Galvos skausmas, nemiga, padidėjęs kraujospūdis, širdies
ligos. Daugelį šių negalavimų sukelia nuolatinis triukšmas. Jis organizmą veikia
panašiai kaip ilgalaikis stresas, o neretai nepataisomai pakenkia ir klausai.
Kalta garsi muzika
Keturiolikmetis Mantas kurį laiką turės užmiršti ausinuką. Vaikinas negali lankytis ir triukšminguose koncertuose. Tai rekomendavo gydytojai, nes paaugliui nusilpo klausa.
Tačiau tai ne vien Manto problema. Daugelio valstybių specialistai nustatė, kad net trečdalio paauglių klausa yra pažeista. Viena iš silpstančios klausos priežasčių – pernelyg garsiai klausoma muzika.
Stiprus triukšmas kenkia ne tik klausai, bet ir keičia paauglių elgesį bei charakterį. Jaunuoliai tampa agresyvūs, šiurkštūs. Be to, klausos pažeidimai gali sutrukdyti jiems pasirinkti norimą profesiją. Prastai girdintis žmogus niekuomet negalės būti ne tik muzikantas ar įrenginių, aparatūros derintojas, bet ir vairuotojas, mokytojas, gydytojas.
Vaikų ir jaunuolių klausa yra jautresnė triukšmui negu suaugusiųjų, todėl ji lengviau pažeidžiama.
Nuo triukšmo blogėja dėmesys ir orientacija, pradeda skaudėti galvą, atsiranda nemiga, sutrinka klausa, didėja kraujospūdis. Taip pat vystosi širdies ligos, neurozė, aterosklerozė, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinis uždegimas, netgi skrandžio opa.
Triukšmas, kaip ir ilgai veikiantis lėtinis stresas, sukelia daugybę ligų. Didžiulis triukšmas gali net nužudyti. Dar senovės Kinijoje nuteistuosius mirti pririšdavo netoli varpo, ir juo skambindavo tol, kol pasmerktasis nebeištvėręs kurtinamo garso mirdavo.
Dabar nuo itin smarkaus triukšmo gatvėje, darbe ar net poilsio vietoje kasdien kenčia milijonai Europos gyventojų.
Trūksta ausų būgneliai
Labiausiai žmogui kenkia stiprus trumpalaikis triukšmas, vadinamas akustine trauma. Tuomet garso stiprumas siekia 130 ir daugiau decibelų. Tokį garsą sukelia arti pokštelėjęs šūvis, sprogimas, reaktyvinio lėktuvo garsas. Šio garso slėgis būna toks didelis, kad trūksta ausų būgneliai. Tačiau tai dar ne didžiausia bėda.
Nuo stipraus garso vidinėje ausyje išsilieja kraujas, nepataisomai sužalojami klausos nervų receptoriai. Žmogus staigiai apkursta, jam pradeda smarkiai skaudėti ausis, svaigsta galva, dažnai jis net praranda sąmonę.
Pavyzdžiui, ceche triukšmo lygis neturi viršyti 85, o raštinėje, biure – 60 decibelų. Palyginimui galima pasakyti, kad rami kalba prilygsta 40 decibelų triukšmui, o diskotekos salėje triukšmas siekia 85-95 decibelus. Tokiu garsu, kuris prilygsta diskotekos salės triukšmui, jaunuoliai klausosi muzikos per ausinukus.
Centrinėse miesto gatvėse mus supa transporto keliamas 60-70 decibelų triukšmas. Toks nuolatinis smarkus garsas jau kenkia sveikatai.
Kurtumas vystosi pamažu
Po akustinės traumos klausos negalima atkurti – žmogus lieka kurčias. Tačiau pabuvus triukšmingoje aplinkoje – diskotekoje, koncerte – keletą valandų, o vėliau gerai pailsėjus tyloje, paprastai nuovargis praeina, klausa sugrįžta. Jeigu ausys nuolatos dirginamos stipriu triukšmu ir šis nuovargis kartojasi, klausa pamažu silpnėja, vystosi kurtumas.
Iš pradžių žmogus negirdi tik aukštų dažnių, todėl dėl pablogėjusios klausos nesirūpina. Pavyzdžiui, jis gali negirdėti smuiko vinguriuojamos melodijos įvairovės. Jis dar neblogai girdi žmonių kalbą, radijo, televizijos garsą, nes jie yra žemų ir vidutinių dažnių.
Sunkūs klausos pažeidimai dažniausiai išsivysto pramonės įmonių triukšmingų cechų darbininkams, žemės ūkio mechanizatoriams, statybininkams, kurių aplinkoje triukšmo intensyvumas yra didesnis nei 85 decibelai.
Triukšmo žalos gamyklų darbininkai išvengtų, jeigu technika, kuria jie dirba, būtų gerai sureguliuota ir nuolat atnaujinama, darbininkai reguliariai galėtų pailsėti tylioje aplinkoje.
Žmogus galėtų saugotis naudodamas specialias triukšmą slopinančias ausines arba ausis užsikimšdamas kamštukais. Šitokios priemonės sulaiko 20-40 decibelų triukšmo.
Gyvenamuosius namus nuo intensyvaus eismo gatvių reikėtų atitverti specialiomis garsą slopinančiomis sienomis. Namuose gatvės arba kaimynų keliamą triukšmą taip pat sulaiko sandarūs langai, mediniai, o ne keraminiai grindų paviršiai, garsą sugeria kiliminės dangos, minkštieji baldai.
Vytautas VALAITIS
