Parke – šaltinis
Net per didžiuosius šalčius prie miesto parke esančios versmės būriuojasi žmonės. Nešini tuščiais bakais, plastikiniais buteliais aplinkinių gatvių gyventojai čia ateina pasisemti vandens. Kalbama, kad šio šaltinio vanduo – ypatingo skonio, o juo laistomi kambariniai augalai stiebiasi kaip ant mielių.
Dėl šaltinio vandens kokybės, įtakos sveikatai diskutuojama jau ne pirmus metus. Kalbos ir lieka kalbomis, o juo atsigaivinti įpratę panevėžiečiai ir toliau kulniuoja prie versmės, nepaisydami aplink neįprastą vandenvietę primėtytų šiukšlių, čia pat vedžiojamų šunų fekalijų. Tiesa, ne vienerius metus šaltinio vandenį geriantieji pastebėjo, kad jo skonis šiek tiek pasikeitė.
Nauda ir gėlėms, ir sveikatai
Panevėžietis Antanas prie šaltinio ateina ne pirmus metus. Vyriškis pasakoja, kad anksčiau šį vandenį su malonumu gerdavo, nes jo skonis nė kiek neprilygo iš čiaupo bėgančiam. „Dabar nešuosi gėlėms laistyti. Aplinkui daug šiukšlių, vaikai čia laksto, visko primėto. Šaltinio vandeniu palaistytos gėlės labai gerai auga. Vandens skonis labai geras. Juo užplikyta kava ir arbata daug skanesnės, nelieka kalkių, kai virini“, – pasakojo vyriškis.
Pensininkė Danutė mano, kad apie neužšąlančią versmę gerai žino visų aplinkinių gatvių gyventojai. Ji pati teigė vandens iš šaltinio gėrusi ne kartą. Tiesa, dabar jau mažiau – nemaloniai nuteikia aplinkui besimėtančios šiukšlės, o ir keturkojai nevengia šalia šaltinėlio savo reikalų atlikti. „Prieš keletą metų vanduo buvo sulos skonio. Gaivus. Dabar jau nebe toks. Bet, manau, vis tiek sveikesnis nei iš čiaupo“, – sakė moteriškė.
Nei tvirtino, nei neigė
Apie tai, kad panevėžiečiai gurkšnoja parke esančio šaltinio vandenį, Visuomenės sveikatos centro gydytojas vyriausiasis ekspertas Eugenijus Vilčinskas yra girdėjęs, tačiau ar „stebuklingasis“ vanduo tinkamas gerti, nesiryžo tiesiai atsakyti. „Buvo kilęs ažiotažas dėl šio šaltinio. Nepamenu, ar mūsų centras tyrė jo vandenį. Tad ar jis tikrai sveikas – negaliu nei patvirtinti, nei paneigti“, – sakė specialistas. Jo nuomone, jeigu žmonės geria versmės vandenėlį – jų valia. Apie poveikį sveikatai spręsti sudėtinga, nes tai gali pasireikšti ne už metų ir ne už dvejų. E.Vilčinskas pabrėžė, jog geriamo vandens kokybe rūpinasi Panevėžio apskrities valstybinė veterinarijos ir maisto tarnyba. Visuomenės sveikatos centro atstovas informavo, kad išsamus šaltinio vandens tyrimas kainuoja 100 litų.
Tvarką darys sveikuoliai
„Aš to vandens nevartoju, reikia patikrinti“, – tvirtino Kazimieras Ilginis, Panevėžio juvenologų klubo „Atgaiva“ vadovas. Tačiau, pasak jo, ne vienas klubo narys jį geria ir giria, esą skanus ir sveikas. „Teko matyti, kad žmonės, prisipylę indus, nešasi vandenį namo. Jei dar būtų koks vamzdelis įstatytas, dabar tenka semti iš baseinėlio, aplink kurį trūksta tvarkos ir švaros“, – teigė K.Ilginis. Paklaustas, kuo parke esančios versmės vanduo toks stebuklingas, sveikuolių vadas pasakė: „Gydo ne pats vanduo, o tikėjimas. Jis ligonius paverčia sveikais“.
Nors apie šaltinį kalbama seniai, iki šiol niekas nepasirūpino, kad jo vanduo būtų ištirtas. Tačiau jį maistui vartojantys miestelėnai dėl to nesuka sau galvos – „Sekundės“ prie versmės sutikti žmonės įsitikinę, kad vanduo sveikas, nors nė vienas taip ir negalėjo paaiškinti, kuo pasireiškia jo stebuklingos galios.
„Pavasarį tarsimės su Visuomenės sveikatos centro specialistais, kad ištirtų šaltinio vandenį. Jei jis tinkamas gerti, reikėtų sutvarkyti aplink versmę esančią teritoriją – ją aptverti, užsodinti žaliąja veja ir gėlėmis. Kad būtų smagu ir pačiam ateiti, ir kitam ne gėda parodyti“, – kalbėjo K.Ilginis.
Rasa ŠOŠIČ
A.Repšio nuotr. Neužšąlančio šaltinio parke vandenį miestelėnai geria nesibaimindami, nes šventai įsitikinę – jis sveikesnis.
