Birželio pradžioje Latvija sulaukė teigiamo Europos Komisijos ir Europos centrinio banko įvertinimo – šalis atitiko prisijungimo prie euro klubo reikalavimus. Mažai valstybei, kurios valiutos kursas jau ilgą laiką fiksuotas euro atžvilgiu (tačiau dėl jo stabilumo buvo neretai sulaukiama gandų atakų), kuri nevykdo savarankiškos pinigų politikos ir intensyviai prekiauja su euro regionu, prisijungimo prie bendrosios valiutos bloko nauda yra akivaizdi. Nedidelis infliacijos pagyvėjimas ar būtinybė prisijungti prie Europos stabilizavimo mechanizmo, skolinančio (o ne dovanojančio) lėšas probleminėms valstybėms, neturėtų atbaidyti nuo siekio įvesti eurą.
Latvijos pasiekimų šešėlyje kukliai pasislėpė faktas, kad Lietuva 2013 m. balandį be ypatingų pastangų atitiko beveik visus Mastrichto kriterijus. Neverta ilgiau apsistoti prie valstybės skolos, ilgalaikių palūkanų normų ir valiutos kurso stabilumo reikalavimų, kuriuos mūsų šalis tenkina su geroka atsarga. Vis dėlto Lietuvos padėtis buvo gana užtikrinta ir pagal du pavojingiausius – infliacijos ir biudžeto deficito – kriterijus.
Sėkmė Mastrichto kriterijų srityje Lietuvai šiemet šypsojosi, tačiau pritrūko noro, kuris euro įvedimą būtų priartinęs bent vienais metais.
Atitikti sunkiausiai valdomą infliacijos kriterijų Lietuvai šį pavasarį padėjo atsitiktinumas. Iš trijų mažiausią infliaciją turinčių ES šalių kaip išimtinis atvejis buvo eliminuota Graikija. Tad Mastrichto kainų stabilumo kriterijus 2013 m. balandį sudarė 2,7 proc. (nepašalinus Graikijos būtų siekęs 2,3 proc.) – lygiai tiek pat, kiek Lietuvos vidutinė metinė infliacija. ES sutartyje reikalaujama, kad infliacija neviršytų Mastrichto kartelės, tad kainų stabilumo kriterijų Lietuva šiuo metu vykdo. Tiesą sakant, atsižvelgiant į Graikijos pašalinimą, Lietuva jau nuo 2012 m. rugsėjo patenka į Mastrichto kriterijaus atitikimo zoną.
Jei Lietuva būtų vertinta sykiu su Latvija, mūsų šalis nebūtų įveikusi vienintelio kriterijaus – valdžios sektoriaus deficito limito. Vis dėlto ir šis rodiklis buvo itin arti reikalaujamo 3 proc. BVP lygio ir 2012 m. sudarė 3,2 proc. BVP. Finansų ministerijos teigimu, 0,2 proc. BVP deficitą lėmė tai, kad savivaldybės išleido visas viršplanines pajamas. Tad, atrodo, suspausti deficitą iki 3 proc. BVP pernai būtų buvę palyginti lengva. Be to, pagal „Eurostat“ apskaitos standartus dalis valstybės įmonių sumokėtų dividendų (0,3 proc. BVP) nebuvo pripažinti biudžeto pajamomis.
Tad Mastrichto kriterijus Lietuva viršijo vos per plauką. Kaip ir prieš septynerius metus, kai šalies paraiška dėl euro įvedimo buvo atmesta. O šįkart Lietuvai pritrūko pasitikėjimo savo jėgomis ir noro. Norint prisijungti prie euro zonos 2014 m., Mastrichto kriterijus atitikti reikėjo ruoštis vėliausiai nuo 2012 m. pavasario, tačiau Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, net ir būdama proeuriška, įstojimo į euro zoną klausimu laikėsi gana santūriai. Matyt, tam įtakos turėjo ir artėjantys Seimo rinkimai bei abejonės politikos kurso tęstinumu po jų. O Mastrichto kriterijų atitikimas praėjusiais metais atrodė pakibęs ore, ir reikia pripažinti, kad nemažą dalį sėkmės lėmė tiesiog palankiai susiklosčiusios aplinkybės. Antai infliacija sumažėjo palyginti netikėtai dėl atslūgusių pasaulinių naftos kainų. Taip pat nebuvo galima iš anksto kliautis Graikijos eliminavimu, kuris leido Lietuvai atitikti infliacijos kriterijų, o Latvijos atveju neturėjo jokios įtakos.
A. Butkevičiaus Vyriausybė prieš rinkimus laikėsi atsargios pozicijos euro atžvilgiu, tačiau prieš keletą mėnesių tvirtai išreiškė ambicijas įvesti bendrąją ES valiutą. Vis dėlto, priešingai nei Latvijoje, kol kas trūksta konkrečių priemonių, kaip bus siekiama pažaboti infliaciją, kad ji neperžengtų saugių ribų, o kai kurie pasiūlymai mokesčių srityje gali sutrukdyti įvesti eurą. Pavyzdžiui, 2014 m. pradžioje siūloma didinti tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų akcizus, o tai yra aiškus tabu, siekiant prisijungti prie euro zonos 2015-aisiais. Kilstelėti akcizai garantuotai padidins infliaciją. Tad būtų išmintinga nekelti kainų bent jau tomis priemonėmis, kurias Vyriausybė gali kontroliuoti. Juo labiau kad niekas Lietuvos neveja didinti akcizus būtent kitąmet. Tabako gaminiams galioja pereinamasis laikotarpis iki 2017 m., o alkoholinių gėrimų akcizai viršija minimalų Europos Komisijos nustatytą lygį.
Krizės laikotarpiu buvo įprasta, kad Lietuva užsienio rinkose galėjo pasiskolinti lengviau ir pigiau negu Latvija. O šių metų balandį Lietuvos 10 metų Vyriausybės obligacijų pajamingumas buvo 3,95 proc., o kaimynės – 3,15 proc. Tad kainos skirtumas jau gana apčiuopiamas, o Lietuvos nenaudai jis pakrypo 2012 m. pradžioje, kai Latvija ėmė ryžtingai deklaruoti siekį įvesti eurą ir pristatė konkrečias priemones, kaip atitikti Mastrichto kriterijus (pavyzdžiui, sumažinti PVM tarifą). Latvijos pavyzdys dar sykį įrodo politinės valios svarbą – sėkmė Mastrichto kriterijų srityje Lietuvai šiemet šypsojosi, tačiau pritrūko noro, kuris būtų euro įvedimą priartinęs bent vienais metais.
