla kainos. Kaip žmonėms išgyventi? – nesuvokia 31 metų moteris, didelėje „Tesco“ kompanijoje atsakinga už 4–6 milijardų litų strategiją. – Didžiojoje Britanijoje valdžia elgiasi priešingai: stengiasi padėti žmonėms, nežlugdyti krentančios ekonomikos.“
PVM sumažintas nuo 17,5 iki 15 procentų, bankai dar labiau sumažino palūkanas – žemiausias rodiklis nuo 1951 metų, kas savaitę krenta produktų kainos.
„Didelio skirtumo nėra. Tiesa, anksčiau prasidėjo prieškalėdinis nuolaidų bumas, o žmonės vėliau pradėjo apsipirkti, – 2007-ųjų ir 2008-ųjų šventes lygino Jurgita. – Parduotuvėse begalė žmonių, sunku prasilenkti. Sumažėjusios kainos tarsi bando paneigti krizės faktą.“
Prognozuojama, kad krizė Didžiojoje Britanijoje rimčiau pasijus sausio pabaigoje ar vasarį. Nors jau dabar, pripažino J.McNaughton, britai mažina išlaidas didesniems pirkiniams, atideda atostogas, mažai perka automobilių.
„Tačiau nori pasaldinti gyvenimą, – Jungtinėje Karalystėje labai pagyvėjo prekyba šokoladu, saldainiais, kava. Žmonės trokšta pasilepinti nedidelėmis smulkmenomis“, – tvirtino Jurgita.
J.McNaughton neslėpė, kad ji dar nejunta krizės, džiaugiasi krentančiomis kainomis. Šį mėnesį ji mokės 400 svarų mažiau palūkanų nei metų pradžioje. Jos namuose – daugiau nei dviejų metrų aukščio apie 120 litų kainavusi eglė.
Vis dėlto Jurgitai kelia nerimą informacija apie vieną po kitos bankrutavusias dideles kompanijas. Neseniai sąrašą papildė „MFI“ ir „Woolworth“, šalyje daugėja bedarbių.
Meksikoje – geriau
„Čia – šilta ir gera, Lietuvoje – niūru ir sunku, – dvejus metus Meksikos sostinėje su vyru, buvusiu futbolininku Manueliu Gonzalesu, gyvenanti Rita žino nelengvą situaciją Lietuvoje. – Apie tai skaitau internete, kaskart blogas naujienas atveža atvykstantys turistai. Jie sako: į Lietuvą negrįžk.“
Meksikiečiai krizės nejunta, tačiau, net ir nemėgdami amerikiečių, iš jų nesišaipo. Su šios šalies gyventojais meksikiečiai „atsiskaito“ savaip: kelis kartus brangiau ima už paslaugas, prekes, maistą.
Mažinami etatai? Bankai neduoda paskolų? Brangstantys produktai, didėjančios palūkanos? Mažėjantys atlyginimai? R.Sidaravičiūtė de Gonzales purto galvą ir šypsosi: „Meksikoje to nėra! Tik pakilo penkerius metus nebrangusio benzino kainos, tačiau tai – oficialus susitarimas.“
Turizmo agentūros „Mexitour“ savininkė R.Sidaravičiūtė de Gonzales patenkinta: „Pernai tokiu metu jau beveik neturėjau užsakymų, dabar jų yra ir po švenčių, o žmonės dažniausiai ilsisi ne 11–14, bet 15–22 dienas.“
Nuo dolerio kurso priklausančios viešbučių kainos šokinėja, tačiau turistų šiuo metu pastebimai daugėja. Rita džiaugiasi ne tik pelnu, bet ir buities sąlygomis: Meksikoje namuose nėra radiatorių, tik kartą per metus mokama už vandenį, prekės perpus pigesnės nei Lietuvoje, o atlyginimai beveik tokie patys.
Meksikiečiai, kaip ir anksčiau, leidžia sau sočiai valgyti, o kalbos apie taupymą niekam neįdomios.
Šiuo metu laiku už 9900 km nuo Lietuvos, Meksikos kurorte Akapulke, pavėsyje – 31 laipsnis šilumos, vanduo paplūdimyje – 25 laipsniai šilumos, kilogramas bananų kainuoja 1 litą 20 centų, o benzino litro kaina nesiekia dviejų litų.
Parengta pagal „Kauno
dieną“
Nuotr. „Pas mus krizės nėra, – linksmai taria
meksikiečiai. – Tiesa, 2008-aisiais tris kartus kilo benzino kainos. Dabar
litras kainuoja apie litą aštuoniasdešimt centų, bet mes
neliūdime.“
