Baltijos jūros valstybėms žadama labiausiai „atomizuoto“ regiono ateitis. Vis dėlto nors planuose bent trys atominės elektrinės, realiai jų gali būti pastatyta mažiau.
Lietuvai nusprendus imtis atominės elektrinės statybos, branduolinę energetiką netoli mūsų šalies sienų įsigeidė plėtoti ir rusai su baltarusiais. Rusai skelbiasi, kad jie atominę elektrinę pasistatys pirmieji. Tačiau prieš tai kiekvienai valstybei teks įveikti savas kliūtis: Kaliningradui trūksta pakankamai galingos jungties, Baltarusijai – pinigų ir specialistų, o Lietuvai stinga tokio lygio projektų patirties. Visagino atominės elektrinės projekto direktorius Virgilijus Poderys skeptiškiausiai vertina rusų galimybes pasistatyti savo atominę elektrinę. Lietuvių projekto sėkmės garantu, anot jo, turėtų tapti strateginis investuotojas ir Suomijos patirtis.
Problemų kelia jungtis
Anksčiausiai vienos iš trijų atominių elektrinių reaktorius planuojamas paleisti Kaliningrade. Elektrą Baltijos atominė elektrinė turėtų pradėti gaminti po penkerių metų. Rusai jau pradėjo būsimos elektrinės darbuotojų paiešką, vyksta parengiamieji pirmojo reaktoriaus statybų darbai. Atrodo, kad kaimynai pasistatyti naują atominę elektrinę itin skuba ir tuo pačiu metu stengiasi spręsti kelias problemas. Pasirengę perleisti 49 proc. naujos atominės elektrinės akcijų, rusai ieško užsienio investuotojo dalyvauti projekte. Tokia galimybe jie net bandė sugundyti Lietuvą.
Neradę investuotojo, rusai, matyt, per daug nesigraužtų. Jie patys pripažįsta, kad apie 5 mlrd. eurų kainuosiančią atominę elektrinę yra pajėgūs pasistatyti savo lėšomis. Kur kas daugiau nerimo jiems turėtų kelti nepakankama Kaliningrado energetinė integracija. Nors pirmasis rusų atominės elektrinės 1150 megavatų galios blokas turėtų būti skirtas vidaus reikmėms, norint užtikrinti sistemos stabilumą, reikės papildomų elektros jungčių. Vienintelės 700 megavatų jungties su Lietuva tam nepakaks, nors ją sustiprinti būtų paprasčiausia.
Panašu, kad dėl to Rusija svarsto kelias alternatyvas. Viena jų – tiesti elektros jungtį į Vokietiją kartu su dujotiekiu „Nord Stream“. Tačiau tai būtų labai brangu ir ekonominė elektrinės nauda gerokai sumažėtų. Kita išeitis – nutiesti elektros jungtį į Lenkiją. Tai būtų kur kas pigesnis variantas rusams, tačiau vargu ar lenkai sutiktų prie to prisidėti, ypač įvertinus tai, kad jiems tektų nutiesti didžiąją dalį jungties šalies teritorijoje. Didelis atstumas iki Lietuvos sienos taip pat buvo viena priežasčių, kodėl jungties „Litpol link“ tiesimas nebuvo pajudėjęs iš mirties taško. Nors lenkų spaudoje pastaruoju metu buvo pasirodę spekuliacijų, kad jungtis su Lietuva galėtų būti iškeista į jungtį su Kaliningradu, tai taip pat mažai tikėtina. Lenkai įsipareigojo tiesti jungtį pagal Baltijos jūros šalių sujungimo planą, jeigu iš sutarties pasitrauktų, prarastų ES skirtą finansavimą ir jungčiai su Kaliningradu turėtų ieškoti savų lėšų.
Trūksta pinigų ir specialistų
Netoli Vilniaus atominę elektrinę statyti ketinantys baltarusiai susiduria su kitokiais apribojimais. Didžiausias klausimas kol kas yra finansavimas. Tikimasi, kad 9 mlrd. JAV dolerių, reikalingų pasistatyti elektrinę, suteiks Rusija. Tačiau pastaroji prie baltarusiškos atominės elektrinės greičiausiai prisidės tik tuo atveju, jeigu matys eksporto galimybių. Kadangi baltarusiai šiuo metu planuoja tenkinti vidaus poreikius, be to, jų santykiai su didžiąja kaimyne nėra idealūs, rusiško kapitalo dalyvavimas mažai tikėtinas.
Tačiau net ir išsprendę finansavimo problemą, baltarusiai gali susidurti su techninėmis kliūtimis. Abejonių kelia jų pasiruošimas įgyvendinti tokios apimties projektą. Ekspertams abejonių sukėlė baltarusių atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo tyrimas, kuris buvo paruoštas neprofesionaliai ir tarptautinių institucijų pritarimo sulaukti negalės. Be to, ketinama naudoti eksperimentinį naujos kartos reaktorių, tai gali tapti dar viena kliūtimi. Kita silpnoji Baltarusijos vieta – specialistų, galinčių dirbti atominėje elektrinėje, trūkumas. Juos šaliai tektų samdytis iš Rusijos arba iš Vakarų šalių.
Patirties stoką atstos investuotojas
Lietuvai, planuojančiai statyti atominę elektrinę Visagine, kaimynų problemos neaktualios. Naujoji elektrinė bus statoma vietoj sustabdytos senosios Ignalinos atominės elektrinės, kurios abiejų blokų galia siekė po 1,5 tūkst. megavatų. Vadinasi, naujai elektrinei bus galima pritaikyti senojoje naudotą infrastruktūrą. Tai, kad projekte dalyvaus strateginis investuotojas ir dar trys šalys, turėtų padėti išspręsti finansavimo klausimą ir kompensuoti lietuvių patirties trūkumą vykdant tokio lygio projektus. Nuo pasirinkto strateginio investuotojo, kuriam Lietuva ketina paskirti 51 proc. naujos atominės elektrinės akcijų, nemažai priklausys, kaip vyks projektas.
Praėjusį rudenį Lietuvoje viešėjęs Stanfordo universiteto profesorius Warneris Northas teigė tikintis, kad Lietuva pajėgi pasistatyti naują atominę elektrinę ir tai yra gera idėja, tačiau jos laukia ilgas ir sudėtingas kelias. Jo manymu, 2018–2020 metais planuojamas naujos atominės elektrinės paleidimas yra pakankamai ambicingas tikslas įvertinus sumenkusias galimybes po pasaulinės ekonomikos krizės naudotis finansiniais ištekliais ir galimą didesnį visuomenės pasipriešinimą naujai atominei elektrinei.
Amerikiečių mokslininkas paminėjo Olkilouto atominės elektrinės reaktorių statybas Suomijoje, kurioje, nepaisant šalies patirties ir gerų specialistų, projektas gerokai vėluoja. Patys suomiai liūdnai juokauja, kad per trečio Olkilouto atominės elektrinės reaktoriaus statybas nutiko visi blogiausi dalykai, kurie tik galėjo nutikti – statant reaktorių padaryta nemažai klaidų, kurias teko taisyti, todėl statybų pabaiga jau vėluoja trejus su puse metų, statybų sąnaudos išaugusios daugiau kaip 50 proc.
V. Poderys teigė, kad lietuviai yra išnagrinėję Suomijos patirtį vykdant Olkilouto projektą ir padarytas klaidas. Pasak jo, ne tik įdėmiai stebima projekto eiga Suomijoje, tačiau ir konsultuojamasi su šios šalies specialistais sudarant Visagino atominės elektrinės statybų aikštelių planus, parengiant naujos atominės elektrinės radioaktyvių atliekų tvarkymo strategiją.
