Juk kartais tiesiog trūksta žodžių! Geriu arbatą su pienu, aplink tokia jauki atmosfera – kur pasisuksi – knygos apie meną, šokį, teatrą, kiną, meilę ar kažkieno gyvenimo istoriją. „Dire Straits“ muzika ir harmonija, kai mėgaujiesi savo akimirka ir niekur neskubi.
„Trūksta žodžių“ – tinkamiausias apibūdinimas prisiminus šeštadienio rytą „Teatro dirbtuvėse“. Rytinis apšilimo pratimas buvo ne tik mankšta, bet ir mažytė pamoka – matyti ir stebėti prieš save erdvę. Pasak šokėjo Gyčio Ivanausko, judėdamas erdvėje turi jaustis laisvai ir saugiai. Šiuolaikinis šokis sukuria lengvumo, švaros, minimalizmo ir jaukumo jausmą. Juk mes kaip paukščiai turim išskleisti sparnus ir skristi! Link savo tikslo… Link savo svajonės…
Jau seniai įsitikinau, kad žmonės, kurie gyvenime daug pasiekė, nesėdėjo sau ir nelaukė, kol jiems kas nors atsitiks. Jie nebijojo. Jie ėjo. Jie leidosi į nuotykius. Aktorius ir choreografas Gytis Ivanauskas įrodė, kad ryžtas ir didžiulis tikėjimas savo darbu sukuria nepakartojamas akimirkas ne tik sau pačiam, bet ir mums visiems. Nutilo muzika ir girdėjosi tik maži žingsneliai. Tiesa, kūrybai tyla reikalinga. Juk muzika kuriama tyloje, kaip paveikslas – baltame fone.
Ar esi bandęs kurti istorijas apie nieką, šnekėti tiesiog kas šauna į galvą ir sukurti įspūdingą istoriją? Šeštadienio popietę „Teatro dirbtuvių“ metu mes tai patyrėme savo kailiu aktorės Rimantės Valiukaitės dėka. Patikėk manimi, kaip buvo linksma! Kaip visada puikiai nusiteikusi žavi dramos aktorė skatino mus būti geros nuotaikos. Juk improvizacijos dėka net ir dirbtinai gali sukurti linksmą ir pakylėtą nuotaiką!
Improvizacijos užsiėmimas suteikė spontaniškumo, energijos ir adrenalino dozę, patenkindamas net ir didžiausią smalsuolį. Pasitelkę improvizaciją, išmokome parduoti įsivaizduojamą prekę, kurti ir sekti istoriją, sakant po vieną žodį paeiliui ir tiesiog visa širdimi būti čia ir dabar. Sofoklis neklydo teigdamas, kad pasaulyje daug keistų jėgų, bet žmogus – už visas jas stipresnis. Ir tik Tu vienas gali nugalėti baimę, užlipti ant scenos ir šaltu veidu tapti fėja su burtu lazdele, ar linksmu berniuku, nenusėdinčiu vietoje ir besileidžiančiu į dar vieną nepakartojamą nuotykį.
Nori išvysti stebuklą? Praverk duris, užeik ir atsisėsk. Pajusk, kai gęsta šviesos ir įsivyrauja tyla. Spektaklis prasideda. Stebuklas jau čia! Juk menas – mažytis stebuklas, atrodo, taip paprastai sugebantis mus perkelti į praeities ar ateities epochas, į neatrastas šalis, muzikos, žodžių bei išraiškos galia leidžiantis mums išgyventi ir pajusti kažkieno gyvenimo istoriją.
Tiesiog trūksta žodžių…:) Būti šio stebuklo dalimi ir „Teatro dirbtuvių“ dėka į meną pažvelgti kitaip. Linkiu ir Tau atrasti šį mažytį meno stebuklą ir patirti jausmą, kai tiesiog trūksta žodžių!
